Pokalbyje su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku – apie valdžios sprendimus ir ūkių gyvybingumą

Smulkiųjų ūkininkų lieka vis mažiau, neatlaikę konkurencijos, jie pasitraukia nuo žemės, tuo tarpu vidutiniai ir dideli ūkiai stambėja ir didina veiklos apimtis. Kokios žemės ūkio strategijos bus laikomasi naujuoju politiniu sezonu, ką ji žada smulkiesiems šeimos ūkiams, o gal jų savininkams po rinkimų teks susikrauti „terbas“?
Šiuos svarbius klausimus, tikėdamasis tiesių atsakymų, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotojas Martynas Butkevičius uždavė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui, praėjusią savaitę susitikusiam su Prienų ŪS tarybos nariais.
Susitikimo tikslas – pristatyti žemdirbiams Liberalų sąjūdžio rinkiminę programą žemės ūkio klausimais, išgirsti jų pastabas ir pasiūlymus. Susitikime dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio Prienų skyriaus pirmininkė Lina Juodsnukytė bei Seimo nario V.Pranckiečio patarėja Asta Ulinskaitė. Nuo pat svečio įžanginio žodžio užsimezgė įdomi diskusija, kurioje ūkininkai išsakė savo nuogąstavimus dėl situacijos, kurioje šiandien atsidūręs interesų grupių veikiamas sektorius, ir pažėrė kritikos aukščiausios valdžios atstovams dėl sprendimų, kurie nepalieka ūkininkams pasirinkimo laisvės, dusina juos pertekliniais reikalavimais ir baudomis. Jie klausė, kodėl geri pasiūlymai kadencijos metu slepiami stalčiuose ir tik prieš naujus rinkimus yra įtraukiami į darbotvarkę bei svarstomi?
Prof. V.Pranckietis pasakojo apie darbą Kaimo reikalų komitete, pasak jo, šios kadencijos metu žemės ūkio klausimais jis laikėsi principinių nuostatų, kurios nesutapdavo su žemės ūkio ministro K.Navicko vedama politika, oponavo valdantiesiems, todėl tuometinis ministras net nesilankė komiteto posėdžiuose. Tai, kokie sprendimai buvo patvirtinti Seime, yra balsavimų pasekmė, priminė politikas. V.Pranckiečio teigimu, jis dar prieš kelerius metus pasisakė už tai, kad būtų peržiūrėtos nacionalinės ES teisės aktų įgyvendinimo taisyklės ir panaikintos nuostatos, kurios nustato aukštesnius reikalavimus, nei įtvirtinta europiniuose dokumentuose, kas tapo akivaizdu ir naujam žemės ūkio ministrui K.Starkevičiui. „Jeigu ūkininkams yra keliami reikalavimai dėl klimato kaitos politikos, jiems turi būti kompensuojami dėl suvaržymų patirti nuostoliai,“ – dėstė V.Pranckietis. Kai iš ūkininkų buvo pareikalauta nušienauti pievas, šieną susukti į rulonus ir išvežti, jis prašė mokslininkų įvertinti, kokį poveikį tai turės aplinkai. Buvo paskaičiuota, kad lauke pūvantis ir metaną išskiriantis šienas mažiau veikia klimato kaitą, nei tuo atveju, kai yra sutvarkomas naudojant techniką. Anot V.Pranckiečio, po kurio laiko šie reikalavimai buvo atšaukti.
Komitete jis pasisakė ir prieš saulės elektrinių statybą derlingose žemėse. Į būsimą darbotvarkę įtrauktas ir bus svarstomas klausimas, kodėl informacija dėl žemės pardavimo yra neviešinama. Prienų ŪS atstovai patvirtino, kad dėl to smulkesni ūkininkai praranda galimybę įsigyti tuos žemės plotus, kuriuos nuomoja ir dirba, juos perima stambesni žemvaldžiai.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas išsakė tvirtą poziciją ir dėl valstybinės žemės naudojimo tvarkos tobulinimo, įsiterpusių žemės ūkio paskirties žemės plotų (iki 3 ha) pardavimo. Jo teigimu, neretai, pardavus žemę, žmonės lieka be privažiavimų prie savo sodybų, šiuo klausimu jis yra griežtas – valstybė už tai privalo prisiimti atsakomybę.
Susitikimo metu buvo paliesti skyrių atstovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungoje, Žemės ūkio rūmuose ir kitose asociacijose klausimai. V.Pranckietis pritarė nuomonei dėl ŽŪR įstatų pakeitimo. Jo įsitikinimu, rūmai pagal įstatymą turėtų tapti skėtine organizacija, kuri veiktų pagal asociacijų įstatus su valstybės priskirtomis tam tikromis funkcijomis, atstovautų ne juridiniams vienetams, o visiems nariams, ūkininkams, mokantiems piniginius įnašus. Tik tuomet, kai veiks pagal įstatymus, savivalda bus gyvybinga, o atstovavimas realus, sakė Seimo narys.
Sugrįžtant prie smulkiųjų ūkių išlikimo klausimo, buvęs Žemės ūkio akademijos dėstytojas ir ūkininkas V.Pranckietis pateikė pavyzdžių iš nedidelių šeimos ūkių, kurie sėkmingai verčiasi, užsiimdami nišine veikla. Jis priminė, kad liberalų pastangomis buvo atšauktas Lietuvoje galiojantis draudimas virti tradicinę naminę degtinę. Nuo šiol kaimo turizmą vystantys ūkininkai savo sodybose galės gaminti ir parduoti ne didesnės kaip 65 tūrio proc. koncentracijos alkoholinius gėrimus, pripažintus tautiniu paveldu (ne daugiau kaip 100 litrų per metus).
Ūkininkai ir politikas pasidalino nuomonėmis dėl Melioracijos fondo sudarymo ir administravimo, melioracijos projektų finansavimo ir viešinimo. Žemdirbių atstovai iškėlė klausimą dėl žemės ūkio produkcijos supirkėjų piktnaudžiavimo: iš ūkininkų supirkdami grūdus ir gyvulius jie nurodo neteisingus svorius, dirbtinai mažina kokybę ir moka mažesnę kainą, dėl to ūkininkai gauna mažiau pajamų.
Kandidatas į naujos kadencijos Seimą išklausė Prienų ūkininkų sąjungos narius, vienais klausimais pritarė, kitais išsakė asmeninį požiūrį ar patikslino turimą informaciją. Vienok, bendravimas buvo atviras, diskusijoje paliesti žemdirbiams skaudžiausi klausimai, kurių sprendimo tikimasi iš naujos kadencijos politikų.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka