Tautinės juostos vėl atgimsta leidiniuose ir ekspozicijose

Ko gero, nemažai žmonių, besidominčių tautodaile, jau spėjo aplankyti Birštono muziejuje veikiančią unikalią tautinių juostų kilimų parodą „Juostų takais“, apžiūrėti eksponuojamus septynis skirtingų raštų ir spalvų kilimus iš įvairių Lietuvos regionų, o gal net ir dalyvavo juostų rišimo edukacijoje. Centrinis šios parodos eksponatas – unikalus XIX a. tautodailės kūrinys, iš 64 jaunamarčių išaustų ir klebonui dovanotų juostų surištas kilimas, kuris ilgą laiką buvo saugomas Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje ir neseniai perkeltas į muziejų eksponavimui. Kitus kilimus parodai paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Šiandieniame gyvenime austinės juostos naudojamos, kaip etnografinių meno kolektyvų kostiumų detalė ar proginės aprangos bei interjero puošmena. Muziejuose saugomi iš tautinių juostų susiūti kilimai traukia lietuvių liaudies tautodailės tyrinėtojų dėmesį, jie traktuojami, kaip meninę ir kultūrinę vertę turinti tautos paveldo dalis.
Juostų kilimai, kaip interjero tekstilės sritis, dar mažai tyrinėta. Todėl Birštono muziejaus lankytojus, svečius iš kitų miestų suintrigavo birželio 14 dieną muziejaus ekspozicijų salėje surengtas susitikimas su iliustruotos knygos „Juostos kilimuose“, pasakojančios apie unikalią tradiciją, autorėmis, tautinių kostiumų kūrėjomis Diana Tomkuviene ir Asta Vandyte.
Leidinio autorės, kalbinamos muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus, atskleidė, kaip buvo ieškoma ir kaupiama medžiaga knygai, pristatė lietuviškų tautinių juostų atsiradimo ir jų eksponavimo lietuvių dailės parodose, audėjų darbo mecenavimo tradicijas. Jos papasakojo ir tai, kad austinės juostos buvo madingos ir naudojamos turtingų namų interjere apsiūti portjeroms, o didikams kontušo juostos buvo galimybė viešai pademonstruoti savo tautinę tapatybę.
Leidinyje surinkta žinių apie juostų audimo tradicijas, jų paskirtį ir naudojimą, jis iliustruotas nuotraukomis, rinktinių juostų raštų piešiniais, siūlų suvėrimo schemomis. Jame pateikiamas ir QR kodas, kurį nuskenavus telefone galima peržiūrėti vaizdines audimo pamokas.
Knyga gali būti įdomi ne tik specialistams, bet ir kitiems, besidomintiems tautodaile, nes joje surinkta nemažai informacijos apie beveik visus Lietuvoje žinomus juostų kilimus, pasakojamos jų istorijos. Autorės pasidalino, kaip, sekdamos tam tikromis užuominomis, jos, tarsi „detektyvės“, ieškojo juostų kilimų ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje, Minske, Gardine, Punske. Jos džiaugėsi, kad, sužinojusios apie rengiamą knygą, Lietuvos muziejų saugyklas atvėrė ir muziejininkai. Leidinyje aprašytas ir Nemajūnų bažnyčios jaunamarčių kilimas, ir kitas, ne mažiau įdomus, Varėnos girioje, Anzelmo Matučio drevėje-muziejuje, kabantis juostų kilimas.
Renginio dalyviai leidinio autorėms Dianai Tomkuvienei ir Astai Vandytei uždavė nemažai klausimų – ir apie juostų vietą lietuvių buityje bei apeigose, ir apie juostų kilimų raštus, jų spalvas bei maginę reikšmę.
Laikas negailestingas tautiniam paveldui, tačiau į knygą sudėtos autorių įžvalgos, juostų tyrinėjimai išliks ir ateities kartoms. Muziejaus direktorius S.Matulevičius padėkojo viešnioms už prasmingą jų veiklą ir turiningą pokalbį.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka

 

 

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *