Kai matai tik save

Iš lėto riedame žvyrkeliuku kaimyno vairuojama mašina iš kolektyvinių sodų. Važiuojame labai lėtai, manau, gal jis nori pasidairyti į šalia kelio sutūpusias kaimo sodybas. Staiga, sukeldama didžiulius dulkių debesis, mus pralenkia naujutėlaitė BMV, vairuojama ne kokio jaunikaičio, o, kaip spėjau pamatyti, gan brandaus amžiaus moters. „Visai nieko nemąsto žmonės“, – atsiduso kaimynas, dar labiau sulėtindamas greitį ir tarsi lūkuriuodamas, kol išsisklaidys baltas dulkių debesis. Įsukame į asfaltuotą kelią, vairuotojas spusteli greičio pedalą ir tęsia savo mintį: „Nepatyrę tikriausiai to nesupranta, ką reiškia gyventi šalia vieškelio, kai visi medžiai, gėlynai ir kiemas vasarą amžinai skendi dulkėse. O ir vaikai žaidžia lauke, kuo jiems kvėpuoti? Ir kur čia nulėksi, negi sunku tuos kelis šimtus metrų lėčiau pavažiuoti?“
Bet gal tikrai tuo metu žmogus apie savo elgesio pasekmes visai nepagalvoja? Nemanau, kad ta mus pralenkusi ponia piktybiškai tą padarė. Tikriausiai dar nusistebėjo, ko čia mes taip lėtai slenkame lyg sraigės. Imi galvoti, kad daugybėje panašių situacijų ne vienas esame pasielgę taip, kad šalia esantis pajuto didesnį ar mažesnį diskomfortą: gal kelionėje dėl mūsų netvarkingo bagažo, ar bendroje ligoninės palatoje dėl nesibaigiančių garsių telefoninių pokalbių. Gal paprasčiausiai koncerte, kad ir labai tyliai kuždėdamosis su kaimyne, blaškėme už mūsų sėdėjusiesiems dėmesį? Galėtume prisiminti šimtus iš pirmo žvilgsnio tokių nekaltų situacijų. Sutikite, kažkodėl gražesnį krūmą ar gėlę sodiname arčiau namo, o komposto ar atliekų dėžę norisi įsirengti toliau, prie tvoros, o ar tai patiks kaimynui – visai nesvarbu.
Kada, kur ir kaip turėtume, anot mano kaimyno, išmokti mąstyti taip, kad centre atsirastų ne tik tavo paties norai, komfortas, o ne mažiau svarbu būtų ir kaip jaučiasi šalia esantis tavo šeimos narys, kaimynas ar visai atsitiktinis žmogus? Ar mūsų jautrumas, pastabumas ir supratimas jau užprogramuoti genuose, ar galime tuos būdo bruožus išsiugdyti? Kiek tam turi reikšmės šeimos tradicijos, tėvų ir senelių pavyzdys, ar mūsų išsilavinimas?
Atsakymų reikėtų paieškoti mums visiems, o naujieji mokslo metai – pats tinkamiausias metas saviugdai ir panašiems dalykams. Gal pargrįžusių iš mokyklos savo mažųjų vertėtų paklausti ne tik apie tai, kaip jiems sekėsi dienelė, bet ir kokia ji buvo suolo draugui? Visuomet verta pradėti nuo mažų dalykų…
Jautraus, draugiško ir rudeniniais obuoliais kvepiančio šilto rugsėjo linkėdama,
Jūsų Augustina


Priminimai rugsėjui…

Kad ir kaip laikytume vasarą nutvėrę už uodegos, šiemet, po didelių karščių, liūčių, pati nuo savęs pavargusi, gan ankstyvo derliaus pritvinkusi, savo kasas nugelsvinusi, sakytume, ji gan nuolankiai paskutinę savo dieną užleido vietą rudenėliui – apniuko dangus, vėjelis, šiureno pirmuosius nukritusius lapus, atvėso oras, pasitraukė tvankuma … O kitą rytą rugsėjis jau vėl smagiai saulėkaitoje džiaustė šilkinius voratinklių nėrinius. Oi, prikrės tas padūkėlis mums visokių eibių – tai žiūrėk koks rožių krūmas apsipils naujais žiedais ar putinas iš tolo raudonomis uogų kekėmis mėgins apgauti akį pražydėjęs. Pienošiltis vanduo tvenkiniuose ir ežerėliuose vilios maudynėms… O mes tik į darbus neįnikim: pasilakstykim po muges, rudens gėrybių parodas, kvieskime draugus sode ar sodyboje pavakaroti, naujo derliaus pyragų paragauti, iš krentančių rugsėjo žvaigždžių orus ar ateitį paburti…
Rugsėjo 3 d. – jaunatis, 11 d. – priešpilnis, 18 d. – pilnatis, delčia – 24 d.
Geriausios dienos: 6, 7, 10, 13, 14, 19, 22, 26, 27;
Prasčiausios dienos: 2, 3, 5, 11, 17, 18, 23, 24, 25, 29;
Rugsėjo 8 d. – Švč. Mergelės Marijos Gimimas, Šilinės, 21 d. – šv. Matas, Alutinis, Koštuvės, 22 d. – rudens lygiadienis, 29 d. – šv. Mykolas, Dagos, Vėjų diena.
Sodininkui…
Tvarka. Labai svarbu pradėti tvarkyti sodą, nes vėliau užklupusios darganos dažnai sutrukdo ir lieka nebaigti darbai. Jokiu gyvu nepalikite sode išgenėtų šakų, stagarų, nenušienautų plotelių, šiaudų ar lapų krūvų – čia netruks atsikraustyti pelės. Netvarkoje įsikūrę graužikai apgrauš vaismedžių kamienus.
Stabdykite šaknimis besidauginančių augalų (medlievų, kerijų ir kt.) plitimą. Atkirskite besidauginančių augalų dalis. Plitimui stabdyti galite panaudoti ir po ranka esančias medžiagas, ir prekybininkų siūlomu atitvaru. Laikas pasirūpinti kuoliukų, agroplėvelės. Patikrinkite, kaip laikosi anksčiau sukalti kuoliukai, perstumkite ant kamienų virves, kad netrintų. Žodžiu, atidžiai dairykitės, kur reikia šeimininko rankos.
Vaismedžių purškimas, genėjimas. Norint apsaugoti vaismedžius nuo ligų patariama purkšti vaismedžius vėlai rudenį, krentant lapams, 7–8 proc. karbamido tirpalu. Tačiau sodininkai dažniausiai naudoja 12–15 proc. tirpalą, nes karbamidas, tai gyvūnų baltymų apykaitos galutinis produktas, nė kiek nekenksmingas nei vaismedžiams, nei aplinkai.
Iki mėnesio vidurio reikia spėti ir nugenėti vaismedžius. Ūglius išpjaukite iki pat šakų, nepalikite stuobrelių, žaizdas užtepkite sodo tepalu. Jaunų obelaičių ir kriaušių ūglių viršūnėles nugnybkite – taip jie geriau sumedės, pasiruoš žiemai. Mėnesio pabaigoje jau galite baltinti ir vaismedžių kamienus.
Rudeninis derlius. Laikas pasirūpinti dėžėmis, kopėčiomis, skintuvais, nes prinoko rudeninių veislių obuoliai. Laikas skinti, nelaukite, kol pradės kristi – sutrenkti laikysis gerokai trumpiau, pradės pūti, taip greitai užkrės ir sveikus. Skinkite ir labai atsargiai, nesutrenkdami, po vieną dėkite į dėžes. Nuskynę derlių iš karto surūšiuokite, kurie vaisiai bus greitam suvartojimui, kurie liks žiemoti. Nors truputį pažeistus, įgedusius dėkime ten, iš kurių virsime uogienes, kompotus. Žiemojančius, jei yra galimybė, sandėliuokite sudėję kuo plonesniais sluoksniais gerai vėdinamose dėžėse, tinkliniuose maišuose. Kartoninės ar kitos, drėgmę kaupiančios, žiemai laikyti netinka.
Sodinimas. Šį mėnesį, geriau nei pavasarį, tinka sodinti eglūnus, bugienius, šermukšnialapę lankstūnę (jos dabar nereikia nukirpti iki žemės, kaip pavasarį). Mėnesio pradžioje gerai sodinti alyvas, persodinti senus jų krūmus. Palanku iš skroblo sodinti gyvatvores ar pavienius. Šiuo metu sodinami ir spygliuočiai, išskyrus maumedžius, metasekvojas, dvieilius taksodžius. Jei sodinsite rugsėjį, į duobes patartina įpilti kaulamilčių (tai aktualu tik nemėgstantiems rūgštaus dirvožemio), rudeninių trąšų, po to vandens.
