Liepa, liepa… kvepianti medum!

Šiemet ir liepos sukvailiojo ir sužydo net birželio viduryje. Taigi tik dabar susiruošusieji pasirinkti liepžiedžių kvapniai arbatėlei turės pavargti, gal dar kur pavėsingoje vietoje ir aptiks žydinčių. Bet ir nespėjusieji nenusimena, nes liepa – toks vienintelis mėnuo, turintis medžio vardą, ir dar tokio medžio, kuris nuo senų senovės yra išgarbintas, moteriškų galių kupinas, gal todėl ir švenčių gausa stebinantis, liūdėti neleidžia. O ypač šiemet, kai viso pasaulio lietuvių širdys, mintys ir balsai susivienijo Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ šimtmečiui. Tikriausiai ne man vienai šis mėnuo asocijuojasi su kvepiančiu, gintariniu medaus koriu, kur kiekviena akelė pilnut pilnutėlė puikaus nektaro. O kad taip ir mūsų dienos, kiekviena jų būtų tokia spalvinga, kaip tautiniai šokėjų raštai aikštėje, tokios keliančios sielą, kaip himno giedojimas draugėje, tokios skaidrios, kaip liepinio medaus lašas. Šio dvasinio pakylėjimo valandomis ir dienomis nori nenori širdis pati apsivalo nuo daugybės susikaupusių drumzlių, tiesiog užmiršti tą kasdien plūstantį į galvą informacijos srautą, kuris žlugdyte žlugdo tave. Neužsikimši gi, žmogau, ausų ir neužsiklijuosi akių, kai tave kasdien maitina skandalų skandaliukų spragėsiais. Ir dauguma jų – mūsų išrinkto Tautos žiedo pasismaginimai, nuopoliai, išdavystės, po to pasiteisinimai, išteisinimai ir nauji skandalai.
Visa tai, kaip blogą sapną, norisi pamiršti, ypač, kai dedi ranką ant širdies ir tari „…vardant tos“. Kai vėl, tarsi Baltijos kelyje, jauti kaimyno petį, kad ir nepažįstamo, tačiau esančio šią akimirką čia, šalia, kartu su visais. Supranti, kaip labai svarbu jausti vienybę, pasitikėti tautiečiu, giedoti visiems viena, savo gimtąją kalba. Tiesiog tikėti, kad visi gyvename, kuriame ir stengiamės dėl savo ir savo vaikų ateities. Tikėti, nes turime ir matome daugybę pavyzdingų šeimų, didesnį ar mažesnį ūkį ar verslą turinčių žmomių, dorai savo darbą atliekančių mokytojų, gydytojų, kultūros puoselėtojų, jaunų savanorių. Tiesa, apie jų darbus mažiausiai per visus skandalus užsimenama.
Ech, liepa, liepa, kvepianti medum, karūnuota, apgiedota, Septynių brolių miegančių žvaigždyno burtais apsupta, Durbės ir Žalgirio mūšius, Dariaus ir Girėno žūtį menanti, Perkūno, Šv. Eliziejaus, debesų valdytojo, galią pranašaujanti, Šv. Kristoforo globėjiškos apsaugos kupina, šviežia Oninių duona kvepianti, Jūros ir Žvejų linksmybes ar Šv. Mortos, šeimininkių globėjos, dieną primenanti, linksmintis raginanti. Tokia tu spalvinga – vidurvasario liepa.
O po linksmybių kas kaip savo korį lipdykim, kiekvieną jo akelę kupinai gėrybių prineškim.
Jūsų Augustina

Priminimai liepai…

Liepų žiedeliai jau sudžiovinti, dailiuose maišeliuose sukabinti ir kaip toj dainoj: „Ir kvepės per žiemą liepos, tarsi vasarai paliepus…“. O mes ir toliau tarsi amerikietiškuose kalneliuose – tai sausros ir karščių prispausti, tai vėl išprausti lietaus ir dar perkūnui pagrūmojant, – džiaugsimės vidurvasariu, nors ir trumpėjančiomis, bet dar tokiomis ilgomis ir šviesiomis dienomis. Pamaklinėkim po laukus, kaip tie gandrai vaikus išvedę, pasigrožėkim saulėlydžiais. Jei besileidžianti saulė – ryškiai geltona, kils vėjas, jei tik gelsva – lis. Giedrą, anot senolių, pranašauja rausvas saulėlydis. O darbų darbelių visuomet rasis, laikas ir jiems – „ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps“.
Liepos 6 d. – jaunatis, 14 d. – priešpilnis, 21 d. – pilnatis, delčia – 28 d.
Geriausios dienos: 1, 8, 11, 13, 17, 20, 21, 25, 26, 29, 30;
Prasčiausios dienos: 4, 5, 14, 15, 16, 23, 24, 28, 31;
Liepos 10 d. – 7 kankiniai, 7 miegantys broliai, liepos 16 – Prapjovos, Šv. M. Marija Škaplierinė, 22 d. – Šv. Marija Magdalietė, 26 d. – Šv. Ona, Nokis, Pabaigtuvės.

Sodininkui…
Vaiskrūmių priežiūra. Šiemet anksčiau uogų derliui sunokus, anksčiau jį ir nuimsite. Todėl nepalikite vaiskrūmių be priežiūros – dabar ypač svarbu jiems pagelbėti, jei norite ir kitais metais sulaukti gero derliaus. Šiuo metu sukauptos maisto medžiagos ir suvešėjimas užtikrins gerą peržiemojimą ir gausius vaisius kitą pavasarį. Nuskynę agrastus, serbentus gerai apžiūrėkite krūmelius. Nevaisingas ar sumedėjusias šakas pašalinkite. Jei pastebėsite kenkėjų pažeistas šakas, negailestingai išpjaukite ir jas. Sveikas ir nugenėtas augalas iki rudens atsigaus, suvešės, o paliktas neprižiūrėtas tikrai suvargs iki pavasario. Kad uogos būtų didesnės, liepos viduryje nugnybkite pirmamečių ūglių viršūnes. Jei pavasarį neišravėjote pomedžių po vaiskrūmiais, padarykite tai dabar. Aeruodami sunaikinsite piktžoles, konkuruojančias dėl maisto medžiagų, nebus kur daugintis ir kenkėjams. Laistykite, purenkite žemę. Trūkstant drėgmės susiformuos mažiau vaisinių pumpurų.
Tręšti azoto trąšomis po derėjimo reikėtų prasčiau augančius vaismedžius. Kitiems irgi pravers mineralinės trąšos. Galima po vaiskrūmiais pamesti ir karvių mėšlo, pabarstyti lapuočių medžių pelenų.
Palaikykite formas. Jau galite genėti nužydėjusius jazminus, alyvas (krūmus pažeminti, sumažinti). Išpjaukite ir nereikalingas sausas platanalapių, uosialapių ir paprastųjų klevų šakas. Galima genėti lekėčius, japoninius puošmedžius. Jūsų rankų tikriausiai jau laukia ir gyvatvorė, jei norite palaikyti tobulą jos formą – karpykite. Pagenėkite ir kadagius, egles, kukmedžius, pušis (išskyrus penkiaspygles).
Naujas lyderis – ‚Detvan‘. Jau prieš keletą metų sodininkai sušneko apie naują desertinę raudonųjų serbentų veislę ‚Detvan‘. Ši ankstyva ir itin derlinga desertinė veislė gauta sukryžminus ‚Jonker van Tets‘ ir ‚Heinemans Rote Spatlese‘. Šios veislės augintojas, žinomas sodininkas Rokas Amšiejus ją tuomet taip apibūdino: „Didelės, raudonos uogos sunoksta liepos pradžioje ir dera didžiulėmis, ilgomis kekėmis, yra skanios, saldžiarūgščio skonio. Sunokusios uogos ilgai laikosi ant krūmo, jas lengva skinti. Vartojamos šviežios, puikiai tinka šaldyti, taip pat sulčių, džemų, uogienių, kepinių gamybai. Tai viena derlingiausių ir atspariausių grybinėms ligoms veislių“.
Gal jau ir jūsų sode įsikūrė ši serbentų veislė? Uogas patariama skinti kekėmis, kai jų sunoksta 95 proc. ir įgauna tinkamą spalvą. Pagal veislės ankstyvumą serbentai skinami nuo liepos pradžios iki rugpjūčio. Sunokusias uogas geriausia nuskinti per 5–7 dienas, kol jos yra geriausios kokybės. Nuskintą derlių reikia atvėsinti 0 OC temperatūros patalpoje, kai santykinis drėgnumas 90–95 proc. Derlius išsilaiko iki 28 dienų.
Na, o jeigu sugalvosite pasisodinti šių augintojų išgirtų serbentų, geriausia parinkite jiems saulėtą, nuo vėjų apsaugotą sodo vietą, derlingą, pusiau neutralią ar silpnai rūgščią, neįmirkstančią priesmėlio ar priemolio dirvą. Sodinkite rudenį ar anksti pavasarį 5 cm giliau nei augo medelyne. Tarp uogakrūmių palikite 1,5 m atstumą. Gerai prižiūrimi serbentai derės 10–15 metų. Vėliau jie išraunami.

Daržininkui…
Karščio bangos. Pastaroji, birželio pabaigoje, taip pat sukėlė nemažai rūpesčių – sausas oras, karštis tiesiog išsekino sodų ir daržų augalus, nudegė lapai, derlius kai kur nyksta. Dideliuose plotuose ūkininkai turi įsirengę purškimo, laistymo sistemas. O štai mažuose daržuose reikia imtis visokių gudrybių. Vienas iš būdų – pritemdymas. Agroplėvelė ar specialus tinklas išsklaido saulės spindulius nesulaikydami oro cirkuliacijos. Tokius tinklelius galima tvirtinti prie atramų ar kloti tiesiai ant lysvių. Neturint nieko kito, galima tiesiog pridengti šakomis, sausa žole ar kt. Tiesiog reikia gelbėti nuo tiesioginių karštų saulės spindulių.
Šiltnamį galima nupurkšti negesintomis kalkėmis – išdžiūvusios jos suteiks šešėlį. Labai gerai nuo tokių netikėtumų apsaugo šalia pasodinti vynmedžiai, įvairūs vijokliniai augalai. Jeigu jūsų daržas įsaulyje, verta apie tai pagalvoti.
Purškimas, kai vanduo skleidžiamas smulkiais lašeliais, ne tik drėkina dirvą, bet ir atvėsina aplinką. Apsaugo augalus nuo perkaitimo. O laistyti, ką jau tikrai visi gerai žino, reikia tik anksti rytais arba vakarais. Šaltas vanduo karštą vidurdienį gali sukelti stresą augalų šaknims. Labiausiai per karščius pasiteisina lašelinis laistymas. Dar gali padėti ir storesnis mulčo sluoksnis tarp augalų eilučių – jis sulaiko drėgmę, reikės kiek mažiau laistyti.
Tačiau neskubėkit, pavyzdžiui, pastebėję šiltnamyje kiek pavytusius agurkų lapus, jų laistyti – tai gal visai ne drėgmės trūkumas. Laistydami įkaitusią žemę juos tik sušutinsite.
Dėmėti agurkų lapai. Ši problema užklumpa daugelį, net ir labai patyrusius daržininkus. O priežasčių gali būti įvairių. Agurkai labai jautrūs temperatūrų skirtumams. Todėl karštos dienos ir vėsios naktys sutrikdo augimą, lapai tampa gelsvai dėmėti. Šiltnamį dieną reikėtų vėdinti, o vakare uždaryti, kad būtų palaikoma vienoda apie 18–23 laipsnių temperatūra. Kiek sunkiau su lauke augančiais agurkais. Augimo pradžioje (birželį) vertėjo juos pridengti plėvele, nes naktys būdavo vėsios. Dabar galima būtų apipurkšti pelenų tirpalu: į 1 l šilto vandens berkite 3 šaukštus pelenų ir palaikykite dvi dienas. Padeda ir svogūnų lukštų nuoviras: į 10 l vandens įberkite apie 50 g svogūnų lukštų, užvirinkite ir palaikykite apie valandą. Dar šiltu nuoviru palaistykite agurkus, apie litrą daigui.
Geltonas dėmes gali sukelti ir voratinklinės erkutės – purškite augalus žaliuoju (kalio) muilu, kitais insekticidais. Taip pat tai gali būti įvairių ligų pasekmė: netikrosios miltligės, antraknozės, mozaikos viruso. Netikrąją miltligę galima atpažinti, jei nedidelės gelsvos dėmelės per 5–7 dienas ima plisti. Ją sukelia grybelis, sparčiai besidauginantis drėgnoje terpėje. Jo dauginimąsi skatina šaltas vanduo. Visiškai atsisakykite laistymo ir tręšimo, o agurkus skubiai purškite šiltais (apie 25 OC) vario preparatais (pvz. „Bordo“), fungicidais „Previkur“ ar „Infinito“. Jei vengiate chemikalų, galite kas 3–5 dienas purkšti raugintų pasukų tirpalu ( 1 l pasukų – 1 l vandens). Jei ant lapų atsiranda apvaliai kampuotų dėmių, o užsimezgusius vaisius išmargina rožinės dėmės, tai gali būti ir antraknozė. Vėliau lapai garbanojasi, riečiasi žemyn. Ligos priežastis – užkrėstos sėklos, o paskatino laistymas šaltu vandeniu. Deja, ši liga praktiškai nepagydoma, augalus tenka šalinti.
Pažeisti, baltomis dėmėmis išmarginti agurkų lapai jau signalizuoja miltligės ar sklerotinio puvinio sukeltą ligą. Rimtų ligų pradžią rodo ir rudos lapų dėmės – tai gali būti kladosporiozė arba rauplės. Keliais sakiniais sunku išsamiai patarti – verta paieškoti platesnio atsakymo internete, specialioje literatūroje. Svarbu nebelaistyti šaltu vandeniu, purkšti, pažeistas augalo dalis šalinti, ligos židinio vietas nupurkšti vario preparatais arba fungicidais. Tikėkimės, jūsų agurkai auga sveiki, bet būkite budrūs.

