Reemigracijos politika – skambios deklaracijos ar realūs žingsniai?

2023 metų duomenimis, pagal gyvenamosios vietos deklaracijas, šiuo metu užsienyje gyvena bemaž 478 tūkst. tautiečių. Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno tvirtinimu, su jais siekiama palaikyti kontaktą, visgi, anot jo, aukščiausias ryšys su lietuvių diaspora būtų jų grįžimas gyventi į Lietuvą. 2023 m. gruodį buvo apklausta per 2000 piliečių užsienyje, viceministrą džiugina tai, kad net 79 proc. iš apklaustųjų patvirtino jau suplanavę grįžimo datą arba ketina grįžti per artimiausius penkerius metus, arba neatmeta tokios galimybės, ir tik 21 proc. teigė greičiausiai niekuomet nesugrįšiantys į gimtinę.
Sugrįžta daugiau tautiečių, nei išvyksta

Prienų r. savivaldybės vicemerė J.Zailskienė ir Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė E. Jakimavičiūtė forume Vilniuje.

Praėjusiais metais į Lietuvą sugrįžo 18 tūkst., per ketverius pastaruosius metus – 82 tūkst. tautiečių, daugiausia iš šalių, kuriose gausios lietuvių bendruomenės – Jungtinės Karalystės, Airijos, Nyderlandų, Norvegijos, Vokietijos, JAV ir kt. Nuo 2019 metų į Lietuvą sugrįžta daugiau tautiečių, negu išvyksta. Kas emigrantus labiausiai motyvuoja sugrįžti? Viceministras į šį klausimą atsako, remdamasis diasporos nuomonės apklausos rezultatais. Dauguma grįžta dėl to, kad Lietuvoje gyvena jų šeima, artimieji, draugai, nes niekur kitur taip gerai nesijaučia, kaip Lietuvoje. Emigrantai pastebi teigiamus pokyčius Lietuvoje, augančią ekonomiką, kas leidžia rasti gerai apmokamą darbą, todėl nori čia dirbti, kurti verslus, auginti vaikus, pajusti gyvenimo pilnatvę. Ne paskutinėje vietoje ir galimybė tapti vietos bendruomenės dalimi.
Asmeniniai motyvai ir patirtys
Tenisininkas Aistis Šlajus Airijoje buvo įkūręs teniso akademiją, karjera klostėsi sėkmingai, tačiau, gimus vaikams, jis susimąstė, ar multikultūrinė šalis yra ta vieta, kurioje jis norėtų auginti savo atžalas, be to, Lietuvoje liko jo tėvai. Todėl apsisprendė sugrįžti atgal, tiesa, prireikė kelerių metų, kol Lietuvoje vėl pasijuto tvirtai.
Lukas Baranauskas gimė Jungtinėje Karalystėje, lietuvių šeimoje, į Lietuvą jis atskrido dėl privalomosios tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Vaikinas puikiai kalba lietuviškai, tai ir šeimos, ir jo paties nuopelnas. Lukas pasakoja nuo 8 metų skaitęs lietuviškas knygas, lankęs savaitgalinę lituanistinę mokyklą. Kai sukako 16-ka, vienas pats pradėjo skraidyti į Lietuvą atostogoms. Jam rūpi kuo daugiau sužinoti, kaip čia gyveno jo tėvai, jis svarsto, kad galbūt tarnyba taps stimulu įsikurti Lietuvoje.
Viktorija Tučiūtė į Jungtinę Karalystę su mama išvyko jau būdama paauglė. Nors greitai integravosi naujoje šalyje ir jai sekėsi, kaskart sugrįžus į Lietuvą ją apimdavo nostalgiški jausmai. „Išvaikščioti vaikystės takai, lietuviški miškai – pajutau, kad niekur nedingo meilė gimtinei,“ – sakė Viktorija. Todėl susirado darbą Lietuvoje ir sugrįžo. Ji neslėpė, kad iššūkių buvo, pirmus metus jautėsi tarsi būtų kvailutė, tačiau nebijojo klausinėti ir gilintis, kol perprato sistemą Lietuvoje.
