ES gali padidėti rusiškų dujų pasiūla

Kokia bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcija po šviežiai paskelbtų Europos Sąjungos (ES) sankcijų 14-ojo paketo?
Šiame pakete numatytas draudimas ES uostuose perkrauti suskystintųjų gamtinių dujų (SKG) krovinius, kuriuos Rusija gabena į pasaulio rinkas.
Problemos pagrindas tas, kad Jamalo regione pastatytame „Novatek“ kompanijos komplekso „Jamal SPG“ arktinės klasės dujovežiai ES uostuose (tokiuose, kaip Zėbriugė Belgijoje), kaip taisyklė, išsikraudavo, tada buvo užpildomi nearktinės klasės dujovežiai, kurie plaukė į Pietryčių Azijos šalis. Motyvas – arktinės klasės dujovežių varymas per pasaulio vandenynus yra gana neefektyvus reikalas. Panašia logistikos schema naudojosi ir mažesnis SKG kompleksas, kurį Rusija pastatė Primorsko uoste netoli Sankt Peterburgo (būtent iš šios vietos rusiškos SKG prieš keletą metų gausiai keliavo į Lietuvą). Plukdyti SGD Arkties vandenynu į Rytus – dar brangiau, kad ir ką apie šį kelią pasakotų rusų propagandininkai.
Kai kurių energetikos sektoriaus analitikų požiūriu, dėl šios priežasties ES rinkose padidės rusiškos kilmės gamtinių dujų pasiūla. Iš Rusijos SKG gamyklų jos bus vežamos į ES uostus ir leidžiamos į neatidėliotinų sandorių rinką (SPOT). Kažkada rusų dujų eksporto monopolijos „Gazprom“ pareigūnai tvirtino, esą jų atstovaujamos kompanijos tikslas – ES SPOT rinkoje parduoti apie 40 proc. visų čia parduodamų gamtinių dujų.
Galbūt tokie rodikliai būtų buvę pasiekti, tačiau plataus masto karą prieš Ukrainą pradėjęs V. Putinas 2022 m. buvo tarsi pakerėtas idėjos tų metų žiemą sušaldyti Europą, todėl ėmė riboti gamtinių dujų eksportą į ES, o vėliau ir visai jį uždraudė. Ir atvirkščiai – ES niekada sankcijomis neribojo rusiškų dujų tiekimo (skirtingai nei naftos ir jos produktų).
Veikimas SPOT rinkoje dabar nebus labai paprastas. Per porą metų nuo karo pradžios ES savo sprendimais gana efektingai aptrupino anksčiau „Gazprom“ susikurtą ir tobulai atrodžiusią dujų prekybos infrastruktūrą, kurią sudarė magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji tinklai ir net požeminės saugyklos. Kai kurie šių objektų, ypač Vokietijoje, dėl pradėto karo buvo nacionalizuoti.
Žinia, Rusijos diktatorius gali likti ištikimas sau ir toliau laikytis „Europos šaldymo“ kurso, kuris yra žlugęs. Tačiau tada jis gaus dar mažiau pinigų iš energijos išteklių eksporto, kurių jam dabar katastrofiškai trūksta karo reikmėms.
Juoba SGD gamybos pajėgumus buvo numatyta dar labiau tame pačiame Jamale išplėsti. Tačiau čia V. Putino šią savaitę laukė dar vienas smūgis. Kinijos valstybinės kompanijos, kurios buvo pasirinktos „Jamal SPG“ projekto plėtros partnerėmis, atsisakė naujoms dujų skystinimo gamykloms tiekti esminę dujų skystinimo technologinę įrangą. Analogiškų technologijų Vakaruose Rusija gauti negali, dabar, traukiantis iš projektų ir kinams, padėtis randasi aklavietėje, nes Rusijoje būtina įranga negaminama.
Praėjusiais metais pagrindinė Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ patyrė pirmąjį nuostolį per ketvirtį amžiaus (apie 6,5 mlrd Eur). Antroji pagal dydį – „Novatek“ – 2023 m. dar plūduriavo su kukliu, oficialiu „pliusu“ (beveik 5 mln. Eur). Vis dėlto, jeigu SGD perpylimo apribojimai suveiks, „Novatek“ kitąmet gali likti be formalaus pelno.
Kadaise V. Putinas Rusijos šalies gamtinių dujų sektorių pavadino „nacionaliniu turtu“, tačiau jis dar niekada nebuvo toks nustekentas, kaip dabar – dėl paties Rusijos diktatoriaus sprendimų beigi užgaidų.