Gėlininkui…
Rožės – darželio karalaitės. Taip jau įpratome jas tituluoti, o kartu ir lepinti. Šiemet jos, kaip ir daugelis kitų augalų, kiek sukvailiojo ir pražydo gegužę, net nesubrandinusios krūmelių iki tikrojo aukščio. Kad ir vėliau jos gausiai žydėtų, peržydėjusius žiedus kirpkite su žiedkočiais ir kiek aukščiau, su vienu lapu. Taip krūmeliai dar kiek paūgės, o vėliau jau kirpkite įprastai – su 2–3 lapais. Nuo pavasario likusias plonas, sutankėjusias šakeles taip pat galite pašalinti.
Specialistai pataria rožes ir šiuo metu, kaip ir pavasarį, tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau azoto (taip paskatinsite vešlų krūmelių augimą) ir mikroelementų. Po poros savaičių pravers ir kompleksinės trąšos su mikroelementais, turinčiais daugiau fosforo ir kalio. To reikia gražiems žiedams susiformuoti. Pakartoti tą patį reikėtų ir pačioje liepos pabaigoje, kad sveiki ir stiprūs krūmai pradėtų ruoštis žiemai. Kad kuo greičiau rožės pasisavintų reikalingas maisto medžiagas, patariama palaistyti 0,2 proc. trąšų tirpalu (šaukštas trąšų – 10 l vandens) arba naudoti skystąsias rožėms skirtas trąšas.
Lepinkite, tvarkingai laistykite ir nuolat purenkite dirvą savo karalaitėms. Nepilkite vandens ant lapų, laistykite šaknų žonoje. Norėdami apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų, profilaktiškai purkškite insekticidais ir fungicidais, o kad nesusidarytų grybinių ligų židinių, kaip pvz. dėmėtligės, verta palieti 0, 2 proc., fungicido tirpalu „Previkur“. Sergančius lapus būtinai reikia surinkti, sudeginti. Pravartu, ypač nuo amarų purkšti biologiškais augalų nuovirais, kaip antai, bulvienojų ištrauka. Žalių bulvienojų 1,5 kg dėkite į 10 l vandens, 5 valandas pamirkykite, perkoškite, pridėkite 40 g skalbiamojo muilo. Ši ištrauka pagelbės ir nuo voratinklinių erkučių ir jaunų lervų.
Viendienių puota. Viendienės (Hemerocallis L.) – tai ne rožės lepūnėlės, auga ir klesti ši daugiametė nereikalaudama sau daug dėmesio. Lietuvos gėlininkai jau yra sukūrę daug naujų veislių, o mėgėjai taip pat mielai randa vietos šiai nuostabiai gėlelei – tik vieną naktį ar dieną žydi žiedas, o visas augalas savo žydėjimu džiugina visą mėnesį. Nors ir nelepios, atsparios ligoms, vienoje vietoje galinčios augti net apie 20 metų, tačiau šiek tiek dėmesio ir joms nepakenks. Prisiminkite, kad jos mėgsta saulėtą, su minimaliu pavėsiu vietą. Saulės šviesos joms reikia ne mažiau kaip 6 valandas per parą. Daliniame pavėsyje kotai ištįsta, sunkiai išlaiko žiedyną. Jeigu dirvožemis smėlėtas, nepakenks jį pagerinti kompostu, moliu, patręškite organinėmis trąšomis. O sunkią dirvą priešingai – palengvinkite smėliu, durpėmis, gerai perpuvusia lapine žeme. Labiausiai joms patiks derlingas, daug organinių medžiagų turintis priemolis – nereikės dažnai laistyti, o pirmus dvejus metus nereikės ir papildomai tręšti. Dauginti kerą dalimis galima ir pavasarį, ir rudenį.
O svarbiausia – viendienės kviečia mus ne tik į žiedų, bet ir į skonio puotą – yra tikrai valgomos. Todėl negailėkite žiedų, nes kitą dieną jau pražydės naujas, drąsiai skanaukite žiedo lapelius, dėkite į salotas, darykite užtepėles, mėgaukitės. Skanesnės būna šviesių, geltonų atspalvių, pvz.‚ Hemerocallis Citrina‘, bet dėl skonio – nesiginčijama.

Prisirpo vyšnios…
Jeigu karštą vasaros dieną pajutote nuovargį, neskubėkite ieškoti energetinių gėrimų – sauja prinokusių vyšnių uogų ne tik atgaivins, bet pakels nuotaiką, suteiks energijos. Šviežios vyšnios gerina miegą, jose esantis vitaminas A (jo ypač gausu) padės regėjimui. Uogose yra daug natūralių oksidantų, jos mažina cholesterolį, gerina širdies darbą ir turi dar daugybę naudingų savybių. Šviežios, šaldytos ir džiovintos vyšnios tegul paįvairina jūsų meniu, o štai ir keletas receptų su šiomis garduolėmis.
Vyšnių sriuba
Reikės sriubai: 1 l vyšnių, stiklinės cukraus, šaukšto bulvių krakmolo;
Kukuliams: 180 g varškės, kiaušinio, 2 šaukštų manų kruopų, žiupsnelio druskos.
Išimkite iš vyšnių kauliukus ir išvirkite pasaldintame vandenyje. Baigiant virti suleiskite nedideliame kiekyje šalto vandens išleistą bulvių krakmolą ir pakaitinkite maišydami kol sutirštės. Tuomet sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos masės.
Iš kukuliams skirtų produktų suminkykite tešlą ir pusvalandžiui palikite subrinkti. Šlapiomis rankomis formuokite nedidelius kukulius ir išvirkite juos truputį pasūdytame vandenyje. Išgriebkite, perliekite šaltu vandeniu, kad nesukibtų. Patiekdami dėkite į sriubos lėkštę po keletą kukuliukų, papuoškite vyšniomis, mėtų lapeliais. Sriuba gardi ir šalta, ir šilta.

Kiauliena su vyšniomis
Reikės: 1 kg kiaulienos išpjovos (dviejų gabalų), stiklinės vyšnių, 250 g klevų sirupo, šaukšto smulkintų česnakų, šaukšto kapotų rozmarinų lapelių, šaukštelio maltų juodųjų pipirų, kelių šaukštų alyvuogių aliejaus, druskos, 1–2 pakelių šaldytos bemielės tešlos lapeliais.
Sirupą sumaišykite su išaižytomis vyšniomis, rozmarinais ir česnakais. Negiliame puode virkite jį ant silpnos ugnies apie minutę. Atvėsinkite. Nugarinę įtrinkite druska, maltais pipirais ir apkepkite gerai įkaitintame aliejuje kol gražiai apskrus. Apkepusią mėsą pamarinuokite nakčiai atvėsusiame marinate (galima ir trumpiau). Kad sirupas gerai apsemtų, marinuokite polietileniniame maišelyje. Mėsą išimkite, gerai nuvarvinkite ir dėkite ant atšildytos tešlos lakšto. Išgriebtas ir gerai nuvarvintas uogas sudėkite ant mėsos, apvyniokite tešla. Kad gerai suliptų, vieną tešlos kraštą sušlapinkite ir prispauskite prie kito. Vyniotinio galus užlenkite į apačią, o viršuje padarykite kelias įstrižas įpjovas. Dėkite mėsos vyniotinius į kepimo indą ir kepkite apie pusvalandį 220 laipsnių karštumo orkaitėje, kol gražiai apskrus. Iškepusį dar kelias minutes palaikykite išjungtoje orkaitėje, po to jau patiekite. Likusį marinatą pakaitinkite ir patiekite kaip padažą.

Vyšnių pyragas
Reikės tešlai: 330 g miltų, šaukšto cukraus, 225 g sviesto, 3 šaukštų šalto vandens;
Įdarui: 100 g cukraus, 3 šaukštų kukurūzų krakmolo, 1 kg vyšnių, 30 g sviesto;
Aptepti: truputį pieno, rudojo cukraus.
Stambia tarka sutarkuokite atšaldytą sviestą, sumaišykite su miltais ir cukrumi, supilkite šaltą vandenį ir suminkykite tešlą. Padalintą į dvi dalis atšaldykite kokį pusvalandį. Iš vyšnių išimkite kauliukus, sumaišykite uogas su cukrumi ir krakmolu.
Iš vieno gabalo suformuokite kepimo inde apskritimą su užlenktais krašteliais, supilkite vyšnių įdarą, sudėkite gabalėliais pjaustytą sviestą. Likusią tešlą iškočiokite, supjaustykite juostelėmis ir uždėkite kryžiuodami ant įdaro. Aptepkite pienu ir apibarstykite ruduoju cukrumi. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Labai skanu pyragą patiekti su ledais.