Pandemija išlaisvino pomėgius: balbieriškietis paliko darbą ir drožinėja gyvūnų kaukoles

Balbieriškyje įsikūręs reto amato meistras Danas Zymonas profesionaliai drožinėja, graviruoja ir meniškai apipavidalina gyvūnų kaukoles, jo kūriniai yra paklausūs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jais domisi baikeriai, tatuiruočių salonų savininkai, gamtos dievybių garbintojai, kaubojų kultūros propaguotojai, vikingų palikuonys, kolekcininkai. Pasak meistro, kuris savo darbus pristato specialiose socialinių tinklų grupėse, jau kelerius metus jam užsakymų ir atlygio pakanka, kad patenkintų šeimos materialinius poreikius. Todėl jis neapgailestauja dėl to, kad vieną dieną pasiryžo pokyčiams: metė atsibodusį inžinieriaus – energetiko darbą ir surizikavo savo pomėgį paversti pragyvenimo šaltiniu. „Taip, šiandien esame gerokai laimingesni…“, – tvirtina Danas Zymonas.

Meistro žmona Rasa supranta menišką vyro prigimtį, padeda veikloje: pasak Dano, ji – ir siuntų pakavimo „cecho“ viršininkė, ir sprendžia finansinius sandorių klausimus.

– Esu tikras lietuvis, gimiau Kėdainių rajone, po to su tėvais persikėliau į Kintus, kur prabėgo paauglystė ir ankstyvoji jaunystė. Tais laikais buvo prestižas stoti į aukštąją mokyklą, studijavau Kauno technologijos universitete, bene 17 metų dirbau pagal specialybę. Gyvenome Kaune, tačiau su žmona Rasa ieškojome, kur galėtume pabėgti nuo didmiesčio šurmulio. Nutarėme įsikurti ramesnėje, ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo Kauno nutolusioje vietovėje. Taip suradome sodybą Balbieriškyje, ji – gyvenvietėje, tačiau toliau nuo kelio, todėl atitiko mūsų lūkesčius, – D.Zymonas pasakojo dar kurį laiką iš miestelio važinėjęs į darbą, bet vienas netikėtas radinys paskatino jį versti naują veiklos lapą ir įkurti savo dirbtuves.
– Meninę gyslelę visuomet turėjau: piešdavau, tapydavau, tokiu būdu patenkindavau savo sielos šauksmą. Piešiau ir kaukoles bei kitus simbolius. Meninė mano pusė buvo alkana, pilnai neišreikšta, matyt, per daug prisikaupė iki kritinio momento. O tada tarsi netyčia, natūraliai mano gyvenime atsirado pomėgis drožinėti gyvūnų kaukoles. Vėliau išsikėliau sau iššūkį pabandyti iš jo pragyventi, – atvirai pasakojo vyras.
O viskas prasidėjo nuo to, kai Danas, važinėjęs motociklu, pamiškėje surado gerai išsilaikiusią karvės kaukolę. Ją pasiėmė, manė išvalys, sutvarkys ir pasikabins kur nors kieme. Ieškodamas informacijos internete, kaip tai kokybiškai padaryti, aptiko, kad žmonės visame pasaulyje nuo seno užsiima gyvūnų kaukolių dekoravimu, šį užsiėmimą galima vadinti atskira meno šaka.
– Tai, ką išvydau, sužavėjo, pabandžiau ir sau tokį egzempliorių išgraviruoti. Gavosi graži kaukolė, įkėliau jos fotografiją į Feisbuką, žmonės pradėjo klausinėti, domėtis, kiek kainuoja. Buvo pats Covido įkarštis, pradėjau svarstyti, kad laiko turiu, tai, ką darau, priimtina, ir galiu iš to papildomai užsidirbti. Pirmasis mano kūrinys iškeliavo į Arizonos valstiją, JAV, jį įvertinau 150 eurų, – neslėpė kaukolių drožinėtojas, šiandien savo darbus parduodantis ir už keturženkles sumas.
Pradžioje buvo nelengva apsirūpinti žaliava, bet, kryptingai dirbant, atsirado ir tiekėjų, dažniausiai gyvūnų kaukolių pasiūlo medžiotojai, ūkininkai. Meistras yra drožinėjęs lietuviškos veislės avinų, ožių, karvių, jaučių, elnių, stirnų, vietnamietiškos kiaulės kaukoles. Jo teigimu, dirbinius iš naminių gyvūnų kaukolių yra paprasčiau deklaruoti ir išsiųsti į užsienio šalis. Jeigu tai laukinių gyvūnų kaukolės, procedūros gerokai sudėtingesnės, reikia pateikti įrodymus, kad jos gautos legaliai.

Netradicinį – gyvūnų kaukolių drožinėjimo – amatą įvaldžiusio Dano Zymono darbai vertinami įvairiose pasaulio šalyse, labiausiai dėl jų „pamišę“ amerikiečiai.

Menininkas teigia kartą iš Alabamoje gyvenančio vyro sulaukęs prašymo išgraviruoti aligatoriaus kaukolę. Pasitikslinus, ar gyvūnas tikrai sumedžiotas fermoje, užsakovas to negalėjo pagrįsti dokumentais, ir sandoris neįvyko.
Vyras juokauja, kad norėtų sulaukti kurio nors arabų šeicho prašymo dekoruoti brangiausio jo kupranugario kaukolę. O pačiam padarė įspūdį, leido atsiskleisti kaip menininkui iš vieno ūkininko gauta hailendų veislės jaučio kaukolė su įspūdingais ragais, kurie meno kūriniui pridėjo papildomos vertės.
Paklaustas apie etinę savo amato pusę, D.Zymonas pripažįsta, kad teko pasvarstyti, kaip taktiškai pašto darbuotojoms paaiškinti, kas supakuota siuntinyje. Kad jų nešokiruotų, įvardino, kad siunčia graviruoto kaulo dirbinį.
Pasak meistro, yra žmonių, kuriuos kaukolės, kaip mirties simboliai, gąsdina, kitiems – priešingai – jos neatsiejamos nuo gyvenimo, tikėjimo, religinės pajautos, propaguojamos kultūros bei gyvenimo būdo. Atskirais atvejais padeda išsaugoti atmintį apie brangius dalykus. Pavyzdžiui, žmogus ilgai augino ožką, prie jos prisirišo, todėl nori, kad išliktų prisiminimas apie ją.
–Lietuvoje nuperkama apie 20 proc. mano kūrinių, paprastai tai patys geriausi egzemplioriai, į kuriuos įdėta daugiausia darbo. Kaip nebūtų keista, didžioji dalis užsakovų yra moterys, kurios perka mano darbus sau ar kaip dovaną vyrams. Lietuviai gyvūnų kaukolėms nestato altorių, dažniausiai jos, kaip trofėjai, tampa tam tikro interjero puošmena, jas vertina alternatyviosios kultūros atstovai, – patikina kaukolių drožinėtojas. – Klientai iš JAV, Kanados, Europos šalių dažniausiai yra kitokio tipo. Vieniems yra natūralu puoselėti vesternų filmų kultūrą, jų namų aplinkoje neretai pamatysi bizono, briedžio, kitų žvėrių trofėjų. Populiaru įsirengti įdomybių, keistenybių mini muziejus su specialiai apšviestomis spintomis, skirtomis drugeliams, gyvatėms ir panašiems atributams saugoti. O šią ornamentais dekoruotą ožio kaukolę su ragais ketinu siųsti į Teksasą, ji papuoš privataus asmens pastatytą šventyklą vikingų dievui Odinui.
Pagal tai, kokius simbolius, užrašus, emblemas klientai prašo išgraviruoti, meistras gali nuspėti, kokiems tikslams kaukolė skirta. Jis neatmeta galimybės, kad kaukolės gali būti naudojamos įvairiems ritualams atlikti ir užsimena apie pasaulyje gaivinamas pagoniškas raganavimo (Wicca kulto) tradicijas.
„Tas, kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu,“ – svarsto Danas. Anot jo, pentagrama, išgraviruota ant gyvūno kaukolės, iš esmės nėra blogas simbolis, ji nuo seno buvo naudojama apsaugai nuo neigiamos energijos, tačiau yra ir velnio garbintojų kultūra, su kuria jis norėtų atsargaus santykio.
Kaukolių drožinėtojas pasakoja kūryboje naudojantis įvairių tautų ornamentiką, kuri turi gilias tradicijas, todėl jo darbai yra be dirbtinumo, paveikūs ir vertinami klientų. Jis pamena tik vieną kartą, kai jo meninė vizija – dekoruoti jaučio kaukolę tradiciniais vikingų ir keltų motyvais – užsakovei, Kanadoje turinčiai tatuiruočių saloną, nepatiko, jai norėjosi kažko dramatiškesnio…
Per pusketvirtų metų D.Zymonas sukaupė nemažą sekėjų ratą. Retsykiais paprašytas savo darbus pristato mugėse, festivaliuose, baikerių suvažiavimuose. Tarp įsimintiniausių įvykių – bendra paroda Kernavėje kartu su britų menininku, siurrealistinių paveikslų tapytoju Steven Vincent Mitchell, surengta jo kvietimu.
D.Zymono pagrindinis darbo įrankis – elektrinis graveris, kuriuo jis gyvūno kaukolę išmargina įvairiais ornamentais, neretai dekoravimui naudoja paties pasigamintus riešutų žievelių dažus, laką. Pravėdinęs galvą tolimoje kelionėje motociklu po Armėniją ir kitas šalis, rudenį menininkas vėl sugrįš į dirbtuves, jo planuose – kompozicijos iš gyvūnų kaulų ir metalo.
–Ateityje dar norėčiau sukurti kaukolę ar dekoracijas kokiam nors kino filmui, – viliasi Danas Zymonas. Menininko ši mintis neapleidžia nuo tada, kai vienąsyk iš JAV gavo netikėtą užklausą apie tokią galimybę…
Dalė Lazauskienė