„Geriausia naujiena – stabilumas mokyklų darbe…“

Prienų rajono švietimo bendruomenė jau gyvena naujų mokslo metų nuotaikomis. Kokių ugdymo naujovių ir struktūrinių pokyčių atneš ši Rugsėjo 1-oji? – „Gyvenimas“ tradiciškai kalbino Prienų rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėją Rimvydą ZAILSKĄ.
– Galima sakyti, kad gyvensim įprastu ritmu, iki šio momento kokių nors reorganizacijų neįvyko, konkrečių žingsnių dėl mokyklų pertvarkos nėra žengta, todėl šiuos mokslo metus planuojame pradėti įprastai, be didesnių pokyčių, – savaitės pradžioje duodamas interviu vylėsi Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Paprašytas pakomentuoti, ar dėl mažėjančio mokinių skaičiaus kai kuriose mokyklose ir atskirose klasėse neprireiks atitinkamų sprendimų, skyriaus vedėjas kalbėjo, kad tikroji situacija mokyklose paaiškės po rugsėjo 5 dienos. Anot jo, mokyklų pateikti duomenys apie mokinių skaičių yra preliminarūs, jie bus patikslinti, kai visi mokiniai susirinks į klases ir bus suregistruoti.
– Jau žinant tikslius skaičius, matyt, bus galima kalbėti ir apie atitinkamus sprendimus. Taip, šiuo metu neramu dėl Pakuonio pagrindinės mokyklos, joje 1 ir 3 klasės bei 2 ir 4 klasės sudarys dvi jungtines klases, tikėtina, kad ir vyresnėse klasėse ji kelių komplektų neturės. Planuojame, kad 10 klasės nepilną komplektą finansuos Prienų rajono savivaldybė biudžeto lėšomis, jeigu Savivaldybės taryba tam pritars. Svarbu, kad dešimtokai galėtų baigti savąją mokyklą ir jiems netektų ieškotis vietų kitur. Ar susirinks kitų klasių komplektai, paaiškės prasidėjus mokslo metams. Tarybai teikėme ir sprendimo projektą dėl Išlaužo pagrindinės mokyklos 10 klasės finansavimo Savivaldybės lėšomis, – kalbėjo R.Zailskas.
Jo teigimu, tokia padėtis susiklostė ne tik dėl nepalankių demografinių pokyčių, bet ir dėl valstybės sukurtos ugdymo sistemos, kai gimnazijos tapo keturmetėmis. Todėl nemažai 8 klases baigusių pagrindinių mokyklų mokinių nusprendžia anksčiau pereiti į gimnazijas, o pagrindinėse mokyklose lieka daugiausia tie, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities ir nori mokytis arčiau savo namų. Tad su įtampomis devintose – dešimtose klasėse praktiškai susiduria visos kaimo pagrindinės mokyklos – ir Balbieriškyje, ir Skriaudžiuose.
Neramiai rugsėjo pirmosios laukia ir Stakliškių gimnazistai. R.Zailskas neslėpė, kad pasiruošta dviems galimiems variantams: vienas jų – vienuolikta (III gimnazijos) klasė išliks arba būsimi vienuoliktokai mokysis kitose gimnazijose. Skyriaus vedėjas patikino, kad, nesusirinkus pilnam klasės komplektui (pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimus III gimnazijos klasėje turi mokytis ne mažiau 21 mokinys), bus pereita prie B varianto. Galbūt jis ir skausmingas, bet nebus netikėtas, nes su kitomis gimnazijomis jau aptartas gimnazistų priėmimo klausimas. Tiesa, prieš kurį laiką Vyriausybė pakoregavo Mokyklų tinklo kūrimo taisykles ir numatė tam tikras išlygas, deja, Stakliškių gimnazijai jos nėra netaikomos.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas neslėpė, kad rajono, kaip ir Lietuvos, mokyklose jaučiamas kai kurių dalykų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų poreikis. Šią vasarą įvyko pokyčių ir rajono ugdymo įstaigų vadybinėje grandyje. Antai, prieš naujų mokslo metų pradžią iš pareigų pasitraukė ilgametė Pakuonio pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Vaicekauskienė, Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Aidutė Jurešienė perėjo dirbti į Švietimo ir sporto skyrių.
R. Zailskas tvirtino, kad Skriaudžių pagrindinėje mokykloje dar liepą vyko atranka į atsilaisvinusias direktoriaus pavaduotojo pareigas, nauja pavaduotoja jau dirba. Bus ieškoma ir naujo Pakuonio pagrindinės mokyklos vadovo. Jis viliasi, kad tuščios dalykų mokytojų, kitų specialistų darbo vietos bus užpildytos (paskutinės atrankos vyko šią savaitę), juolab kad uždarius kaimyninės savivaldybės mokyklą, pretendentų yra. Tarp rajono mokyklose paklausiausių specialybių jis įvardino matematikos mokytojus, kurių trūksta ir visoje Lietuvoje. Taipogi mokyklos siekia pritraukti chemijos, fizikos mokytojų ir kt. Dėl nedidelio pamokų krūvio kol kas išsiverčiama su esamais specialistais, kurie važinėja dirbti į kelias mokyklas, bet tai, pasak pašnekovo, sukelia tam tikrų nepatogumų ir patiems pedagogams, ir vadovams, derinantiems darbo grafikus.
