Joninių tradicijos ir papročiai Prienų globos namuose

Prienų globos namų gyventojai domisi lietuvių liaudies tradicijomis, papročiais, įvairiomis edukacijomis. Todėl prieš Jonines gausus senjorų būrelis dalyvavo Globos namų pušynėlyje vykusioje edukacinėje programoje „Joninių papročiai“, kurią vedė Prienų krašto muziejaus edukacinių programų vadovė Emilija Petrauskaitė.
Renginys prasidėjo sveikinimu ir ritualiniu rankų plovimu šaltinio vandeniu, simbolizuojančiu apsivalymą ir pasirengimą šventei. Visi dalyviai buvo kviečiami nusiplauti rankas, kad galėtų visiškai įsitraukti į edukacijos programą.
Kol dalyviai pynė vainikus iš žolynų, edukacijos vadovė pasakojo apie įvairius Joninių papročius. Lietuviški Joninių papročiai susiję su žemės ūkiu, jais siekta apsaugoti derlių, dėl to per šventę buvo maudomasi, žoliaujama ir kupoliaujama, kūrenami laužai. Taip pat buvo ieškoma paparčio žiedo, pinami vainikai, populiarūs buvo ir meilės bei vestuvių burtai.
Pasiklausę įdomių pasakojimų vėliau uždegėme aukurą, kuriuo pagerbėme mūsų protėvių tikėjimą, kuris visais laikais jiems buvo svarbiausia gyvenimo atrama ir vertybė. Į aukurą buvo berti rugių grūdai, šaltinio vanduo ir gintaro dulkės.
Gyventojai, prisikupoliavę įvairių žolynų, paparčių ir ąžuolų lapų, prisiminė, kaip pinami vainikai, kaip jie puošiami. Ir nupynė vainikus iš septynių ar devynių žolelių visiems 15 gyventojų ir 4 darbuotojams – Janinoms, Jonams ir Rasoms.
Įstaigos direktorė Inga Barkauskienė pasveikino šventės dalyvius, o varduvininkus papuošė ąžuolo lapų vainikais, kiekvienam linkėdama stiprios sveikatos, tvirtybės. Susirinkusiems muzikinę programą dovanojo LASS Prienų rajono filialo vokalinis ansamblis „Puriena“, vadovaujamas Onutės Matusevičiūtės. Skambėjo gražios dainos, liejosi puikios eilės. Visus maloniai nuteikė viktorina, kurios visi atsakymai buvo susiję su Jono ir Janinos vardais. Susirinkusieji noriai įsitraukė į viktoriną. Aktyviausi, greičiausiai atsakinėję ne tik džiaugėsi pergale, bet ir pelnytais apdovanojimais.
Gyventoja Živilė kuria eiles. Kiekvienai šventei pažymėti ji sukuria naują eilėraštį. Ne išimtis ir Joninės. Gražų eilėraštį, skirtą Jonams ir Janinoms, padovanojo ir šį kartą.
O kokios Joninės be paparčio žiedo paieškų? Juk tai – vienas mistiškiausių Rasos šventės mitologinių simbolių, žmogaus brandos, žinojimo įsikūnijimas. Papartis iš tikrųjų nežydi. Apie tai lietuvių liaudies dainose sakoma: „akmuo be kraujo, vanduo be sparnų, papartis be žiedų“. Paparčio sporos išsisėja, ir taip paparčiai toliau auga. Taigi rasti žydintį papartį – tikras stebuklas. Mūsų šventėje jis buvo surastas, o jį radusioji gyventoja neslėpė džiaugsmo.
Džiugina, kad prie smagios šventės prisidėjo kiekvienas bendruomenės narys. Gyventojai susitelkė, pynė vainikus varduvininkams, siūlė idėjas Joninių programai, galvojo, kaip jas padaryti kiek kitokias nei praėjusiais metais, pažvelgė į planavimo procesą kūrybiškai ir galiausiai patys buvo šio įsimintino renginio dalyviai.
Socialinės darbuotojos Raimonda Sakalauskienė, Jolanta Šerpenskienė ir Birutė Bajorienė