Vasara. Pavargę… ar pailsėję?

Kaip besistengtum, bet taip sunku išvengti nepakartojus ir neatsidusus, kad rugpjūtis, tai jau vasaros pabaiga. Ir nors viliesi, kad gražus ruduo ir bobų vasara dar pratęs saulėtas ir gražias vasariškas dienas, bet tikrovė kartais būna visai kitokia.
Anądien pasikviečiau į savo seną sodą bičiulę, norėdama ir jai, ir sau padaryti tokią netikėtą ramią poilsio dieną. Tuo labiau, kad ji gyvena mieste, bute, tai tegul prasiblaško: pauogausim, paskanausim jau prisirpusių gervuogių, šilauogių, išvirsiu kvapnios žolelių arbatos, paplepėsim apie jaunas dieneles, parinksiu žurnalų, gal norės prisėdusi pavėsyje pavartyti. Mielai sutiko atvykti. Tačiau nustebau, kai mano draugė iš kuprinės ėmė traukti darbinius rūbus, sakydama, tai eime padirbėti, negi nėra jokių darbų sode? Nuraminau, kad nesu nusiteikusi šį šeštadienį darbams ir kad mudvi tiesiog poilsiausime. Dar keletą kartų vis turėjau paraminti, kad manęs ji netrukdo, kad darbai palauks, kol pagaliau abi ramiai atsipalaidavome. Paskui vis neapleido mintis, tai kam taip puoselėjame savo gėlynus, sodą, kad tik dirbdami įsivaizduojame čia poilsiaujantys? Nors vakarais ir labai gelia rankas, skauda nugarą, jaučiamės gerokai pavargę, kitą dieną ir vėl puolame prie darbų, nes kaip čia dabar sėdėsi rankas sudėjęs. Tik išvykę kitur ir atsiplėšę nuo savo aplinkos sugebame atsipalaiduoti, kažkiek užsimiršti.
O kaip gera ramiai ganyti akis ir grožėtis savo išaugintu ir pražydusiu žiedu. Stebėti jau švelniai raustančias hortenzijų šluoteles, gelsvėjančius saulėje saldinukus obuolius… kiek apsunkusias į vasaros pabaigą, bet dar triūsiančias biteles. Imu į rankas savo mėgstamo „Artumos“ žurnalo šeimai naują numerį, vartau… ir koks sutapimas! „Stenkis, brolau, pasilsėti…“ – sesers Gražinos Dapšauskytės straipsnis apie poilsį, apie tai, koks jis turėtų būti, kad pailsintumėm ir sustiprintumėm ne tik kūną, bet ir tikėjimą, atrastume gyvenimo džiaugsmą. Autorė klausia, ar nuolat dirbdami be atvangos, užsiimdami įvairiomis veiklomis, o atostogas įsivaizduodami kaip prabangą, padarome išties daugiau, ar esame laimingesni? O gal, klausia ji, palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais tai tėra „darbštus tinginiavimas“? Negaliu susilaikyti ir aš, nepacitavusi tėvo Jurgio žodžių:„… jėgoms susilpnėjus, žmogus negalės tinkamai darbuotis, bent ne taip gerai… Su kūnu reikia mokėti protingai apsieiti, kad jis būtų palankus įrankis sielos rankose. …taigi reikia žiūrėti, kad be reikalo sveikata nesumažėtų, neapsilptų. Reikia kūną tinkamai mylėti ir apskritai jo sveikatą branginti.“ Jis savo laiškuose tai primena ir savo bičiuliams, kaip antai vyskupui P. Būčiui: „Brangink, brolau, sveikatą, ji mums labai reikalinga“. O kaip jis pats, tiek daug dirbdamas, rasdavo laiko poilsiui? Jo atsakymas: „Pastovi dienos tvarka – menas padauginti laiko viskam. Reikia tvarkos. Kitaip nyksta laikas. O tvarka viskam laiko suranda… visame kame pirmiausia reikia atsižvelgti į tikslą. Į dalyko esmę. Kai kada žmogus taip duodasi įsitraukti į tų visokių darbų sūkurį, kad jam pačiam nė kiek laiko nepasilieka… Taigi pirmoj vietoj visada reikia statyti savęs tobulinimas“.
Linkėdama stiprybės visiems triūsiantiems javapjūtėje, poilsiaujantiems – gero oro, visiems visiems gražios artėjančios Žolinės šventės ir, kaip nuo seno įprasta, jaukaus giminės tądien suėjimo, atsisveikinu iki rugsėjo,
Jūsų Augustina

Priminimai rugpjūčiui…

Po lietingos ir audringos liepos norėtųsi nusiraminti ir patikėti senolių išmintimi, kad po šv. Lauryno griaustinis jau nepavojingas, namų nebeuždegs. Jei šią dieną lis, bus geri metai, jei ne – metai gali būti gaisringi, ugnis ponavos. Neduokdie… Dairykimės ir per šv. Roką – jei vėjas tądien gūsingas, mūsų laukia daug sniego žadanti žiema. Ir šv. Baltramiejus turi savo spėjimus – lietingas pranašauja visą rudenį labai šlapią. Beržai po liūties dar gana žali, tačiau jei pradės gelsti nuo viršūnės, laukim ankstyvo rudens, jei nuo apačios – ruduo vėluos, o pavasaris bus ankstyvas. Norėtume linkėti tik gero poilsio ir gražių vasaros palydų, tačiau, deja… Darbų darbelių šį mėnesį nestinga.
Rugpjūčio 4 d. – jaunatis, 12 d. – priešpilnis, 19 d. – pilnatis, delčia – 26 d.
. Geriausios dienos: 9, 10, 13, 15, 17, 22, 24, 26, 29, 30;
. Prasčiausios dienos: 3, 8, 12, 14, 19, 21, 27, 28;
. Rugpjūčio 10 d. – šv. Laurynas, Paskutinė Perkūno diena, 15 d. – Žolinė, 16 d. – šv. Rokas, Pjūties pabaiga, 24 d. – šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena.

Sodininkui…
Avietynas. Šiemet avietės sunoko anksčiau, greitai ir baigėsi. Taigi nurinkus paskutines uogas reikia kuo greičiau aviečių ūglius nugenėti. Taip paskatinsite jaunų ūglių, kurie augins kitų metų derlių, augimą. Neatidėliodami genėjimo neleisite plisti pavojingoms ligoms. Nupjaukite ūglius kuo žemiau, prie pat dirvos, nes palikę kelmelius leisite per juos įsiskverbti infekcijai. Ligų pažeistus ūglius išvežkite su šiukšlėmis arba sudeginkite. Viename ilginiame metre palikite po 5–8 stipriausius jaunus ūglius. Jei jų daugiau, paretinkite. Remontantinių aviečių genėjimą, savaime suprantama, atidėkite vėlesniam laikui, nes jos dar tik pradeda derėti.
Vanduo. Jei turite vandens pakankamai, atsiminkite, kad jo niekada nebus vasarą per daug – sultingam obuoliui subręsti reikia jo gauti pakankamai. Jei dienos sausringos, liekite vaismedžius gausiai, jų šaknys giliai po žeme. Nuo nuolatinio troškulio jos kyla į paviršių, silpnina augalą.
Vasarinis derlius. Nors įprastai sandėliuojame žieminių obuolių derlių, tačiau verta laiku nuskinti ir prinokusius vasarinius obuolius, galima juos šaltai laikyti mėnesį kitą. Krisdami žemėn jie susidaužo, pūva ant šakų, didina ligų plitimą. Laiku nuskinti reikia ir kriaušes – nuraškytos dar žalokos jos per savaitę ar dar greičiau puikiausiai sunoks. Laiku nuskinti reikia ir kai kurių veislių slyvas. Jei turite sveikatos ir laiko, būtų labai gerai kasdien surinkti krituolius, kurie dažniausiai būna pažeisti puvinio ar vaisėdžių. Atsikratę jais labiau išsaugosite sveikąjį derlių. Jei sode tik vienas kitas vaismedis, tai verta apžiūrėjus medžius tokius „ligonius“ nukrapštyti nuo šakų greičiau, negu jie patys nukris žemėn. Krituolius, kad padarytų kuo mažiau žalos, rinkite vakarais, nes naktį kirminai juos palieka.
Jau reikia baigti nuskinti agrastus, skinamos aktinidijos, aronijos, erškėtrožės.
Vaiskrūmiai. Rugpjūčio pradžia pats geriausias laikas sustiprinti agrastų ir serbentų atsparumą šalčiams, padidinti jų derlingumą. Tam reikia patrumpinti (panciruoti) viršūnėles ir pašakninius ūglius. Pinciruojant nugnybiama ūglio viršūnė su dviem trimis tikraisiais lapais. Taip genimiems krūmams galioja tam tikras amžiaus cenzas: raudonųjų ir geltonųjų serbentų ūgliai turi būti ne vyresni nei 4 m., juodųjų serbentų – 8 m., agrastų – 10–12 m.
Akiavimas. Labai tinkamas metas akiuoti obelis ir kriaušes, nes įskiepiai gerai prigyja. Šiuo metu geriausiai auga poskiepiai, gerai atšoka jų žievė ir tuo metu subręsta įskiepių ūgliai. Akiuoti tinkamiausios pakankamai subrendusios akutės iš skiepūglio vidurinės dalies.

Daržininkui…
Pomidorai, agurkai ir kt. Mėnesio antroje pusėje skabome pomidorų viršūnes. Jei leisime joms ir toliau augti, vaisiai sunkiai derės, bus mažesni, o jaunos šakos jų taip ir nesubrandins. Patartina virš aukščiausios kekės palikti tris lapus. Tą patį darome ir su paskutine keke – skiname tol, kol iki jos liks trys lapai. Vienu kartu augalo daug skabyti nereikėtų, kad nesuvargtų. Kai apatinė kekė ima rausti, galima iki jos nuskabyti visus lapus, tik ne iš karto.
Agurkus taip pat retinkite. Derliaus įkarštyje vis nuskabykite po keletą lapų nuo stiebo.Priešingai nei pomidorų, juos pašaliname ne su visu lapkočiu, tik laplakštį. Tai padės agurkams užauginti pilnaverčius vaisius, taip pat apsaugos juos nuo įvairių ligų. Briuseliniams kopūstams, kad geriau derėtų, nuskinkite viršūnes, o žiedinių kopūstų galvas pridenkite įlaužtais lapais – jos netamsės ir išliks tankios.
Atsiminkite, kad agurkai iš visų daržovių labiausiai trokštantys vandens. Laistykite juos nuolat, tačiau neperliekite šalia esančių pomidorų.
Didžiausia agurkų derliaus sumažėjimo priežastis būna atvėstančios rugpjūčio naktys. Tik vienu laipsniu nukritus oro temperatūrai maisto medžiagų šaknys įsiurbia 8–15 proc. mažiau. Ir lauke, ir šiltnamiuose pasirūpinkite šiluma agurkams – pastatykite atraminius lankus, uždenkite neaustinėmis medžiagomis. Laistykite šiltu vandeniu pirmoje dienos pusėje.
Pirmas derlius. Labai svarbu laiku nuimti derlių. Todėl žiūrėkite ne į kalendorių, o į augalus. Svogūnai gerai žiemos, jei juos nurausite tik gerai nulinkus ir nudžiūvus laiškams. Kuo siauresnė viršūnėlė ir tvirtesnis, tankesnis lukštas, tuo mažiau ligų sukėlėjų patenka į vidų. Neskubėkite nurovę ir sandėliuoti. Kokią savaitę būtų gerai juos padžiovinti saulėkaitoje. Neimkite derliaus tuoj po lietaus, arba prieš tai nelaistykite. Po kelių sausesnių dienų nuimti svogūnai geriau žiemos. Tas pats ir su bulvėmis. Nupjovus bulvienojus prieš porą savaičių iki kasimo, bulves ne tik surinksime lengviau, tačiau jos bus labiau subrendusios ir pasiruošusios geresniam žiemojimui.

