„Prienų proveržio“ nugalėtoja – savamokslė fotografė Šarūnė Bendaravičiūtė

Šarūnė Bendaravičiūtė (viduryje) kartu su „Prienų proveržio“ steigėjais Jūrate ir Bernardu Mitkevičiais. Jorio Mitkeviciaus nuotrauka.

Kasmet už mokslo, meno ir sporto pasiekimus, puikius brandos egzaminų rezultatus mokyklų ir Savivaldybės atstovai padėkoja nemažam būriui Prienų krašto jaunuolių. Visgi „Prienų proveržio“ konkurso dalyvių istorijos liudija, jog didžiausi gyvenimo pasiekimai ne visuomet matuojami dešimtukais ar prizinėmis vietomis olimpiadose.

Jau antrus metus Prienų „Žiburio“ gimnazijoje teikiama „Prienų proveržio“ premija, kurios steigėjai – gimnazijos alumnai Jūratė ir Bernardas bei jų sūnus Joris Mitkevičiai. Premijos tikslas –  pasidžiaugti ne tik abiturientų akademiniais rezultatais, bet ir jiems svarbiais asmeniniais pasiekimais.
Kaip rašoma „Prienų proveržio” socialiniuose tinkluose, norint tapti „Metų proveržiu“, nereikia, jog išrastum „ChatGPT++ Max Ultra“ ar nubėgtum maratoną. Šių metų „Prienų proveržio“ nugalėtojos Šarūnės Bendaravičiūtės istorija liudija, jog kartais ir maži dalykai gyvenime gali atnešti didelius pokyčius.
Tai, kad Šarūnė tapo konkurso nugalėtoja, jai pačiai buvo didelė staigmena, mat šiemet paraiškas teikė net aštuoni abiturientai. Pasak Šarūnės, tarp kandidatų buvo ir kur kas geriau už ją besimokančių moksleivių, todėl laimėti ji visai nesitikėjo. Juolab kad ir paraišką mergina pateikė paskatinta draugės ir kone paskutinėmis minutėmis.
Nors Šarūnė džiaugiasi sėkmingai išlaikytais egzaminais, mergina prisipažįsta, jog nuo mažens buvo labiau meno nei mokslo žmogus. Būdama maža, namuose ji rengdavo pasirodymus tėvams, vėliau lankė teatro, muzikos užsiėmimus, tačiau šiose veiklose taip savęs ir neatrado.
Didysis Šarūnės proveržis įvyko, kai jos rankose visai atsitiktinai atsidūrė draugės fotoaparatas. Šarūnė pamena, jog tą dieną ją taip sužavėjo „tas mažas aparačiukas su daug mygtukų“, kad tą pačią dieną, internete susiradusi patį pigiausią variantą, mergina įsigijo pirmąjį savo fotoaparatą. Savarankiškai išmokusi fotografijos subtilybių, „gerą akį“ ir gebėjimą pagauti emociją turinti mergina greitai sulaukė ir pirmųjų užsakymų. Juos po mėnesio laiko jaunoji fotografė jau skaičiavo dešimtimis. Ją samdė įamžinti įvairius renginius, asmenines šventes, mažų muzikinių grupių koncertus. Vėliau Šarūnė atrado save ir automobilių sporto fotografijoje.
Per trumpą laiką Šarūnei teko išmėginti įvairius fotografijos žanrus, tačiau, jaunosios fotografės teigimu, labiausiai ją žavi portretai, kuriuose atsispindi jausmas ir emocijos.
Pirmąjį Šarūnės fotoaparatą jau pakeitė nauja įranga: nauja kamera, keletas objektyvų, taip pat teko investuoti ir į nuotraukų redagavimo programą. „Šis malonumas yra labai brangus“, – pripažįsta mergina, tačiau lengviausio kelio, kad atsipirktų investicija, ji taip pat nesirenka. „Aš nenoriu visą gyvenimą būti vestuvių fotografė. Taip, tai pelninga sritis, tačiau tos nuotraukos – visos vienodos. Man tai neįdomu… Man nuotraukose reikia minties, emocijos ir jausmo“, – sako pašnekovė. Jos pastebėjimu, fotografijoje šiuo metu apskritai yra didelė konkurencija, tad ir pasiūlyti ką nors išskirtinio – labai sudėtinga. Visgi Šarūnė įsitikinusi, jei esi įdomus, gyventi iš to tikrai galima, tačiau tam reikia skirti ne tik lėšų, bet ir daug laiko. „Fotografijos grožis yra ne tame, kaip tu fotografuoji, bet kaip tu redaguoji. Dažnai, redaguodama vieną nuotrauką, užtrunku ir 3 valandas, kol pasiekiu man patinkantį rezultatą. Tačiau manęs tai nevargina. Atrodo, kad galėčiau tai daryti ir visą parą“, – sako jaunoji fotografė.
Paklausta apie ateities planus, Šarūnė pripažįsta, jog artimiausiuose jos planuose – fotografijos studijos Vilniaus kolegijoje, o 1300 eurų „Proveržio“ premiją ji paskirs naujos videografijos įrangos įsigijimui. Tai – dar viena Šarūnę dominanti sritis. Viskam kitam ji leidžia tekėti sava vaga ir tiki, jog gyvenimas viską sudėlios taip, kaip reikia. Kaip, beje, buvo ir iki šiol.
Rimantė Jančauskaitė

Šarūnės Bendaravičiūtės nuotraukos.