– Mokytojų trūkumas yra visos valstybės problema. Vyresni traukiasi į užtarnautą poilsį, o jaunimas vangiai renkasi šią profesiją, todėl ateityje ši problema gilės, – svarsto skyriaus vedėjas. Kita vertus, sako jis, pedagogo profesijos prestižas nukenčia ir dėl to, kad pastaraisiais metais dirbti mokykloje tapo nelengva dėl nuolatinės pertvarkos, daugėjančių reikalavimų, atnaujinto ugdymo turinio, naujų technologijų ir kitų iššūkių.
Be abejo, atsiranda žmonių, kurie, siekdami pokyčių savo gyvenime, susidomi programa „Renkuosi mokyti“ ir ją baigę ateina į mokyklas kaip mokytojai ar net mokyklų vadovai (vienas iš jų – Stakliškių gimnazijos direktorius Vygantas Kornejevas). Visgi, R.Zailsko įsitikinimu, ši galimybė mokytojų poreikio neišspręs.
– Kažkodėl tikima, kad savivaldybės, priėmusios studentų skatinimo programas, galėtų į rajonus prisitraukti/susigrąžinti trūkstamų dalykų mokytojus, – abejoja R.Zailskas. Jo manymu, nesama garantijų, kad finansavimą gavę jaunuoliai pateisins šį lūkestį ir įsipareigos už paramą atidirbti.
–Apklausti rajono abiturientai pažymėjo, kad net nesiekia įgyti mokytojo specialybę. Tiesa, valstybė pastaraisiais metais ėmėsi tam tikrų veiksmų: būsimiems pedagogams skiriamos didesnės stipendijos, padidintos stojančiųjų kvotos, studentų šiek tiek daugėja, matysime, kiek specialistų ateis į mokyklas.
R.Zailsko tvirtinimu, visos mokyklos per vasarą sutvarkė patalpas, reikalingas kosmetinio remonto, ir laukia mokinių. Paklotos šaligatvio trinkelės „Ąžuolo“ gimnazijos prieigose, baigiami Veiverių T.Žilinsko gimnazijos stadiono atnaujinimo darbai. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje sutvarkyta aktų salė. Tiesa, „Revuonos“ pagrindinės mokyklos stadionas, kuriam patvirtintas finansavimas, dar tik bus pradėtas rekonstruoti, todėl šios mokyklos mokiniams laikinai teks sportuoti kitose erdvėse. Miesto vaikų darželyje „Gintarėlis“ vykstantys rekonstrukcijos darbai geriausiu atveju bus baigti šių metų pabaigoje. Iki tol kelios vaikų grupės ugdysis šiai įstaigai priklausančiame ikimokyklinio ugdymo skyriuje Strielčiuose, vienai grupei patalpas suteikė „Pasakos“ darželis, po kelis vaikus integruota į šio darželio grupes, o dalis ugdytinių lanko „Saulutės“ darželį.
Viena iš šių mokslo metų naujovių – nuo rugsėjo 1 d. įsigalios įtraukiojo ugdymo standartas, ir visos mokyklos taps prieinamos mokiniams su negalia. Kaip pastebi skyriaus vedėjas, visi įtraukiojo ugdymo principai Savivaldybės ugdymo įstaigose jau veikia ne pirmus metus, todėl kokio nors ženklaus pokyčio bendruomenės nepajus. Anot jo, įtraukusis ugdymas kalba apie kiekvieną mokinį, nepaisant to, ar jis turi specialiųjų poreikių, ar yra itin gabus, visiems reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdymuisi, sukurti atitinkamą aplinką, pritraukti reikiamų specialistų (pvz., nuo rugsėjo 1 d. steigiami papildomi septyni mokinio padėjėjų etatai dirbti su vaikais, kuriems reikalinga individuali pagalba) ir pan.
Tiesa, mokinio padėjėjų, kuriems nereikia pedagoginės kvalifikacijos, rajono mokykloms pavyko rasti nesunkiai, tačiau trūksta kvalifikuotų specialistų: psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų.
Praėjusiais mokslo metais pagal atnaujinto turinio programas pradėjo dirbti nelyginės klasės, šiais – prie to pereis lyginės klasės. R.Zailsko teigimu, antrus metus tęsiama Tūkstantmečio programa, ir veiklų šioje srityje yra pakankamai. Ne viskas klojasi sklandžiai, pavyzdžiui, dėl užtrukusių „Žiburio“ gimnazijos „dirbtuvių“ pastato projektavimo darbų, dokumentų derinimo nusikėlė viešųjų pirkimų ir kitos procedūros.
Pasiteiravus apie kitus pokyčius, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas buvo atviras:
– Sakyčiau, kad geriausia naujiena švietimo bendruomenei būtų stabilumas mokyklų darbe. Pastaraisiais metais jai teko pernelyg daug pertvarkų ir permainų. Kai visi projektai „sukrenta“ į mokyklas ir ant pedagogų pečių, pritrūksta laiko ramiam darbui. Todėl linkėčiau kuo mažiau naujovių ir sėkmės užbaigiant tai, kas jau pradėta. Ramiai, su nauja energija pasitikime naujus mokslo metus, išlaikykime savo kryptį, tęstinumą ir siekime užsibrėžtų tikslų.
Dalė Lazauskienė