Daržininkui…
Derlius. Šis mėnuo, tai atpildas daržininkui už visą jo triūsą, nes praktiškai jau reikia nuimti visą derlių, spaliui paliekant tik vėlyvąsias daržoves. Raukite česnakus, kai tik jų stiebeliai išsitiesina, o svogūnus kaskite, kai jie pasidengs keliais lukšto sluoksniais. Paankstinę ar pavėlinę nuimti derlių rizikuojate prarasti dalį, nes jis blogiau ir trumpiau laikysis. Jei pranašaujamas gerokas atšalimas, verta nurinkti ir pomidorų, agurkų derlių, nes pašalę jie taps rūgštesni, agurkai pagels, praras skonį. Nedelskite, imkite cukinijų, arbūzų, paprikų derlių.
Likus porai savaičių iki bulviakasio būtina nupjauti bulvienojus, juos nurinkite ir sudeginkite. Rugsėjis ar spalio pradžia – bulviakasio laikas. Nukastas bulves perrinkite, sėklines sandėliuokite atskirai.
Rugsėjo pabaigoje raukite morkas, burokėlius. Sandėliavimui atrinkite tik sveikus, nepažeistus šakniavaisius. Auginantys didesnius kiekius šių daržovių ir tvarkingai jas laikantys gali gerokai ilgiau išsaugoti jų šviežumą, išmėginę prekyboje esančias tinklines ar standžias drobines dėžes. Prikaupkite į jas smėlio (tik ne paplūdimio), sluoksniuokite su pjuvenomis, tuomet sluoksnį bulvių, vėl smėlio, sluoksnį morkų ar burokėlių. Parsinešę iš rūsio tokią dėžę po ranka visą mėnesį turėsite šviežių ir gaivių daržovių.
Dirva, nauja lysvė. Nuėmę ankštinių derlių nupjaukite tik antžeminę dalį, o likusios šaknys puikiai pagerins dirvą. Dar spėsite pasėti ir sideratinių augalų dirvai pagerinti. Jei jūsų dirva – priemolis, auginkite dobilus, baltąsias garstyčias, o molyje – barkūnus, saulėgrąžas. Rugsėjį geriausia sėti garstyčias, rapsus, facelijas. Jie apkasami po 6 savaičių. Jei ruduo sausas, posėlį būtina laistyti. Žąliosios trąšos vertinamos dėl patogaus naudojimo. Svarbu jas laiku, dar nesulaukusias žydėjimo, apkasti ar suarti. Dirva taps puresnė, pralaidesnė orui, suaktyvės mikroorganizmai, pagausėja maisto medžiagų. Taip pat dirvą kalkinkite, vėliau sukaskite ar suarkite dirvą.
Jei galvojate apie naują plotelį daržui nedirbamoje dirvoje, pats laikas iškasti tranšėjas šiltlysvėms ar pakeltoms lysvėms. Meskite į jas nugenėtas vaismedžių ir vaiskrūmių šakas su lapais, sugrėbtus lapus, supuvusius vaismedžius, užberkite šiaudais ar vejos žole. Sluoksniuokite su švaria sodo žeme, kurioje nėra piktžolių šaknų. Labai tinka naminis kompostas. Pakeltai lysvei sukalkite iš lentų rėmą. Visą. Ką minėjome ten metate, o per žiemą viskas sukris, pavasarį tereikės užpilti šiek tiek žemės ir jau galėsite pasisėti po truputį ankstyvųjų daržovių.
Šiltnamis. Jei čia nieko daugiau neauginsite, surinkite liekanas, dezinfekuokite, valykite. Pasėkite sideratinių augalų – vikių, lubinų, garstyčių, rugių. Kitą mėnesį juos galėsite jau apkasti.
Gėlininkui…
Kambarinėms gėlėms atostogos baigiasi. Naktys jau vėsesnės, tai jautresnius augalus galima pradžioje įnešti į šiltnamį, jei jame yra vietos, nors nakčiai. Kitus patraukite arčiau sienų. Mažinkite laistymą.
Jei vazoniniai medeliai išleido ilgus ūglius, dailiai juos apkarpykite, kad būtų kompaktiškesni, o gal verta ir persodinti, jei vazonėlis mažokas. Toms, kurių nesiruošiate persodinti, nuimkite viršutinį žemių sluoksnį (2–3 cm) ir užberkite naujos žemės).
Vėsai ypač jautrias kinrožes, pasifloras, dracenas ir kt., nieko nelaukę, jau neškite į namus rugsėjo pradžioje. Apsaugosite nuo nereikalingo streso dėl orų permainų. Kaktusus, kitus sukulentus sustatykite po stogeliais, kad mažiau gautų lietaus, o jautresnius neškite taip pat į patalpą.
Po stogu perkelkite ir dar gausiai žydinčias gumbines begonijas. Pastebėję miltligės požymių tuoj išskinkite pažeistus lapus, išdžiovinkite augalą saulėkaitoje.