Gėlininkui…
Daugiametės. Kiekvieną rugpjūtį primename ir kalbame, kad tai tinkamas metas persodinti ir dauginti pavasarį žydinčias daugiametes gėles. Jeigu nėra reikalo dar to daryti ar krūmeliai tiesiog nedideli, jauni, tai ir nejudinkite. O jei norite pasidauginti krūmą ar pakeisti jo vietą, tai kiekvienas atidalintas keras turi turėti pumpurą, iš kurio vystysis augalas, taip pat dalį šaknies arba šakniastiebio. Padalintus augalus reikia iškart sodinti į nuolatinę vietą.
Daugiamečių gėlių šviežiai surinktas sėklas geriausia sėti vėlai rudenį, tuomet per žiemą jos natūraliai stratifikuosis dirvoje. Be to, kai kurios sėklos sunkiai sudygsta, todėl sėjamos iš rudens. Pradėjus šalti, jas pamulčiuosite. Atsiminkite, kad daugiamečių gėlių sėjinukai pražysta tik po 2–3 metų.
Daugiamečių gėlių daugiau nebetręškite, tegu nustoja aktyviai augti, pasiruošia žiemai.
Sėklų rinkimas. Daugiamečių gėlių sėklas verta rinkti tik nuo tų augalų, kurie turi liemenines šaknis ir sunkiai dauginami vegetatyviškai, kaip, pavyzdžiui, auskarėlių, sibirinių, siauralapių ir sumedėjusių bijūnų, pentinių, sinavadų, rūtų, muilinių gubojų, zundų, rytinių aguonų, rudbekijų, heleborų, katilėlių, saulainių, skaistenių, ežiuolių. Sėklas rinkite esant sausiems orams. Kiekvienos gėlių rūšies ar veislės sėklas rinkite atskirai. Svarbu surinkti kokybiškas sėklas. Pirmosios subrendusios sėklos būna stambiausios, gyvybingiausios ir kokybiškiausios. Surinkti jas reikia, kai augalas pasiekia vaškinę brandą, t.y. kai iš sėklų paspaudus nebėga baltas skystis, vadinamasis pienas, ir kol sėklos dar nebyra. Surinktus vaisius su sėklomis – dėžutes, lapavaisius, uogas ar pavienes sėklas paskleiskite išdžiovinti. Vėliau jas išvalykite, išrinkite iš vaisių, atskirkite nuo nereikalingų augalo dalių. Švarias dar kiek padžiovinkite paskleistas ant švarių popieriaus lapų, po to supakuokite į medžiaginius ar popierinius maišelius, būtinai užrašykite datą, gėlės pavadinimą. Sudėkite į dėžutes ir laikykite vėsioje sausoje vietoje. Gerai sėklos laikosi žemoje temperatūroje, todėl jas galima padėti į kamerą, kur yra 13–14 OC šalčio. Taip pratęsite daigumo terminą.
Rudenio žiedai. Mūsų dar laukia vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje pražystančios gėlės ir krūmai. Vieni iš tokių – vėlyviai. Jei esate juos iškasę ar apskritai sodinsite pirmą kartą – verta paskubėti. Grupelėmis pasodinti svogūnėliai ypač papuoš gėlyną ar sodybą, labai gražu kur pašlaitėje, tvenkinio pakrantės aukštumėlėje. Jie nereiklūs dirvožemiui, tačiau geriau bujos purioje, derlingoje, kompostu patręštoje žemėje. Puikiai žydės pasodintos į drėgną dirvožemį su smėliu. Sodinkite 10–15 cm gylyje ir tokiu pačiu atstumu. Jei gumbelių turite daug, sodinkite tankiau, atrodys efektingai.
Nepainiokite rudeninių krokų ir vėlyvių. Jie išoriškai labai panašūs, tačiau atskirti galite iš šių dalykų: Vėlyvių lapai yra platūs, blizgūs, o krokų – siauri, su baltomis juostelėmis centre. Vėlyvių žieduose – šešios kuokelės, o krokų – trys. Krokų svogūnėliai smulkesni, taisyklingos formos, o vėlyvių – stambūs, daigas ima augti šone nuo viršūnėlės.
Jei rugpjūčio viduryje dar nepražydo jurginai, verta sunerimti ir pasiaiškinti priežastį, kad ateityje taip nenutiktų. Jiems reikia daug šviesos, todėl pavėsyje niekada jų nesodinkite, parinkite atvirą ir šviesią vietą. Gal menkai laistėte ir jurginai nesuformavo žiedpumpurių? Esant sausiems ir karštiems orams jurginus reikia laistyti kasdien, ne mažiau, kaip 5 l vandens krūmui. Juos ypač buvo svarbu laistyti pirmą savaitę po pasodinimo. Svarbu buvo nugnybti ir jurginų ūglius, kai jie suformavo pirmuosius 4–5 lapelius. Antraip sulauksite tik vieno kito žiedo. Dar viena klaida, jei nepadalijote jurginų gumbų į smulkesnes dalis sodindami. Iš stambaus gumbų kero užauga daugiau lapų, nei susiformuoja žiedų.

Kas moka džiaugtis – moka gyventi

Mūsų svečias, Išlaužo Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, teologijos mokslų daktaras, bažnytinės muzikos magistras, Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius, tačiau pats save paprastai kaimo klebonu vadinantis, Vilius SIKORSKAS. Pastarųjų metų kunigo veikla Išlauže tiesiog stebina – prikelta naujam gyvenimui ne tik bažnyčia, bet keičiasi ir bendruomenė – ir jauni, ir vyresnieji tapo labiau susitelkę, vieningi darbuose, šventėse. Tačiau šį kartą gerbiamo V. Sikorsko paprašysime mūsų skaitytojams papasakoti apie vieną savo „ūkišką“ pomėgį – naminio vyno gamybą, apie tai ne kartą teko girdėti ir matyti per TV, Išlaužo Dievo dvaro feisbuko paskyroje.

– Kai kam jau nusišypsojo laimė paragauti naminio klebono vyno. Sako – puikus, kvapnus, subtilių poskonių. Rugpjūtis, rugsėjis dar prinokins mums įvairiausių uogų ir vaisių derliaus, tad skaitytojams tikrai bus įdomu, jei kiek plačiau papasakosite apie šio gėrimo gamybos kelią, kaip ir kada jūs pats to išmokote ir apskritai, ar naujokui, nutarusiam pirmą kartą imtis šio reikalo, dar pavyktų viską padaryti laiku, kad iki Šv. Kalėdų ant stalo rastųsi savo pagaminto kvapnaus vyno taurė.
. Taigi, kad naujokams gali visko nutikti, kaip ir man, kai būdamas dar 15 ar 16 metų pirmą kartą pamėginau iš sulčių padaryti vyno. Jo taip ir neteko niekam paragauti, nes gavosi tik actas. Gerokai vėliau pirmasis mano pomėgis buvo ne vynas, o likerių gamyba. Paragavęs dovanų gautą medaus likerį panorau išmokti pats jį pasigaminti. Eksperimentavau ir dabar tai darau su įvairiomis uogomis, ženšenio ekstraktu ir pan. Jau būdamas čia, Išlauže, pradėjau gaminti ir naminį vyną. Šiuo pomėgiu užkrėtė šeimininkė Sonata – ji vaišindavo puikiu savos gamybos vynu, per Kalėdas – taure kvapnaus avietinio.
. Gaminti naminį vyną, tarsi propaguoti gyvenimo džiaugsmą. Šiuo metu klebonijos podėliuose „pupsi“ apie 200 litrų naujo vyno. O dar laukia paskutinės mėlynės, kurių paprastai prirenka moterys, šilauogės, gervuogės, putino uogos, gudobelės, šaltalankiai. Negaminu iš sulčių, tik iš uogų ir stengiuosi daugiau naudoti kilnesnes uogas, kaip, pavyzdžiui, juoduosius serbentus, kad išliktų ir gerieji papildai organizmui. Naminis vynas – tai maistas, turi duoti naudos.
. Pradedančiajam vertėtų atidžiai paskaityti specialios literatūros, pasidomėti darbo eiga pas patyrusius vyndarius. Geriausia, kad pradžioje šalia būtų žmogus, turintis šios patirties, galintis visuomet pagelbėti. Aš taip pat padedu ir konsultuoju vieną entuziastą: jis man siunčia foto, skambina ir pasakoja, kaip vyksta procesas, kaip ten kas burbuliuoja. Turėčiau dar nuvažiuoti ir vietoje pažiūrėti kaip ten kas.
. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti specialiais indais – 10 ar 25 litrų talpos, dangteliais su „burbuliatoriais“(yra visko prekyboje). Pasirūpinkite cukraus atsargomis. Be jo vyno nepagaminsite, net ir sauso. Pabaigoje vyno gamybos cukraus paprastai dedama daugiau. Mielių ir jokių konservantų nenaudoju, uogas natūraliai sutraiškau, palieku fermentuotis, stebiu procesą. Patirties reikia nemažai, nors kartais pirmas vynas pasidaro ir iš netyčių. Nepatarčiau naujokams gaminti šermukšnių vyno, kurio pirmus dvejus metus nepatartina gerti ( sutrikdo žarnyno veiklą).
. Skaniausias naminis vynas būna iš statinių. Šiuo metu Išlauže vyną pilstome į gražius ir modernius putojančio vyno butelius, kuriuos padovanojo Kauno stiklo fabrikas. Etiketes „Kaimo klebono vynui“ sukūrė dizainerė Kristina Grybaitė. Didžioji dalis vyno tenka dovanoms, svečiams. Smagu apdovanoti ir visą chorą – kiekvienam choristui po butelį lauktuvėms, kartais pavaišinti talkininkus po darbų. Gaminti vyną, tai – tarsi propaguoti gyvenimo džiaugsmą.
. Iki Šv. Kalėdų vyno pasigaminti dar yra laiko – jis spės susifermentuoti, nurimti. Turėti per šią gražiausią šeimos šventę savo vyno, tai kaip ir baravykų prisidžiovinti. Ir tuomet verta džiugiai pakelti kvapnaus vyno taurę už šeimą, už meilę, už gyvenimą. Nes kas moka džiaugtis, tas moka ir gyventi!
– Dėkojame svečiui už pokalbį.

Pomidorų fiesta

Nors šiais laikais pomidorus valgome ištisus metus, tačiau dabar jie dažniausiai mūsų pačių užauginti, aromatingi ir labai skanūs. Didesni ir mėsingi pomidorai labiau tinka įvairioms daržovienėms ir įdaryti. Pailgesni, kriaušės ar kiaušinio formos dažniausiai kepami ar troškinami. Mažučiai žali labai tinka konservuoti. Šventinėms salotoms pomidorai nulupami, išskobiamos sėklos. Skanūs paruošti su svogūnais ir avies sūriu, labai tinka bazilikai, česnakai, petražolės, peletrūnai, juodieji pipirai, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai. Pomidoruose daug skaidulinių medžiagų ir visa puokštė maistingų medžiagų, vitaminų.

