…Nenustums žemės ūkio į podukros vietą

Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai, reaguodami į spalį vyksiančius rinkimus į LR Seimą, susitikinėja su politinėmis partijomis ir pristatinėja žemdirbių lūkesčius, kuriuos sėkmės atveju politinės partijos įsipareigotų spręsti kitoje Seimo kadencijoje.
LŽŪT, be kita ko, ragina pripažinti žemės ūkio sektorių strateginiu, per ateinantį BŽŪP laikotarpį užtikrinti, kad tiesioginių išmokų voko dydis pasiektų ES šalių vidurkį, peržiūrėti Žemės ūkio ministerijos specialistų kvalifikacijas ir reformuoti šią instituciją taip, kad sprendimus priiminėtų apie sektoriaus specifiką nusimanantys asmenys. Be to, LŽŪT ragina stabdyti žemdirbių tarpusavio kiršinimą (diversifikuojant ūkius pagal jų dydį ar specializaciją), mažinti žemės ūkyje taikomą biurokratinę naštą, skirti adekvatų finansavimą melioracijos fondui, investuoti į tiksliosios žemdirbystės technologijas. Anot LŽŪT priklausančios Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio, tarp LŽŪT reikalavimų – didelis dėmesys sunkumus patiriančiam pieno sektoriui: „Už pieną gaunama kaina turi padengti jo pagaminimo savikainą. Gana toleruoti situaciją, kai pieno gamintojas dirba į minusą. Raginame įpareigoti žemės ūkio ministeriją parengti metodiką ir skaičiuoti pieno gamybos savikainą. Toks modelis jau sėkmingai veikia Ispanijoje – praeitoje Europos Parlamento kadencijoje Lietuvos pieno gamintojų asociacija kartu su Europos pieno gamintojų taryba glaudžiai bendradarbiavo su Broniu Rope, džiaugiuosi, kad mums jau pavyko gerokai pasistūmėti šiuo klausimu europiniame kontekste. Išgirdusi mūsų raginimą, Europos Komisija jau atlieka analizę, kaip šį klausimą būtų galima integruoti į ES teisės aktus. Esu tikras, lygiagrečiai būtina dirbti ir nacionaliniame kontekste, antraip Lietuvos pieno sektorius ir toliau stulbinančiu greičiu grims į dugną“, – teigia J. Vilionis.
Vienas iš LŽŪT raginimų – naikinti išskirtines privilegijas suteikiantį Žemės ūkio rūmų įstatymą ir sukurti sąlygas visoms žemdirbius atstovaujančioms organizacijoms veikti pagal vieną – Asociacijų – įstatymą. Anot J. Vilionio, tokia lygybė užtikrintų, kad iš savo nario mokesčio išsilaikančios organizacijos realiai, ne fiktyviai gintų savo narių interesus, užuot pataikavusios Žemės ūkio ministerijai, kaip šiuo metu vyksta su ŽŪR.
LŽŪT įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija turi atstovauti Lietuvos žemės ūkio interesams ES institucijose, o ne būti tik ES reikalavimų besąlyginiu vykdytoju (dažnu atveju gerokai anksčiau negu kitos ES šalys) ir taikytoju Lietuvoje.
Viliamasi, kad su Lietuvos žemės ūkio taryba susitikusios politinės partijos atsižvelgs į žemdirbių lūkesčius, rengdamos savo rinkimines programas, bei, sėkmės atveju išrinktos į LR Seimą, nenustums žemės ūkio sektoriaus į podukros vietą, kaip akivaizdžiai elgėsi dabartinė valdžia.
LŽŪT informacija