Lietuvos pieno gamintojų asociacija dėl kritinės situacijos Lietuvos pieno sektoriuje kreipėsi į Europos Komisiją

Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus, pieninė galvijininkystė Lietuvoje, kuri sukuria vieną didžiausių pridėtinių verčių iš vieno hektaro dirbamos žemės, šiuo metu yra itin sunkioje situacijoje. Lietuvoje pieno ūkių šiemet 2,7 tūkst. mažiau, nei pernai. Šių metų sausį buvo 10 289, o birželį – 9 899 ūkiai, parduodantys pieną perdirbėjams. Pernai liepos 1 d. iš viso šalyje buvo 20 736, o šiemet liepos 1 d. – 18 020 pieno ūkių (ir parduodančių, ir neparduodančių pieną perdirbėjams).

J.Vilionis protesto Briuselyje metu.

Pernai liepos 1 d. buvo 18 715, o šiemet liepos 1 d. – 16 169 ūkiai, kuriuose yra iki 20 karvių. Taigi per 12 mėnesių neliko 2 546 smulkių pieno ūkių. Pernai liepos 1 d. buvo 670, o šiemet liepos 1 d. – 580 pieno ūkiai, kuriuose yra nuo 21 iki 30 karvių. Pernai liepos 1 d. buvo 555, o šiemet liepos 1 d. – 546 ūkiai, kuriuose yra nuo 31 iki 50 karvių. Per tą patį laikotarpį ūkių, kuriuose yra nuo 51 iki 100 karvių, sumažėjo 54. Šalyje yra 157 ūkiai, kuriuose yra daugiau nei 150 karvių.
Gyvulininkystė yra vienas iš Lietuvos prioritetinių žemės ūkio sektorių. Pienininkystė ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione turi labai palankias sąlygas augti, vertinant Europos Sąjungos kontekstą. Atsižvelgiant į numatomus ES aplinkosauginius reikalavimus, visas Baltijos regionas yra ne tik „žaliausias“, bet ir palankus investavimui į pienininkystę, pavyzdžiui, Lietuvoje karvių tankumas yra apie 3 vnt./kv. km, kai tuo tarpu kai kuriose kitose ES šalyse perkopia 30.
LPGA prezidento Jono Vilionio teigimu, Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai vieni griežčiausių ES, nes valstybė neretai apipina ES reikalavimus papildomais sugriežtinimais. Tuo tarpu ES išmokos ir už žaliavinį pieną gaunama kaina – vienos žemiausių ES. Tai lemia dideles ūkių sąnaudas ir mažas pajamas, užkerta kelią ūkiams plėstis, investuoti į gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų laikymąsi. Dėl to ūkiai masiškai traukiasi iš gamybos. Anot J. Vilionio, situacija Lietuvos pieno sektoriuje išlieka kritinė: toliau mažėja ir ūkių, laikančių karves, ir karvių skaičius. Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių, pašarų ir kitų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl net ir didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos. Per 2023 m. pieno ūkiai nedagavo 176 mln. Eur. pajamų, lyginant su 2022 m., kai tuo tarpu pieno perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo išaugusius pelnus. Nors 2023 m. pabaigoje kainos sąlyginai stabilizavosi, šių metų pradžioje jos krenta toliau.
Lietuvos pieno sektorius per narystės ES laikotarpį yra gavęs reikšmingą ES ir nacionalinę paramą. Šios lėšos investuotos į ūkių kūrimą, modernizavimą, gyvūnų gerovės standartų didinimą, pieno kokybės gerinimą. Apmaudu, neracionalu ir neekonomiška, kad net ir paramą gavę ūkiai dabar priversti išsiparduoti gyvulius ir likviduotis. Ne mažiau apmaudu, kad LR Vyriausybė neišreiškė valios leistinais 200 proc. iš nacionalinio biudžeto prisidėti prie Europos Komisijos pieno gamintojams skirtos 10,6 mln. Eur paramos.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narystė Europos pieno taryboje duoda neabejotiną naudą: suprasdami išskirtinai kritinę situaciją Lietuvos pieno sektoriuje, Europos pieno tarybos vadovai palaikė LPGA, kuri oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją, LR Prezidentą ir premjerę, ragindama nedelsiant imtis priemonių, padėsiančių stabilizuoti kritinę situaciją Lietuvos pieno sektoriuje. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos įsitikinimu, sektoriui skubiai reikalinga dvejopa pagalba: tikslinės paramos forma, kuri padėtų stabilizuoti situaciją trumpuoju laikotarpiu, bei imantis reguliuoti ES mastu pieno grandinę, užtikrinant, kad pieno gamintojui už žaliavinį pieną būtų mokama ne mažesnė, nei gamybos savikaina kaina. Toks reguliavimas leistų pieno gamintojams matyti perspektyvą šiame sektoriuje bei pritrauktų į sektorių jaunimą. Būtent šiuos du tikslus – užtikrinti pieno sektoriaus reguliavimą ES mastu, kad pieno gamintojui už žaliavinį pieną būtų mokama ne žemesnė, nei savikaina kaina, bei pritraukti į senstantį pieno sektorių jaunus žmones – būtina įgyvendinti nedelsiant, siekiant stabilizuoti situaciją sektoriuje.
Lietuvos pieno gamintojų
asociacijos informacija