Visada gera sugrįžti į Pilotiškes, Vinco Mykolaičio-Putino tėviškę. Šįkart po sodybos klevu susėdome su rašytoja Aldona Ruseckaite, Gudelių parapijos klebonu Remigijumi Maceina, dainų atlikėju Dovydu Stralkumi.
Sodybos šeimininkė, muziejininkė Julija Mykolaitienė mus jaukiai kalbino apie kūrybą, jos prasmę ir įkvėpimą, tėviškės aidus poezijoje. Muzika, eilėraščių skaitymas, diskusijos – dvi valandos prabėgo kaip vanduo. Pernai tokiu metu čia buvo pristatyta Aldonos Ruseckaitės knyga ,,EMMI“, šiemet pasikalbėjome apie manąją – ,,Šviesa paraštėse“. Todėl ir nusprendėme, kad susirinkti sodyboje, po šiuo klevu, taps tradicija. Visi atskleidė daug savo kūrybos planų, tad susitikimų tikrai bus.
Noriu padėkoti Julijai už šiltą priėmimą, už nuostabiai skanias vaišes, lauktuves, už jausmą, kad čia, Vinco Mykolaičio-Putino kieme, laukiami visi rašytojo talento ir kūrybos mylėtojai.
Grįžtu kaip laukiamas vėjas
Į poezijos šiltą kamarą
Turbūt kaip paklydėlis sakalas
Lyg tyčia įskridęs bažnyčion…
Taip jautriai ir šiltai apie praėjusį šeštadienį Pilotiškėse vykusį susitikimą savo facebook paskyroje mintimis dalinasi Tautvydas Vencius. Telieka tik pritarti jam. Tikrai neabejoju, Tautvydai, kad susitikimų dar bus. Ir kad jų lauks ir dalyvaujantieji dažname čia vykstančiame renginyje, ir tie, kurie praėjusio šeštadienio popietę į mūsų literatūros klasiko tėviškę buvo užsukę pirmą kartą. Prie to, manau, prisidėjo ir gražiai megztas Julijos pokalbis, sušildęs jautriais ir asmeniškais visų trijų diskusijos dalyvių atsivėrimais, pasidalintais arčiausiai širdies gulinčiais eilėraščiais. Nors jie visi ir minėjo, kad kiekvienas parašytas posmas savaip brangus, bet yra eilėraščių, kuriuos norisi prisiminti vėl ir vėl. Taip simboliškai sutapo, kad ir Aldonos, ir Tautvydo, ir kunigo Remigijaus skaitomų eilėraščių mintys nejučiomis susisiejo apie tėviškę ir išėjimą. Prie jų prigludo ir Dovydo dainos. Beje, į rankas gitarą paėmė ir kunigas Remigijus.
Pritariu ir Tautvydo minčiai, jog čia patyrėme tą jausmą, kad Vinco Mykolaičio-Putino kieme laukiami visi rašytojo talento ir kūrybos gerbėjai, kad Julija ir Gintautas Mykolaičiai nuoširdžiai ir rūpestingai saugo labai daug Lietuvai davusio giminaičio atminimą. Jų puoselėjama Vincą Mykolaitį Putiną auginusi aplinka ir muziejuje saugomi eksponatai čia užsukantiesiems padeda dar geriau pažinti mūsų literatūros klasiką.
Ačiū Mykolaičiams ir visai šio krašto bendruomenei už pastangas išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu. Ypač šiuo laikmečiu, kai vis daugėja norinčiųjų griauti mūsų kultūros pamatus…
Ramutė Šimukauskaitė
Autorės nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimą kuriame patys“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (bendrai skirta suma – 43727 Eur).