Įdaryti su tunu ir ryžiais pomidorai
Reikės: 8 vidutinio dydžio pomidorų, 1 šaukštelio druskos, 150 g šutintų ilgagrūdžių ryžių, 200 g konservuoto tuno iš dėžutės, 2 šaukštų kapotų petražolių, žiupsnelio juodųjų pipirų, 1/2 šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės, 4 šaukštų grietinės, 8 baziliko lapelių.
Pomidorus nuplaukite, nusausinkite ir nuo viršūnių aštriu peiliu gražiai nupjaukite „kepurėles“. Šaukšteliu išskobkite pomidorų vidų, pasūdykite. Ryžius išverskite į dubenėlį, tuno gabalėlius išgriebkite ir nuvarvinkite, susmulkinkite, apibarstykite petražolėmis, pipirais, citrinos žievele, supilkite grietinę ir viską gerai išmaišykite su ryžiais. Pomidorus prikimškite šio įdaro ir uždenkite „kepurėlėmis“. Kiekvieną kepurėlę papuoškite baziliko lapeliu.

Trintų pomidorų sriuba
Reikės: 1,5 kg mėsingų, gerai prinokusių pomidorų, 2 svogūnų, 1 skiltelės česnako, 2 šaukštų aliejaus, 1/4 šaukštelio druskos, žiupsnelio juodųjų pipirų, 1/2 šaukštelio aitriosios paprikos, 1 šaukšto kapotų žalumynų: bazilikų, čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, 1/2 šaukštelio cukraus, 1/4 l daržovių sultinio, 4 šaukštų grietinėlės, 4 šaukštų šviežiai tarkuoto permazano sūrio.
Nuplautus ir nusausintus pomidorus supjaustykite mažais gabalėliais. Česnaką ir svogūną nulupkite, susmulkinkite. Didesniame puode įkaitinkite aliejų, pakepinkite jame svogūnus ir česnaką iki skaidrumo. Tuomet į puodą sumeskite pomidorų gabalėlius, suberkite druską, pipirus, papriką, žalumynus ir cukrų. Uždenkite ir palengva, retkarčiais pamaišant, kad neprisviltų, virkite 15 minučių. Jei būtina, įpilkite šlakelį sultinio. Daržovių sultinį užkaitinkite, supilkite į puodą su pomidorais ir viską kruopščiai pertrinkite per sietelį. Sriubą dar kartą užvirinkite, išpilstykite į dubenėlius, į kiekvieną įkrėskite po šaukštą grietinės ir apibarstykite permazano sūriu.

Kepti pomidorai su mozzarela
Reikės: 4 didelių mėsingų pomidorų (apie 800 g), 300 g nesunokusio mozzarelos sūrio, 2 vidutiniško dydžio svogūnų, 2 skiltelių česnako, pusės šaukštelio druskos, 2 šaukštų alyvų aliejaus, žiupsnelio baltųjų pipirų, 1 šaukšto šviežių čiobrelių lapelių, aliejaus kepimo formai ištepti.
Kepimo formą ištepkite trupučiuku aliejaus. Orkaitę įkaitinkite iki 220 OC. Pomidorus nuplaukite, nušluostykite, paskui juos ir sūrį supjaustykite 1 cm griežinėliais ir suklokite į kepimo formą prakeisdami, Česnaką ir svogūną nulupkite, susmulkinkite. Česnakus pasūdykite ir pamaigykite šakute. Į alyvų aliejų suberiami česnakai, svogūnai, pipirai ir viskas gerai išmaišoma. Paskui šis mišinys sukrečiamas ant pomidorų ir sūrio griežinėlių. Kepkite vidurinėje lentynėlėje 20 minučių. Nuplautus čiobrelių lapelius išbarstykite ant pomidorų su sūriu, dar 5 minutes paskrudinkite. Skanu su šviežiai paskrudinta duona. Apkepas tinka ir kaip šaltas užkandis, tuomet jį apibarstykite ne čiobreliais, o kapotais bazilikais.