Visi tautiečiai tvirtino, jog jiems neteko gailėtis priėmus sprendimą dėl gyvenimo Lietuvoje.
„Apibendrinant šiuos tautiečių atsakymus galima tvirtai pasakyti: grįžti į Lietuvą – verta,“ – pabrėžė viceministras E.Meilūnas liepos 3 d. Užsienio reikalų ministerijoje surengtame forume „Sugrįžtanti Lietuva. Dialogas su diaspora“, kuriame aptartos tautiečių, gyvenančių užsienyje, grįžimo į Lietuvą galimybės, jų skatinimo priemonės bei iššūkiai, su kuriais susiduria grįžtantys.
Grįžtu.LT
URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius ir to paties skyriaus patarėja Agnė Eidimtaitė renginyje pristatė Lietuvos vyriausybės programos „Sugrįžtanti Lietuva“ ir Lietuvos diasporos politikos strategines gaires bei šių metų sausio mėnesį veiklą pradėjusį Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centrą „Grįžtu LT“. Jo darbuotojai vieno langelio principu interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio metu teikia rūpimą informaciją piliečiams, svarstantiems,

URM surengtame forume diasporos atstovai dalinosi savo patirtimis.

planuojantiems grįžti ar jau grįžusiems į Lietuvą, bei lietuvių kilmės asmenims.
T.Kubiliaus teigimu, per nepilnus septynis šių metų mėnesius jau suteikta apie 700 konsultacijų besikreipusiems tautiečiams ar jų artimiesiems. Asmenys dažniausiai teiraujasi, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai ruošiantis sugrįžti (per 32 proc. užklausų), domisi sveikatos apsauga (apie 20 proc.), įsidarbinimo galimybėmis (15 proc.), ugdymo ir švietimo sąlygomis (per 11 proc.) ir pan.
T.Kubilius pabrėžė, jog Užsienio reikalų ministerija, kuriai pavesta koordinuoti projektą „Grįžtu LT“, glaudžiai bendradarbiauja su daugiau nei 100 valstybės institucijų, agentūrų, organizacijų, diasporos bendruomenių, savivaldybių, sprendžiant problemas, susijusias su tautiečių grįžimu ir integracija Lietuvoje.
Viceministro teigimu, savivaldybių vaidmuo šiame procese ypač svarbus, nes tautiečiai sugrįžta į konkretų miestą, kaimą – ne tik į gimtąją, bet ir palankesnę įsikūrimui, verslui, vaikų auginimui ir išmokslinimui vietovę, todėl jų apsisprendimas nemaža dalimi priklauso nuo vietos savivaldybių iniciatyvų ir sudarytų sąlygų.
Globalūs Prienai
Ar Prienų rajono savivaldybė yra suinteresuota, turi veiksmų planą susigrąžinti į užsienį išvykusius savo gyventojus? Kodėl jie turėtų sugrįžti į Prienus? Prieš atsakydama Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė prisiminė minėtame forume išgirstus emigrantės žodžius: „Jeigu pats nenorėsi grįžti, tai tavęs neprivilios jokie veiksmų planai nei paskatos.“ Anot vicemerės, tai tiesa, visgi ji įsitikinusi, jog panašūs forumai ir susitikimai, skirti emigracijos temai, yra reikalingi, juk kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo…
„Tą patį galima pasakyti apie praėjusią savaitę vykusią Dainų šventę, į kurią susirinko daugybė tautiečių iš užsienio. Ir aš džiaugiausi šventėje netikėtai susitikusi kursiokę iš Toronto… Dalyvavimas šventėje – tai ne tik etnokultūrinės atminties ir tradicijų puoselėjimas, bet ir lietuvių bendrystė, kuri suteikė tiek daug gerų emocijų, pakylėjo jų patriotiškumo jausmus iki begalybės. Ar tautiečiai, išgyventų potyrių pagauti, sugrįš, nežinau, bet puoselėti lietuvybę ir tautinę kultūrą tai tikrai paskatins,“ – kalbėjo J.Zailskienė.
Pašnekovė patikino, kad Prienų rajono savivaldybė rūpinasi grįžti svarstančių kraštiečių pritraukimu į Lietuvą, ieško galimybių užmegzti glaudesnius ryšius su diasporos atstovais, reklamuoja Prienus ir intriguoja apsigyventi čia.
„Prieš keletą metų savo iniciatyva sukūriau Feisbuko paskyrą „Globalūs Prienai“. Joje nuolat skelbiame informaciją, kuri galėtų būti aktuali tautiečiams užsienyje, pasakojame apie Prienus. Paskyra turi 1200 sekėjų, iš jų, manau, skelbiama informacija vieną kitą paliečia ir artimiau. Kalėdiniu laikotarpiu meras kviečia grįžusius kraštiečius užsukti į Savivaldybę ir pabendrauti, nors iš emigrantų susidomėjimo nesulaukėme, kvietimas galioja. URM veiksmų plane, skirtame diasporai, atsispindi ir mūsų Savivaldybės suplanuotos veiklos. Vienas iš išskirtinių dalykų, kurių nedaro kitos savivaldybės, yra Prienų turizmo ir verslo informacijos centro ekskursijos, kurios dukart per metus organizuojamos diasporos atstovams. Juos kviečiame apžiūrėti rajone sukurtą infrastruktūrą, susipažinti su įsikūrimo galimybėmis ir viešosiomis paslaugomis. Ekskursijos metu apsilankoma Švietimo ir sporto skyriuje, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, Meno mokykloje, Prienų KKSC, apžiūrimi statomi daugiabučiai namai, sutvarkytos viešosios erdvės,“ – nors tautiečiai nebuvo aktyvūs, ir įvyko dvi ekskursijos iš keturių, pasak vicemerės, rankų nenuleidžiama. Nebe pirmus metus bendraujama su Suvalkų krašto lietuviais, jie buvo ne kartą atvykę į Prienus su savo spektakliais.
Jos teigimu, Savivaldybės internetiniame puslapyje yra sukurta speciali rubrika „Grįžtantiems“ su vienoje vietoje surinkta informacija apie švietimą, socialinę paramą, sveikatos priežiūrą, kultūrą, verslą, įsitraukimo į nevyriausybinių organizacijų veiklą galimybes, pristatoma Prieniečio kortelė, laisvos darbo vietos, pirminė teisinė pagalba, mokesčių ir lengvatų sistema, yra nuorodos į svarbiausias valstybines institucijas.
Sieks surinkti kraštiečių užsienyje duomenų bazę
Didžiausias iššūkis yra surinkti informaciją apie išvykusiuosius iš Prienų. J.Zailskienės apgailestavimu, Prienų rajono savivaldybė neturi duomenų, kiek prieniečių gyvena užsienyje ir yra grįžę. „Esame susiplanavę veiklų ateičiai, – pasidalina ji. – Prienų TVIC vykdo į centrą užsukančių lankytojų apklausas, greitai ir internetinėje erdvėje išplatinsime anketą su klausimais, prašysime diasporos atstovų pasidalinti, kokią mokyklą baigė, kur šiuo metu gyvena, kokių turi lūkesčių dėl grįžimo į Lietuvą, į Prienus, ar jie dalyvautų renginyje, skirtame diasporai, ir pan. Mūsų tikslas surinkti kraštiečių, gyvenančių užsienyje, duomenų bazę, bet, akivaizdu, tai bus pakankamai sudėtinga padaryti. Jau turėdami pakankamai duomenų, galėtume svarstyti apie tautiečių garbės ambasadorius užsienio šalyse, kurie, pažinodami kitus emigrantus, prisidėtų prie jų telkimo, informacijos sklaidos. Norėtume pradėti nuo mažų žingsnių, kraštiečių subūrimo į vieną renginį ir pasidalinimo informacija.“