Prieš sunešdami augalus į patalpą atidžiai apžiūrėkite kiekvieną, įsitikinkite, kad apatinėje lapo pusėje nėra amaro, voratinklinės erkutės, ar nesislepia koks baltasparnis.
Lauke dar gali likti vazonuose auginamos rožės, aukubos, oleandrai, japoniniai ožekšniai. Iki šalnų ar pavojingai vėsių (mažiau nei 5 laipsniai C) naktų dar gali lauke pabūti pelargonijos, bugenvilijos, fuksijos, didžialapės hortenzijos, lantanos, mirtos. Lauke dar palikite ir cimbidžius, nes vėsus oras paskatins sukrauti žiedinius pumpurus.
Rudenio žiedai. Šiuo metu dar gausiai žydi kardeliai, jurginai, rudbekijos, rykštenės, savo grožį demonstruoja miskantai, melveniai, soruoliai. Nužydėjusius kardelius nukirpkite iki pat lapų, neleiskite brandinti sėklų. Jos sėjamos tik selekcijos tikslais. Kas kelerius metus reikėtų užsiauginti naujų gumbasvogūnių iš „vaikučių“. Senieji jau pamažu sensta, o jauni tikrai būna produktyvesni.
Vieni iš jautriausių šalnoms – jurginai. Iškarpykite kuo dažniau peržydėjusius graižus: prilipę prie lapų jie pradeda pūti. Jei užklups kokia ankstyva šalna, apšalusius lapus ir stiebų viršūnes apkarpykite, bet kasti dar neskubėkite, tegul bręsta.
Po gausių liūčių labai nukentėjo lelijos, kai kur pasirodė pilkasis puvinys. Parudavusius lapus nukirpkite iki žemės, sudeginkite, dirvos paviršių pabarstykite pelenais, gal pavyks sunaikinti dalį užkrato. Gal verta ir persodinti.
Flioksai. Nuo seno dar karkliukais vadinami šie augalai džiugina savo spalvų palete ir kvapų gama nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Rugsėjo pradžioje pražydusios vėlyvosios veislės lepins mus iki pat šalnų. Šluoteliniai flioksai dauginami skirstant kerus pavasarį arba rudeniop, po žydėjimo. Todėl jei norite pasidauginti ankstyvesnių veislių flioksų ar pasidalinti su draugais, dabar pats laikas. Kerą iškaskite ir aštriu peiliu padalinkite į keletą dalių. Galima atkirsti dalį ir neiškasant viso kero. Atskirti kereliai sodinami į jiems paruoštą nuolatinę vietą, gausiai palaistomi. Geriausiai jie augs pasodinti saulėtoje rytinėje ar vakarinėje sodybos pusėje. Pietinė saulė išblukina žiedų spalvą. Flioksai pakenčia ir dalinę paūksmę, tačiau visiškame pavėsyje žydi labai menkai. Dirvą jiems parinkite derlingą, purią, laidžią drėgmei ir orui, neutralios reakcijos. Lengvo priemolio ar priesmėlio. Nepakenčia užmirkusios dirvos. Prieš sodindami į priemolio dirvą įmaišykite tik gerai perpuvusio mėšlo, durpių ar smėlio, kompostinės žemės (2 kibirai mišinio į 1 kv. m). Taip pat ilgalaikių kompleksinių trąšų (30 g į kv. m) arba pelenų. Pelenai labai vertinga trąša – juose esantis kalis pagerina, paryškina žiedų spalvą.
Atsiminkite, kad flioksai sodinami ne vėliau, kaip pirmąją rugsėjo dekadą. Jei nespėjate, palikite šį darbą pavasariui.
Apskritai dauguma daugiamečių gėlių mėgsta būti laikas nuo laiko persodinamos – taip atsišviežina, atsijaunina.


Šiluvos piligrimai

Jau rytoj, rugsėjo 5-osios vakarą, prasideda ŠILINĖS – Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje, truksiantys iki rugsėjo 15-osios. Tomis dienomis, ypač pastaraisiais metais, į juos plūsta ne tik lietuvaičiai, bet ir piligrimai iš kitų šalių. Tačiau ne paslaptis, kad nemažai mūsiškių čia ne tik nėra buvę, bet ir apskritai mažai girdėję apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje. Mūsų svečio, kun. Artūro KAZLAUSKO iš Kauno Arkikatedros, vieno iš šių atlaidų organizatoriaus ir paprašėme pasidalinti mintimis, kaip turėtume pasiruošti kelionei į Šiluvą, kaip orientuotis atlaidų programoje, kur pabūti ir ką pamatyti, kad laikas, praleistas šventovėje, būtų ne eilinė išvyka, o taptų švente širdžiai ir sielai.
