Šiandien Lietuvoje turime vos keletą žydų bendruomenių, o kadaise šios tautybės žmonės sudarė trečdalį, kai kur ir pusę įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų. Savo verslus, šeimyninį ir kultūrinį gyvenimą bei svajones nemaža žydų bendruomenė puoselėjo ir Prienų krašte. Galime tik įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų mūsų miesteliai, jei 1941 m. Lietuvos žydų nebūtų ištikęs tragiškas likimas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky teigimu, Prienai pasižymi ypač didele pagarba žydų tautos istorijai.
Lemtingų 1941 metų rugpjūtį žydų kraujas buvo pralietas ir Prienuose. Tuomet į Prienus žydai buvo vežami ir iš aplinkinių miestelių: Stakliškių, Balbieriškio, Jiezno ir kitų vietovių, o rugpjūčio 26-ąją prasidėjo žudynės. Tądien nuo kulkosvaidžiais ginkluotų pirmojo bataliono trečiosios kuopos būrio karių paleistų šūvių Prienuose žuvo 1078 žydų tautybės žmonių – niekuo nenusikaltusių vyrų, moterų ir vaikų. Jų gyvybės žudikams buvo vertos tik atimtų žiedų, pinigų bei kitų vertingų daiktų ir alaus, kuriuo kareiviai buvo vaišinami už atliktą darbą…
Dabar skaudžius to meto įvykius mena memorialinis akmuo, prie kurio kasmet rugpjūčio 26 dieną Prienų krašto žmonės susirenka pagerbti Holokausto aukų. Šiemet šioje vietoje vėl buvo atversti istorijos puslapiai, skambėjo akordeono garsai. Juk, kaip atminimo popietės metu sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, žydai visuomet mylėjo muziką, grojo vienu ar kitu instrumentu.
Kasmet masinių žudynių vietoj padėdami akmenėlį, ne visuomet pastebime, kaip greitai prabėga laikas, o su juo keičiasi ir gyvenimas. Kaip renginio metu sakė Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, jau 83 metai, kai Prienuose niekas nebekalba jidiš, nebešvenčia šabo, sinagogos sunaikintos arba paverstos kitos paskirties pastatais. Visgi, pirmadienio popietę Prienuose viešėjusios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pastebėjimu, Prienai, lyginant su kitais Lietuvos miestais, pasižymi ypatinga pagarba žydų tautos istorijai ir Holokausto aukoms.
Anot L. Batutienės, Holokaustas – tai ne tik pasakojimai apie žydų tautos istoriją antrojo pasaulinio karo metais, tai – priminimas, kad visada turime būti budrūs, kai susiduriame su išankstiniais nusistatymais ar neapykantos apraiškomis, kad skaudi praeitis netaptų kiekvieno mūsų ateitimi. Muziejaus direktorės teigimu, tai reiškia, kad reikia atpažinti ir priešintis neapykantos kalbai, diskriminacijai ir smurtui prieš marginalizuotas, atstumtas grupes mūsų visuomenėje ir solidarizuotis su tais, kurie susiduria su tokiu elgesiu visame pasaulyje. „Tiesos sakymas, atviras kalbėjimas apie žudynes būtinas kiekvienam Lietuvos miesteliui, kur iki karo dalyvavo žydai“, – akcentuoja Prienų krašto muziejaus direktorė L.Batutienė.
Kasmet, pagerbiant žydų tautos atminimą, Prienų krašto muziejuje eksponuojama tam tikra paroda, kurios centre – žydų gyvenimas Lietuvoje. Šiemet muziejus lankytojus kviečia aplankyti paordą „Myro ješiva Kėdainiuose 1940 m.: stebuklingo išsigelbėjimo istorija“, pasakojančia kaip Kėdainiai prieš antrąjį pasaulinį karą trumpam tapo vienos žymiausių žydų dvasinių akademijų – Myro ješivos – namais. Paroda veiks iki rugsėjo 16 d.
Rimantė Jančauskaitė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).