Kartu su vicemere prisimename prieš kelerius metus Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vykusią konferenciją emigracijos ir tautiečių integracijos tema. Joje pranešimą skaitė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Henkė, pasisakė, pasidalino savo istorijomis, dalyvavo diskusijoje kitose šalyse ir kituose miestuose gyvenantys prieniečiai. Renginys buvo aktualus ir įdomus, norėtųsi tęstinumo, bet, kaip pastebi pašnekovė, norint svečius prisikviesti, reikia lėšų jų kelionės, apgyvendinimo ir organizacinėms išlaidoms apmokėti. Minėtoji konferencija pavyko, nes bendromis J.Zailskienės ir Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojų D.Bredelienės ir D.Čepeliauskienės pastangomis parašytam projektui paramą skyrė Kultūros taryba. Vėlesni bandymai nebuvo sėkmingi…
Vien konferencijomis tautiečių neprisiviliosi…
Vicemerės manymu, ne tik Savivaldybė turi dėti pastangas, – ir patys emigrantai turėtų būti aktyvesni, rodyti susidomėjimą, skambinti, teirautis. Jų vizitų bei skambučių į Savivaldybę nėra daug, dažniausiai atvykstama dėl gyvenamosios vietos deklaracijos, registruojami užsienyje gimę vaikai. Rūpimi klausimai: ar galės į Lietuvą persikelti užsienio valstybėje uždirbtą pensiją, kokios įsidarbinimo ir vaikų ugdymo galimybės ir kt.
Vicemerė J.Zailskienė primena, kad Savivaldybėje priimami sprendimai yra skirti ne tik vietos gyventojams, bet ir grįžtantiems. Pavyzdžiui, verslo rėmimo programos priemonėmis, orientuotomis į jaunus verslus, įsikūrimo pradžiai gali pasinaudoti ir grįžę tautiečiai.
Vis dėlto, kodėl užsienyje gyvenantys turėtų sugrįžti į Prienus? J.Zailskienės įsitikinimu, priežasčių daugiau nei pakankamai. Rajono mokyklos turi įdirbį ir tikrai pasiruošusios priimti emigrantų vaikus, padėti jiems integruotis, darželiuose yra laisvų vietų, nesunkiai galima susirasti būstą. „Prienuose veikia meno, sporto mokyklos, baseinas, įrengti stadionai, sutvarkyti parkai, švari aplinka, tai – palanki vietovė šeimoms gyventi ir auginti vaikus, o ir nedarbo lygis rajone yra vienas iš mažiausių,“ – vicemerė priduria, kad galima susirasti darbą ir aplinkiniuose miestuose, o ir pačiuose Prienuose pastaraisiais metais kuriasi vis daugiau investuotojų, realizuojami verslo planai, o tai reiškia, kad atsiras ir naujų darbo vietų. J.Zailskienė vardina: statomas „Iki“ prekybos centras, po dvejų metų atsiras ir „Lidl“ prekybos centras, plėtrai ruošiasi „Scapa Baltic“ įmonė, liepos mėnesį pirmuosius lankytojus pakvies nauja kavinė prie tilto. Be to, ateityje nuomojamų ir parduodamų būstų daugės, juk verslininkai Prienuose yra įsigiję apleistų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos ketina rekonstruoti į gyvenamuosius namus.
„Todėl norime nešti žinią, kad Prienai sparčiai modernėja, juose yra gražu, gera gyventi. Kviečiame apsilankyti, apžiūrėti, įvertinti. Tačiau pirmiausia reikia noro, jei – ne, atsiras šimtas ir daugiau priežasčių, kodėl nereikia grįžti į Lietuvą. Galbūt abejojančius padrąsins grįžusių į Lietuvą sėkmės istorijos? Jų yra ir mūsų krašte: prieniečiai, užsidirbę pinigų užsienyje, šiuo metu sėkmingai vysto verslus, savo iniciatyvomis prisideda prie bendruomeninio gyvenimo Prienuose,“ – kalba J.Zailskienė.
Dalė Lazauskienė