Žmogus iš prigimties yra keliautojas. Todėl nereikia taip įsipatoginti, kad negalėtum pakilti nuo sofos ir leistis į kelionę. O kelionėje, kurioje gali patirti sunkumų ar nepatogumų, visuomet yra svarbūs tavo bendrakeleiviai. Todėl, jei sumąstysite, kad norite ir turite sudalyvauti atlaiduose, į kuriuos galbūt važiavo jūsų tėvai ar seneliai, pirmiausia apgalvokite, su kuo norėtumėte keliauti, ar turite savo transportą, ar reikia, kad jus kažkas pavežtų. Jei esate vyresnio amžiaus, nesivaržykite paklausti ar tiesiog tiesiai paprašykite vaikų, kaimynų ar draugų, kad jus ten nuvežtų. Nesivaržykite, nes prašydami tik suteikiate galimybę tiems žmonėms padaryti gerą darbą, apie kurį, galbūt, jie visai net nebūtų pagalvoję, o ir patys mielai ta proga sudalyvaus atlaiduose.
Šiluva iš mažo, sovietų laikais niekinto ir užmiršto kaimelio, kur dar prieš kelis dešimtmečius net vandentiekio nebuvo, tapo garsia ir puikia piligrimų traukos vieta. Dar Atgimimo laikais Kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva buvo pradėta rūpintis šventovės ir jos aplinkos sutvarkymu. Dabar visas šventovės kompleksas labai pasikeitęs, o Jono Pauliaus II piligrimų centras dirba labai susitelkęs, išradingai. Čia visus metus galima atvažiuoti: vyksta įvairiausi renginiai, kiekvieno mėnesio 13 dieną – Marijos diena, naktinė adoracija. Internete arba pasiskambinus į centrą galima sužinoti visą tvarkaraštį, programą, susitarti, kad jūsų grupelę palydėtų, papasakotų. Galima susitarti, kad jus pasitiktų ir kartu galėtumėte pėstute prieš Šiluvą nueiti šilo kryžiaus kelio 2,5 kilometro atkarpą. Tik reikia viskuo pasidomėti ir pasirūpinti iš anksto.
Atvykusieji savo dieną dažniausiai pradeda nuo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios, kurioje yra legendinis akmuo, ant kurio apsireiškė Švč. Mergelė Marija, jos vardo altorius, 7 Marijos skausmo stacijos, prie kurių dažnas stengiasi ir savo sopulius išjausti, o apeidami keliais apie altorių, patirti tą nenusakomą jausmą. Čia galite atlikti išpažintį – atlaidų dienomis patarnauja daug kunigų, todėl laukti ilgai netenka. Išėjus galima užeiti į čia pat prieš keletą metų atidarytą Šviesos koplyčią, joje savo intencija uždegti žvakę. Vėliau, Liturgijos aikštėje išklausyti Mišias – ji šiomis dienomis būna pilnutėlė maldininkų ir piligrimų. Pasilikite laiko nueiti į Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką, pasimelsti prie garsiojo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo – prie šio paveikslo prototipo Romoje Popiežius meldžiasi prieš visas savo keliones. Čia pat ir Ligonių sveikatos koplyčia, kurioje stovi pati seniausia marmurinė Dievo Motinos statula, parvežta XIII a. viduryje iš Londono. Verta aplankyti piligrimų centrą, muziejų, čia veikiančią parodą. Taip pat gal rasite laiko užsukti ir į nedidelį puikų Šiluvos muziejų. Neužmirškite išvažiuodami iš namų pasiimti nereikalingus senus, gal jau mirusių giminaičių likusius katalikiškus daiktus – rožančius, maldaknyges ir kt. Čia, ekologinių mainytuvių palapinėje, galima juos palikti, pasiimti kitų, jums patikusių. Seni, nebevartotini dalykai bus sudeginti Velyknakčio lauže.
Aplinkui aikštelėje daug palapinių, kur galima išgerti arbatos, pasikalbėti, pailsėti. Galbūt norėsite likti ir dalyvauti naktinėje procesijoje ar adoracijoje. Kiekvienas piligrimas, atvykęs į Šiluvos atlaidus, išsiveš iš jų tiek, kiek yra atviras, kiek pats iš jų pasiims. Tad iki greito susitikimo Šiluvoje!
Dėkojame už pokalbį.


 

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *