Kur Nemuno mėlynas kelias…

Taigi, kur tas Nemuno kelias? Jis teka čia pat, šalia, gražiai apglėbdamas Birštono savivaldybės ribas. Ir teka labai greitai, ne tik nešdamas savo vandenis, bet ir skaičiuodamas metus, primindamas apie įvykius. Rodos dar taip neseniai Birštono vienkiemio teatro kūrėjai mus pakvietė į Matiešionis, į pirmąjį klojimo teatrų festivalį „Kur Nemuno mėlynas kelias“, o praėjusį šeštadienį jaukiame Galinių sodybos kieme teatro entuziastai ir mėgėjai rinkosi jau dešimtą kartą. Dešimtasis festivalis sutapo ir su kita gražia data. Birštono vienkiemio bendruomenės teatras minėjo ir savo veiklos dvidešimtmetį.
Tiesa, jau be svetingai festivalius priėmusio sodybos šeimininko Jono Galinio ir kai kurių buvusių savo kolektyvo narių, kurių atminimą pagerbė tylos minute ir, palydėdami plojimais, jiems pasiuntė padėką į Dausas. Bet kartu tiesdamas naujas šakas, kaip sakė teatro sumanytoja, pirmoji režisierė Dalia Banienė, kolektyvas užaugino tvirtą, šakotą, vešlų, turtingą prasmingų darbų bei dalyvių gausos teatro medį. Į kurį šventės dieną tarsi paukščiai suskrido ir gražūs prisiminimai, ir ateities lūkesčiai. Juk net ir jauniausias birštoniškių vaikų teatriuko narys savo paukštį stengėsi įkelti į medį kuo aukščiau, kad kuo toliau skristų ir neštų žinią apie bendruomenėje puoselėjamas liaudies teatro tradicijas ir kultūrą. Apie tai, kas labai svarbu patiems ir džiugina bei augina kitus. Kartu su vienas kitą keičiančiais spektakliais užaugo ir nauja grupės narių karta, stiebiasi ir dar jaunesnės atžalos. Vyresniesiems režisierė Beata Klimavičienė pasiūlo vieną repertuarą, mažiesiems – kitą, juos užburiantį, sukuria ir visus vienijantį siužetą.
Bendra viso kolektyvo atliekama kompozicija šeimininkai pradėjo ir dešimtąjį festivalį. Paskui jie žiūrovams papasakojo trumpą istoriją apie J(Oną), o tarp svečių pasirodymų dar įterpdavo ir vaizdelius iš anksčiau vaidintų spektaklių. Taip jie prisiminė ir kitiems priminė nueitą kūrybos kelią, atskraidinusį ir „Aukso paukštę“ – patį aukščiausią Kultūros ministerijos teikiamą apdovanojimą mėgėjų kolektyvams. Birštono vienkiemio bendruomenės teatras, į kurį šiandien jau buriamasi su šeimomis, yra pelnęs apdovanojimų ir įvairiuose konkursuose bei festivaliuose. Birštoniškiai – ir neseniai vykusios, 100-mečio jubiliejų pažymėjusios, Dainų šventės dalyviai. Beje, šventėje jie dalyvavo su Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatro sukurta bendra programa.
Besiruošiant šventinei programai užsimezgusi bendrystė atvedė stakliškiečius ir į Matiešionis. Festivalio dalyviams jie parodė režisieriaus Virginijaus Lengvino parašytą pjesę „O mes vaikai“. Pats scenarijaus autorius, atlikęs vieną iš pagrindinių vaidmenų, pelnė ir „Versmės“ sanatorijos prizą, skirtą geriausiam atlikėjui. „Tulpės“ sanatorijos dovana geriausiai aktorei iškeliavo į Pilviškius. Pilviškių kultūros namų mėgėjų teatras „Bajorgalis“ pristatė Ž.B.P. Moljero pjesę „Daktaras per prievartą“.
Klasiką buvo pasirinkęs ir Kaišiadorių kultūros centro kolektyvas, vadovaujamas gero birštoniškių bičiulio, režisieriaus Jono Andrulevičiaus, anksčiau į Matiešionis atklysdavusio su teatro entuziastais iš Jonavos. Pakvietę į B. Brechto „Miesčioniškas vestuves“, kaišiadoriškiai pakvietė į puotą ir žiūrovus.
Taip festivalio programoje vienas žanras keitė kitą, suteikdamas progą žiūrovams ir smagiai pasijuokti, ir giliai susimąstyti, ir pagalvoti apie tai, kaip gyvename ir kas mums svarbiausia. Šventę vainikavo birštoniškių atliekamas motyvas iš Dainų šventės repertuaro „Kad giria žaliuotų“.
Ji tikrai žaliuos. Tol, kol bus taip labai gimtąją kalbą, lietuvišką dainą mylinčių, tradicijas puoselėjančių ir ateities kartoms jas perduodančių žmonių. Tų, kuriuos į Matiešionis atvedė „Mėlynas Nemuno kelias“. Tarp jų – festivalio organizatoriai, atlikėjai ir žiūrovai. Jiems visiems buvo skirti garbių svečių sveikinimai ir linkėjimai. Bet daugiausia padėkos žodžių buvo skirta teatro dvidešimtmetį mininčios Birštono vienkiemio bendruomenės žmonėms. Jiems dėkojo ir jų prasminga veikla džiaugėsi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su komanda, Seimo narys Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė, Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, svečių kolektyvų vadovai ir Savivaldybės bendruomenių atstovai.
Organizatoriai simbolinius žiburėlius – keramines žvakides – įteikė kolektyvo veteranams, aktyviausioms šeimoms ir rėmėjams. Bendra dovana visiems – nuoširdi bendrystė ir „Lokupio“ medžiotojų būrelio išvirta skani sriuba bei kitos vaišės. Šventei geros nuotaikos pažėrė „Lendrūno“ kaimo kapelos, vadovaujamos Algirdo Seniūno, muzikantai.
Ramutė Šimukauskaitė

———
Birštono vienkiemio bendruomenė teikė paraišką LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir gavo finansavimą jubiliejiniam Klojimo teatrų festivaliui „Kur Nemuno mėlynas kelias“.