Pernai iš Didžiosios Britanijos, kurioje vyko tarptautinis 50-asis VGC (senovinių sklandytuvų) sąskrydis, su varpu – VGC simboliu – grįžęs Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (KAASK) narys Arvydas Vaicekauskas buvo pranašingas ženklas, kad kitais metais šis renginys vyks Lietuvoje. Nutarta jį rengti Pociūnuose. Malonu pranešti, kad pirmieji dalyviai laukiami jau liepos 28 d. Iškilmingas sąskrydžio atidarymas – rugpjūčio 3 d. 12 val. Renginys tęsis iki rugpjūčio 12 d.
Apie senovinių sklandytuvų sąskrydį, ir ne tik apie jį, kalbuosi su renginio organizatoriumi Renatu Samulėnu.
– Lietuvoje pirmąkart VGC sąskrydis vyko 2012 metais. Šiemet mums patikėta jį rengti vėl. Nuo liepos 28 dienos iki rugjūčio 2 d. vyks „randevu“ – savotiškas apšilimas, kuriame galės skraidyti visi besidomintys istorine aviacijos technika. Nuo rugpjūčio 3 d. dalyvaus tik VGC bei sąskrydį Lietuvoje organizuojančio klubo nariai. Jau yra užsiregistravę 42 pilotai. Jie atvyks iš Austrijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Danijos, Olandijos, Vokietijos ir Čekijos Respublikos. Kartu skraidys ir dešimt Lietuvos sklandytojų. „Randevu“ ir sąskrydis tradiciškai vykdavo skirtingose klubuose, bet šiemet pirmą kartą organizuojami kartu, Pociūnų aerodrome.
VGC (Vintage Glider Club) 1973 metais įkūrė britai, klubas netrukus tapo tarptautiniu ir jo narių nėra tik Antarktidoje. Organizacijos tikslas – švietėjiška aviacinė veikla, bendravimas ir sklandymo istorinio paveldo išsaugojimas. Pagal susiklosčiusias tradicijas kartą per metus kurioje nors iš Europos šalių VGC nariai su savo senoviniais sklandytuvais ar jų replikomis (pagal originalius brėžinius atkurtomis senovinėmis konstrukcijomis), susirenka į tarptautinį sąskrydį, bendrauja, skraido, dalinasi patirtimi, – pasakojo Renatas. –Kartu su pilotais ir jų šeimos nariais Pociūnai laukia per šimto svečių. Numatyta plati kultūrinė programa: vyks tarptautinis, nacionalinis vakarėliai, išvyka į Lietuvos aviacijos muziejų Aleksote bei pažintinės ekskursijos po Birštoną. Tikimės lietuviško senovinių automobilių klubo apsilankymo aerodrome. Labai norėtųsi sąskrydžio dalyviams parodyti istorinį lėktuvą „Lituanica“.
Renatas tikisi, kad iš užsienio atvykusiems VGC pilotams pavyks paskraidyti unikaliu, lietuvišku, vaikams skirtu sklandytuvu LAK-16. Norintieji patirti paukščio skrydį atviroje senovinio sklandytuvo kabinoje kviečiami renginio dienomis atvykti į Pociūnų aerodromą ir kreiptis į renginio organizatorius – įsigijusiems skrydžio bilietą VGC nariai suteiks tokią galimybę, žinoma, jeigu tik bus pažintiniams skrydžiams palankios oro sąlygos.
– Labai laukiu atvykstant Lietuvos aviacijos veteranų. Jie su dauguma VGC narių panašūs amžiumi, bet ne dėl veiklos ir dabar skraido jau tik savo prisiminimuose. Užsienio šalyse įprasta skraidymo aparatą įsigyti keliems asmenims ir laisvalaikiu juo naudotis paeiliui, sudarant taip vadinamą „sindikatą“. Tinkamas skraidyti medinės konstrukcijos sklandytuvas dabar gali kainuoti pigiau, nei geras naudotas automobilis. Sklandytuvą nesudėtinga prižiūrėti, jei reikia – ir paremontuoti, ypač, jeigu tai „medinukas“. Visa tai – mūsų aviacijos veteranams dar neatrasta kūrybinė veikla, kurioje, bendraudami su VGC bendraamžiais iš kitų šalių, gal pamatytų ir naują prasmę. Daugiatautėje VGC bendruomenėje įprasta „dalintis sparnais“. Piloto licencija nebūtina, jei skrendi su licencijuotu pilotu. Dažnai jis būna ir jaunesnis. VGC tai skatina, nes nori pritraukti jaunimo. Visoje sportinėje aviacijoje jaučiamas pamainos trūkumas, vis mažiau žmonių ateina į aeroklubus, tad būtų naudinga pamatyti, kaip šios problemos sprendžiamos kitose šalyse, – svarsto pašnekovas.
Lietuvoje VGC narių dar negausu, bet turinčių ir puoselėjančių senovinius sklandytuvus vis daugėja. Šios veiklos pradininkas mūsų šalyje – kaunietis Benvenutas Ivanauskas – jau yra pastatęs dvi lietuviškų medinės konstrukcijos sklandytuvų replikas: Broniaus Oškinio BRO-9 „Žiogas“ ir T-1. Pastarasis yra oficialiai pripažintas pirmuoju lietuviškos konstrukcijos sklandytuvu. Dabar Benvenutas dirba prie BRO-10 „Pūkas-2“, skriejusio virš Kulautuvos bei Virbaliūnų šlaitų ankstyvaisiais pokario metais.
Onutė Valkauskienė