Dar viena dilema Kijivui ir Briuseliui

Maždaug prieš pusantros savaitės paaiškėjo, kad 14-kos Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete atsirado draudimas rusiškos kilmės suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) ES uostuose. Rusijos dujų kompanijos naudojo šią schemą siekdamos iš laivybos požiūriu ne itin efektyvių arktinių dujovežių perkrauti į paprastesnius dujų tanklaivius, kad jie plukdytų SGD Pietryčių Azijos kryptimi.
Uždraudus perkrovą, būtų galima tikėtis, kad ES neatidėliotinų sandorių rinkoje (SPOT) rasis gausesnė pasiūla, nors dar 2022 m. prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė rusiškų dujų eksportą į Europą.
Gal nebūtų verta stebėtis, jeigu rusiškos dujų molekulės kitąmet po kelerių metų pertraukos iš Europos pateks į „Amber Grid“ perdavimo sistemą Lietuvoje.
Apie dar vieną veiksnį, dėl kurio ES gali padidėti rusiškos kilmės dujų pasiūla, šią savaitę pranešė pagrindinis Vokietijos verslo ir finansų naujienų dienraštis „Handelsblatt“. Anot jo publikacijos, Europa imasi konsultacijų, kurių tikslas – pratęsti Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl gamtinių dujų tranzito per Ukrainos teritoriją ir po 2024 m. gruodžio 31 d., kada dabartinės sutarties galiojimas baigsis.
Galima stebėtis, tačiau viso žiauraus karo metu dujų tranzito sutartis tarp dviejų kariaujančių šalių be trukdžių veikė, nepaisant kelių incidentų ar nenusipratimų, Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ mokėjo maždaug už 42 mln. kubinių metrų dujų tranzitą per dieną Ukrainos teritorija. Vis dėlto incidentai neprivertė šalių sutartį kaip nors nutraukti.
Dabar Ukrainos pareigūnai, žengiant į 2025-uosius, žada tranzito susitarimo su Maskva nebepratęsti. Rusijos pareigūnai šiuo klausimu demonstruoja abuojumą: esą, lai apie tai kalba ukrainiečiai, jeigu tuo yra suinteresuoti. Tačiau nežinomybė šiuo klausimu kelia alergiją bent keturioms ES šalims, kurios ligi šiol gauna rusiškas dujas tranzitu per Ukrainą – Čekiją, Slovakiją, Austriją ir Vengriją. Jos neturi prieigos prie jūrų, todėl alternatyvūs dujų tiekimo keliai joms atrodo brangesni už dabar naudojamą. Kai kurios Austrijos kompanijos turi galiojančias tiekimo sutartis su „Gazprom“ net iki 2040 m.
Kai kurie ekspertai neatmeta tikimybės, esą tarp kitų diplomatinių klausimų šią problemą Ukrainoje kėlė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, šį pirmadienį su vizitu viešėjęs Kijive po 12 metų pertraukos. Gamtinės dujos, jų kaina vartotojams yra vienas Vengrijos vyriausybės veiklos prioritetų, dažnai įpinamas į politines kampanijas. Be to, rusiškos dujos daro reikšmingą įtaką V.Orbano aplinkos žmonių gerovei. Apie tai skelbia nepriklausomos vengrų medijos.
Keturių interesantų rusiškomis dujomis ES draugijoje – Vengrija, Slovakija – aktualiuoju laikotarpu yra atviros Ukrainos nesimpatikės. Austrija – kiekviena proga rodanti savo pabrėžtiną neutralitetą Rusijos agresijos Ukrainoje požiūriu. Čekija – tarsi tarp Kijivo sąjungininkų, tačiau kurios valdžiai į nugarą alsuoja milijardieriaus populisto Andrejaus Babišo partija, kuri, būdama valdžioje 2017-2021 m., buvo „apsikabinusi“ Maskvą.
Ukrainos lankstumas be užsispyrimų tolimesnio rusiškų dujų tranzito jos teritorija klausimu gali bent iš dalies koreguoti Budapešto ir Bratislavos požiūrį į karą Ukrainoje. Juo labiau, jeigu garvežio vaidmens imtųsi Briuselis, o ne Kijivas.

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *