Smagios šokio ir bendrystės akimirkos „Palangos miestely“

Birštono kultūros centro jaunuolių šokių kolektyvas „Aguonėlė“, vadovaujamas Virginijos Bankauskienės,  dalyvavo jau aštuntajame tarptautiniame  liaudiškų šokių  festivalyje  „Palangos miestely  2024“, kurio šūkis „Šokis vienija tautas“.
Penktadienį  prie  Palangos  Kurhauzo  vyko nuostabi akcija   „Visa  Lietuva  šoka“. Šeštadienį šokėjai iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos liaudišku šokiu ir tautiniu rūbu nuspalvino visą Palangą. Eisena  „Patrepsynė“  miesto gatvėmis  nusitęsė iki  Palangos tilto, kur  vyko  iškilminga festivalio atidarymo ceremonija ir Draugystės sūkurys. Šokome „Malūnėlį“, „Transverą“  ir  „Polką“… Vėliau kolektyvai išsiskirstė po įvairias Palangos vietas, kuriose pristatė savo programas ir žiūrovus kvietė šokti kartu.
J. Basanavičiaus gatvėje šokome  tris kartus po tris šokius. Prie  „Jūros  akies“, Jūratės ir  Kastyčio skvere bei ant puikios scenos prie  Kurhauzo pasirodėme išties  šauniai… Iš viso festivalyje šoko 19 kolektyvų. Susidraugavome su latviais ir kitais festivalio dalyviais. Dėkavonėje koncertavo Deivis Norvilas, o  mes šokome, šokome…
Sekmadienį laukė mankšta ir šokiai ant jūros kranto, įdomūs žaidimai,  nuostabios vaišės, kai kurie  pirmąkart ragavo  „šilkinės“ košės…
Norėjosi dar pabūti, bet mūsų laukė  Žemaitijos sostinė  TELŠĖ, kur gidė Justė supažindino su miestu ant septynių kalvų, žemaičių istorija, žydų  ješiva – 1873 m. įsteigta  aukštąja  mokykla,  seniausia bažnyčia, parodė „Paskutinę vakarienę“ – skulptūrą, sukurtą pagal L. da Vinči  freską, bei   miesto  simbolį  Mešką, jų reikėjo surasti bent keletą iš 26. Ant  Masčio ežero  skanavome  Džiugo sūrį ir  džiaugėmės  nuostabiomis  istorijos  bei meno pamokomis …
Gretos teigimu, šioji išvyka, kaip ir kitos  vadovės  Virginijos  organizuotos  kelionės, jai  suteikė pasitikėjimo savimi, drąsos: „Jaučiausi tarsi paukštė  – laisva ir lengva džiaugtis gyvenimu ir vis patirti ką nors naujo“.  Domas nuo pakylos, ant kurios užrašyta „Sakyk, ką galvoji.  Galvok,  ką  sakai“, išrėžė tokią kalbą, kad likome be žado…
Dėkodami vadovei, pasižadėjome  nuoširdžiai lankyti repeticijas, kad galėtume smagiai pakeliauti  ne tik po savo šalį…
Nijolė Kvietkauskaitė 

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *