Nuvykti pas gydytoją – lengviau ir patogiau

Praėjusiais metais 20-ties savivaldybių senjorams, žmonėms su negalia, dializuojamiems pacientams pasiūlyta bandomoji pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga. Nuo šių metų liepos 1 d. ji tapo nuolatine ir apima visą šalies teritoriją. Paslaugą inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad taip siekiama užtikrinti, jog žmogaus amžius, dalyvumo lygis, sveikatos būklė ar kiti veiksniai nebūtų kliūtis gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti galimybę pacientui rinktis ir gydymo įstaigą, ir gydantį mediką. Apie tai, kaip sekasi įgyvendinti šiuos tikslus, kalbuosi su bandomajame projekte dalyvavusio Prienų rajono socialinių paslaugų centro Bendrojo skyriaus vadove Aurelija Žemaitiene.

Prienų rajono socialinių paslaugų centro Bendrojo skyriaus vadovė Aurelija Žemaitienė. Autorės nuotrauka.

– Prienai – ne tik bandomojo laikotarpio dalyvė, bet ir viena iš daugiausia pacientų pavėžėjimo paslaugų suteikusių savivaldybių. Ar sunku buvo pasiekti tokių rezultatų?
– Prieš įsitraukdami į bandomąjį projektą, buvome numatę Prienų miesto ir rajono gyventojams suteikti 3600 pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslaugų. Galime teigti, kad tikslą beveik pasiekėme, nes projekto sąlygos ir apimtys vis keitėsi – nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki šių metų birželio 30 d. Prienų rajono socialinių paslaugų centras suteikė 2413 pavėžėjimo paslaugų: 953 – savo jėgomis (Centro turimu transportu), 1460 – padedant partneriams. Jomis pasinaudojo apie 120 žmonių. 
Savo jėgomis daugiausia vežėme į hemodializės centrą (Prienų miesto, rajono ir Birštono savivaldybės gyventojus). Centras turi du automobilius, pritaikytus asmenims su negalia vežti neįgaliojo vežimėlyje. Tais pačiais automobiliais yra atsivežami Centro neįgaliųjų dienos grupės lankytojai bei surenkama Maisto banko parama produktais iš jų išdavimo vietų. Kadangi pavėžėjimų poreikis buvo didelis, be to, turėjome derintis prie hemodializės centro darbo grafiko ir pacientus į jo teikiamas procedūras vežti šeštadieniais, švenčių dienomis, pasitelkėme partnerius. Jais tapo MB „Asidus“ (ji vienintelė turėjo asmenims su negalia vežti pritaikytą automobilį) ir MB „Martada“ (ji vežė pacientus, kuriems nereikėjo specializuoto transporto).

Sveikatos apsaugos ministro padėka už darbą.

– Nauja paslauga netampa savaime žinoma ir paklausia. Kaip skleidėte šią žinią, kaip apie ją informavote gyventojus?
– Pavėžėjimo paslauga orientuota į senyvo amžiaus gyventojus ir negalią turinčius asmenis, dažnai jie nesinaudoja socialiniais tinklais, ne visada skaito spaudą, yra vieniši. O šią žinią išgirdę per radiją ar televiziją dažnai nesupranta, ką daryti, kur kreiptis.
Suprasdami, kad pirmasis pagalbininkas – gydytojas, kvietėmės į Centrą gydymo įstaigų atstovus, važiavome į gydymo įstaigas rodyti, kaip veikia programa, kad gydytojai, pacientui rašydami siuntimą, iš karto pažymėtų, jog jam reikalinga pavėžėjimo paslauga. Ir dabar, kai projektas baigėsi, o paslauga toliau teikiama pagal socialinių paslaugų katalogą, gydytojas išlieka tuo žmogumi, kuris geriausiai žino, kad vieną ar kitą žmogų reikia pavėžėti.
Ėjome ir į vaistines, dalijome skrajutes, vykome į seniūnijas, su parapijos klebonu sutarėme dėl informacijos sklaidos, bendravome su maltiečiais, kurie neša sriubą, ėjome į paštą, kur nemažai žmonių atsiima pensijas. Poliklinikose prie registratūrų iškabinome plakatus (projekto lėšomis buvo pagaminti 6 plakatai, Centro lėšomis – dar 10), padarėme mažų plakatėlių, kuriuos pakabinome dažnai lankomose vietose, pasidarėme atmintines, rašėme į spaudą. Padėjo ir Centro darbuotojai, kurie lanko senolius namuose (turime apie 180 paslaugas namuose gaunančių asmenų), juos informavo, visiems paliko skrajutes. Mūsų paslaugų gavėjai dažnai naudojosi pavėžėjimo paslauga.
– Tokia plati informavimo kampanija ne tik išpopuliarino naują paslaugą bandomuoju laikotarpiu, bet pasitarnauja ir pavėžėjimo paslaugai tapus nuolatine?
– Plakatuose, skrajutėse reklamavome ne vien specialiai šiai paslaugai registruoti skirtą Socialinių paslaugų centro telefoną +370 645 66101, kuriuo reikia kreiptis dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos, bet ir bendrąjį telefono numerį 1808, kuriuo šias paslaugas galima užsisakyti ir dabar.
– Kokie gyventojai turėjo galimybę pasinaudoti nemokama pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga? Ar nuo šių metų liepos 1 d. galimybių naudotis šia paslauga jie neprarado?
– Projektas buvo įgyvendinamas etapais: iš pradžių pacientus pradėjome vežti į hemodializės centrą, nuo spalio 1 d. – pavėžėjimo paslaugas pradėjome teikti vyresniems nei 75 metų senjorams, o nuo lapkričio 1 d. – žmonėms su negalia, turintiems 55 proc. ir didesnį neįgalumą. Vežėme pagal gydytojų išrašytus siuntimus pas specialistus į Prienų poliklinikas ir ligonines, tyrimams, rentgenui ar kitokioms procedūroms, taip pat vežėme ir į aukštesnio lygio medicinos įstaigas. Tarkime, žmogus, gavęs siuntimą pas kardiologą, galėjo važiuoti pas Prienų, Alytaus, Marijampolės ar Kauno klinikų kardiologus. Iki lapkričio pabaigos vežėme ten, kur pagal turimą siuntimą žmogus buvo užsiregistravęs, o, pasikeitus projekto sąlygoms, nuo gruodžio 1 d. pavėžėjimai, išeinantys už savivaldybės ribų, perėjo valstybės atsakomybėn. Jeigu šio pokyčio nebūtų įvykę, pavėžėjimo paslaugų būtume suteikę daugiau pacientų nei iš pradžių planavome.
– Ar visiems šioms trims kategorijoms priskiriamiems gyventojams priklausė nemokama pavėžėjimo paslauga?
– Valstybė suteikia galimybę pasinaudoti šia paslauga, tačiau ji priklauso ne visiems. Būtina sąlyga – mažos pajamos. Statistiškai iš viso galėjome vežti apie 50 proc. šios paslaugos pageidavusių pacientų, kiti neatitiko projekto sąlygų. Deja, nemažai asmenų, turinčių negalią, pagal valstybės nustatytus kriterijus gauna per dideles pajamas, kad galėtų pasinaudoti šia paslauga. Kiekvieną besikreipiantį asmenį turėjome patikrinti – jo duomenis suvesti į su SODRA susietą programą ir sulaukti atsakymo: ši paslauga jam priklauso ar ne. Jeigu pensija ar neįgalumo išmoka didelė, toks asmuo ja pasinaudoti negali. Svarbu pabrėžti, kad vieną mėnesį ši nemokama paslauga asmeniui gali priklausyti, o kitą – ne. Pajamos kinta – galbūt asmuo gavo kokią nors pašalpą, išmoką ar pan. Todėl galimybę pasinaudoti nemokamu pavėžėjimu reikia pasitikrinti kiekvienąkart dėl jos kreipiantis.
Tiesa, yra atvejis, kai pacientai vežami besąlygiškai – tai medicininės priežastys. Gydytojas pažymi, kad dėl sveikatos būklės pacientą reikia vežti. Tuomet, net jeigu neįgalusis gauna dideles pajamas, tačiau, tarkime, yra neregys arba nevaldo kūno, sutrikusi koordinacija, gali naudotis šia paslauga. Tokių pacientų pavėžėjimas nuo liepos 1d. priskiriamas valstybės lygmeniui.
– Bandomasis laikotarpis baigėsi, tačiau pacientų pavėžėjimo paslauga tęsiama. Dabar ji teikiama visose šalies savivaldybėse. Ar yra kokių nors pokyčių mūsų savivaldybės pacientams?
– Nuo liepos 1 d. pavėžėjimo paslaugą koordinuoja Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, o savivaldybės organizuoja tik tų pacientų pavėžėjimą, kuriems reikalinga hemodializė. Išliko tos pačios šia paslauga galinčios pasinaudoti pacientų kategorijos, tie patys reikalavimai pajamoms. Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems:
. nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
. nustatytas neįgalumo lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
. 75 metų bei vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
. asmenims, kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.
Esminis pokytis mūsų paslaugų gavėjams – nuo liepos 1 d. Socialinių paslaugų centras pacientus nemokamai veža tik į hemodializės centrą (dabar pavėžėjame 8 dializuojamus asmenis), visus kitus pavėžėjimus organizuoja valstybės lygmens pavežėjas. Dabar, norint užsisakyti pavėžėjimo paslaugą, reikia skambinti nebe mums, o bendruoju telefonu 1808.
Jau dabar matome, kad pagyvenusiems žmonės sunkiau bendrauti per nuotolį. Mes pažinojome savo aptarnaujamus asmenis, žinojome, kad neužtenka vien nusiųsti jiems SMS žinutę. Skambindavome, tikslindavomės, ar tikrai važiuos, ar niekas nepasikeitė. Buvo artimesnis ryšys. Ir pereinamuoju laikotarpiu su buvusiais nuolatiniais paslaugos gavėjais vis dar palaikome ryšius. Prieš skambindami telefonu 1808, jie prašo patikrinti, ar jų pajamos tinkamos. Dar atliekame tokią pagalbos funkciją, negalime jų palikti likimo valiai.
Pavėžėjimo paslaugą telefonu 1808 patariama užsakyti ne anksčiau kaip prieš mėnesį ir ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas. Ją gali užsisakyti ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys, sveikatos priežiūros specialistas ar kitas žmogus. Kartu su pacientu užsakytu transportu gali vykti ir jį lydintis asmuo.
– O ką daryti senjorams, žmonėms su negalia, kurių pajamos didesnės, nei valstybės nustatyti kriterijai, tačiau yra vieniši, neturi artimųjų, kurie juos nuvežtų į gydymo įstaigą?
– Socialinių paslaugų centras teikia socialinio transporto paslaugą. Jeigu asmens pajamos didesnės nei valstybės nustatytos pavėžėjimo paslaugai gauti, galime pavėžėti mes, tik už šią paslaugą jau reikia mokėti – Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatytas 25 centų už kilometrą įkainis. Asmens pajamos nėra tikrinamos, patikriname tik tai, ar asmuo atitinka paslaugos teikimo aprašo sąlygas, ir vežame tik darbo dienomis ir valandomis, kai laisvi Centro vairuotojai. Per mėnesį suteikiame apie 50 tokių paslaugų. Vežame ne tik į gydymo įstaigas, bet ir į paslaugas teikiančias įstaigas, savivaldybę, vaikų dienos, raidos, priklausomybių centrus, kitas įstaigas.
Stengiamės darbą maksimaliai optimizuoti ir socialinio transporto paslaugai administruoti esame įsidiegę programėlę, kurios pagalba galime priskirti pavėžėjimo užduotis vairuotojui, esančiam kelyje. Jeigu jis išvažiuoja į Kauną ir, tarkim, atsiranda užsakymas iš ligoninės parvežti asmenį, iš karto jam įkrenta žinutė – užduotis į mobilųjį telefoną, kad pakeliui reikia jį paimti.
– Kaip apskritai vertinate pavėžėjimo paslaugos atsiradimą?
– Tai gera ir labai reikalinga paslauga. Vis dėlto manau, kad per mažai žmonių gali ja pasinaudoti. Palyginus, kiek rajone gyvena senjorų, negalią turinčių asmenų, 2400 atliktų pavėžėjimų – labai nedidelis paslaugų kiekis. Tobulinsime paslaugos teikimo procesą, optimizuosime maršrutus ir tikimės, kad paslauga galės pasinaudoti dar daugiau Prienų rajono savivaldybės gyventojų.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Aldona Milieškienė