Su kuo ir prieš ką tu eini?

Tėvyne, tu mano tėvyne
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?
Justinas Marcinkevičius

Valstybinių švenčių, Lietuvai svarbių datų minėjimų neįsivaizduojame be dainų Justino Marcinkevičiaus žodžiais. Ne viena iš jų nuskambėjo ir Baltijos kelio 35-mečiui skirtame koncerte Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Pristatydama jas jauna solistė Sandra Lebrikaitė, Baltijos kelią pasitikusi motinos įsčiose, graudinosi sakydama, kad tas dainas nuo vaikystės girdėjo savo namuose ir jas smagiai traukdavo kartu su seneliais, tėvais. Negi tik man kyla klausimas, su kokiomis dainomis augo tie, kurie užsimojo Lietuvą desovietizuoti. Sekant jų logika, į desovietizacijos girnas turėtų patekti ne tik Justinas Marcinkevičius ar Salomėja Nėris, bet ir išėjusieji į Baltijos kelią, nes jie juk skaitė šiuos poetus, talentingas jų žodis padėjo išsaugoti dvasios kilnumą ir padorumą, mokė atskirti balta nuo juodo, pažinti gimtosios kalbos turtus ir jais didžiuotis.

Ne tėvynė drasko krūtinę, o turintys galią perrašyti tautos istoriją, įtikinti, kad ji prasidėjo nuo jų ir kad tik jiems rūpi Lietuva. Liūdna, jog 1989-aisiais skubėję į Baltijos kelią, jo 35-mečio proga pasidaliję prisiminimais, pasidžiaugę anuometine drąsa ir vienybe, tyli tada, kai juos desovietizuoti imasi tie, kurie gimė jau laisvoje Lietuvoje. Bjauriausia, kad pastarieji ne taip jau retai augo šeimose, kurios ir sovietmečiu nematė vargo – vis būdavo „prie valdžios“, prie jos gėrybių ir prie jos tiesų – nesvarbu, okupuotoje ar laisvoje Lietuvoje. Jie moka gyventi, jie neabejoja Salomėjos Nėries kalte, žino, kad ji buvo išdavikė ir net nemano, kad tiktų pamąstyti, kaip patys pasielgtų atsidūrę baisių istorijos vėjų blaškomos poetės vietoje. Laisviems pasijusti jiems trukdo iškalbingas talentingo skulptoriaus Vlado Vildžiūno, savo namuose sovietinius disidentus globojusio, paminklas.

Ar galėjome pagalvoti, kad iš Baltijos kelio išėjus reiks užstoti Justiną Marcinkevičių, dabar ir Salomėją Nėrį. O dainuojant „Mūsų dienos kaip šventė“ gal jau ir dainos žodžių autorystę teks nutylėti? Kaip anais laikais Joną Aistį ar Bronių Krivicką. Negi tikrai tiek netoli tenuėjome?
Genovaitė