Saulė, smėlis ir jūra – sveikatos aruodas

Metai kaip paukščiai skraidina mus į auksinį rudenį, prisodrintą naujų spalvų ir potyrių. Mes, Birštono „Bočiai“, metai iš metų rugpjūčio pirmą savaitę keliaujame į Palangą, norėdami aktyviai pailsėti kasdien nueiname apie 10 km, basomis braidome po nuostabų pajūrio smėlį, turškiamės jūroje, sutikdami lūžtančias marių bangas ir gėrimės nuostabiais saulėlydžiais nuo Palangos tilto. Viso to labai laukėme ir šiais metais.
Sakoma, kad nėra to blogo, kad neišeitų į gerą. Įsitikinom. Prigeso nuotaika, kai mūsų mielas vairuotojas Tomas Abraitis sekmadienio vakarą pranešė, kad „susirgo“ autobusas. Pranešimas mūsų 40-čiai keliauninkų buvo skausmingas. Lagaminai sukrauti, šaldytuvai ištuštinti, o išvykimas atidėtas. Tai dar vienas paraginimas, kad kauptume lėšas, inicijuotume aukų rinkimą AUTOBUSO ATNAUJINIMUI, kuris taip reikalingas visų amžiaus grupių žmonėms, visoms nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybės ir parapijos žmonėms.
Sunkiai stūmėme pirmadienio valandas, o mūsų rūpestingasis Tomukas nuo šeštos ryto autobusą pridavė remontui. Jis trypė Kaune, laukdamas verdikto, kada bus pašalintas gedimas, o mes nerimavome Birštone, nedrįsdami klausinėti ir aitrinti situacijos. Kantrūs, nes praėję gyvenimo universitetus. Labai apsidžiaugėme, gavę pranešimą, kad 17.30 visi turime būti Birštono autobusų stotyje. Subildėjome ratuotais lagaminais nustatytu laiku. Mūsų NEOPLAN autobusas su užrašu BIRŠTONAS laukė švarus ir tvarkingas. Privažiavome NIKOLĖS kavinę, vakarėjo, tačiau kavos su spurgomis ritualą atlikome. Nors Birštoną palikome po naktinės liūties ir vėjo štormo, apsiniaukusį ir paniurusį, ko toliau į vakarus oras skaidrėjo. Nuo Klaipėdos jau švietė saulė. Mus pasitiko šeimininkė Bronelė, atverdama švarius ir išpuoselėtus kambarius, o kai kurie iš mūsų suspėjo dar ir saulutę palydėti.
Dangus mums dovanojo nuostabų orą, o mes patys susiradome daug pramogų. Ilsėjomės Birutės parke, nuo 18.30 val. klausydamiesi „Palangos orkestro“, kuris laukia savo klausytojų tradiciniuose „Orkestro vasaros“ koncertuose Palangos Birutės parko rotondoje. „Palangos orkestras“ tęsia antrą šimtmetį gyvuojančią orkestrinės pučiamųjų muzikos koncertų Palangos kurorte tradiciją, kuri neatsiejama nuo kurorto istorijos ir grafų Tiškevičių Palangos, kuriai šiemet – lygiai 200 metų.
Antradienį mes apsilankėme Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje festivalio „Pasaulio balsai“ – tradiciniame vargonų koncerte, kurį surengė talentinga jaunosios kartos vargonininkė iš Estijos Kadri Toomoja. Didelė dalis mūsų poilsiautojų gėrėjosi koncertu „Vasaros žvaigždės“ Palangos koncertų salėje, kur dainavo Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Ona Kolobovaitė, grupė  el Fuego ir Kauno „Šampaninis choras“. Gerą nuotaiką kūrė ne tik gražios ir skambios dainos iš operų ir operečių, bet ir Liudo bei Egidijaus nuoširdus bendravimas su publika. Maloniai nuteikė ir mūsų pasivaikščiojimai grafų Tiškevičių ir Meilės alėjomis, Gintaro muziejaus teritorijoje esantis nuostabus rožynas. Nepamiršome aplankyti ir Birutės kalno su grafo Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos.
Graži mūsų LIETUVA. Nuostabi Palanga. Savaitėlė prabėgo tarsi smėlis tarp pirštų ir šeštadienio rytą, įmetę monetų nuo Palangos tilto, įgavome viltį, kad dar pasimatysime, dar pasidžiaugsime ošiančia jūra, pasivaikščiosime ir nuolat skambančia Basanavičiaus gatve, sustosime Vytauto gatvėje prie paminklinės lentos Adomui Mickevičiui, pirmajam pranešusiam pasauliui apie nuostabų pajūrio kraštą mažame Palangos kurorte. Pasidžiaugę Palanga, „pasižvejoję“ šviežiai rūkytos žuvies rūkykloje, sukome ratus Kretingos link.
Mūsų programoje – KRETINGOS MUZIEJUS su ŽIEMOS SODU. Kretingos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 metais nupirko dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją. Joje įkūrė Žiemos sodą. Jame puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Žiemos sodas buvo sudėtinė rūmų interjero dalis, kuri jungėsi su reprezentacinėmis salėmis ir grafų apartamentais. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatų oranžerijų.
Deja, nelaimės neaplenkė šio unikalaus grožio kampelio. 1915 metais Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Pokario metais  sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu. 1991 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu grafų Tiškevičių rūmai buvo perduoti Kretingos muziejui. Prieš metus Kretingos dvaras su Žiemos sodu atgijo naujam gyvenimui. Mes susipažinome su augalais, kurie atkeliavo į Žiemos sodą iš tolimiausių pasaulio kampelių. Tie augalai nors maži, bet gyvi Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžinių (tropinių) miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų augmenijos liudininkai. Žiemos sode, gyvame augalų žemėlapyje, matėme, kaip įsikūnijo kūrybinė žmogaus fantazija, kaip apsiprato šiauriečių auginami tolimųjų dykumų arba atogrąžinių miškų augalai. Grožėjomės ir gėrėjomės parko teritorija 23 ha plote, išlikusiais 24 paminkliniais pastatais, tvenkiniais, fontanu, astronominiu kalendoriumi su Saulės laikrodžiu. Papietavę RETRO ASTA kavinėje, pasimėgavę jų firminiais čeburekais leidomės namolio į Birštoną. Išvykome vakarėjant ir grįžome vakarėjant. Už išvyką esame dėkingi nuoširdžiam ir paslaugiam vairuotojui Tomui Abraičiui, ekskursijos organizatorei ir mūsų visų apgyvendinimo komplektuotojai Danutei Žitkuvienei, mūsų darbščiajai pagalbininkei visiems ir visada Marytei Radzevičienei ir visiems bendrakeleiviams už susiklausymą ir gerą nuotaiką. Tylu, ramu ir gera namuose pas mus Birštone. Visur gerai – namuose geriausia.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė