Skriaudžių krašto žmonės žino ir gerbia savo istoriją

Mažas Skriaudžių miestelis, bet iškilus, nes išaugino nemažai ryškių ir šiam kraštui svarbių asmenybių, čia kiekviena žolė, kiekvienas medis, vietinių kojomis numintas takas alsuoja garbinga istorija, skriaudiečiai ją prisimena ir savo iniciatyvomis įprasmina. Birželio 16 dieną Skriaudžių krašto žmonės neeiline proga susibūrė į renginį prie Skriaudžių pagrindinės mokyklos ir laisvalaikio salės pastato. Sukanka 360 metų nuo to laiko, kai Skriaudžių kaimo vardas pirmąkart buvo paminėtas Prienų parapijos knygose. Minint šią sukaktį, miestelio švietimo ir kultūros įstaigų prieigose buvo atidengta dvylika medinių suoliukų su dedikacijomis, kuriuos pašventino Šv. Lauryno parapijos klebonas Antanas Mickevičius. Taip originaliai pagerbtas žymių Skriaudžių krašto žmonių, savo iškiliais darbais garsinusių gimtinę, atminimas.

Mecenavo vardinius suoliukus žymiems kraštiečiams atminti
Vardinių suoliukų idėją iš JAV, Manheteno rajono parko, parsivežė buvęs ilgametis Skriaudžių buities muziejaus direktorius, Skriaudžių kalendorių muziejaus įkūrėjas, aktyvus šio krašto patriotas Pijus Brazauskas. Rinkdamas medžiagą apie Skriaudžius, buvęs muziejininkas suskaičiavo 27 iš šio krašto kilusius šviesuolius, tarp jų yra valstybės veikėjų, nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, mokslininkų, habilituotų daktarų, etnologų, dėstytojų, kanklininkų, muzikologų, žurnalistų, kultūros srities darbuotojų, todėl jam parūpo įamžinti bent dalies iš jų nuopelnus, kiekvienam skiriant po vardinį suoliuką. Pažįstamiems prasitaręs apie savo ketinimą miestelio sukakties proga padovanoti Skriaudžių šviesuoliams dedikuotą suoliuką, P.Brazauskas sulaukė nemažo vietos bendruomenės narių, jų artimųjų palaikymo, garsių kraštiečių šeimos taip pat norėjo prisidėti lėšomis ir dovanoti po suoliuką.
Rėmėjų ratas išsiplėtė, jiems prisidedant buvo užsakyti vardiniai suoliukai, skirti Skriaudžių „Kanklių“ ansamblio įkūrėjui Pranui Puskunigiui ir jo darbą pratęsusiam sūnui Leonui, Štuthofo lagerio kaliniui; vienam iš „Kanklių“ ansamblio vadovų, kanklių meistrui Jurgiui Alenskui; ilgamečiam Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktoriui, švietėjui Kazimierui Orlauskui; etnologui, hab. dr. Juozui Kudirkai; ilgametei „Kanklių“ ansamblio dalyvei Janinai Ališauskienei; kanklininkui, dainų ir eilėraščių autoriui, vienam iš „Kanklių“ ansamblio vadovų Antanui Degučiui; etnologei, hab. dr. prof. Angelei Vyšniauskaitei; partizanų ryšininkei Mortai Linkaitei-Jūrai; ilgamečiam Skriaudžių parapijos klebonui kun. Vincentui Čėsnai; Skriaudžių krašto žmonėms ir amatininkams atminti.
Prie medinių suoliukų pritvirtintos metalinės lentelės su dedikacijomis ir dovanotojų pavardėmis, taip pat su QR skaitmeniniais kodais, kuriuos nuskaičius išmaniuoju telefonu, galima rasti daugiau informacijos apie minimą krašto šviesuolį. Dvylika suoliukų pastatyta prie pastato, kuriame įsikūrusios Skriaudžių švietimo ir kultūros įstaigos, o vienas suoliukas įkurdintas bažnyčios šventoriuje, šalia kun. V.Čėsnos amžinojo poilsio vietos. Visi suoliukai – tipiniai, o vienas išskirtinis, skirtas vieno iš kanklininkų ansamblio vadovų ir kanklių meistro Jurgio Alensko atminimui. Norą padirbdinti seneliui suolelį išreiškė jo anūkas Ramūnas Alenskas. Jis turėjo ąžuolo medienos ir pats suoliuką sukonstravo. J. Alensko sūnus Vytautas jame iškaltavo kanklėms būdingus ornamentus ir kitas detales. Nors, kaip kuklinosi Vytautas, jie nėra medžio drožėjai, bet suoliukas gavosi puikus, nes abu kartu jį nudailino, atvežė, sumontavo bei pritvirtino prie pagrindo.
Pijus Brazauskas padėkojo visiems mecenatams ir pagalbininkams, kuriems prisidedant kilni idėja virto realybe, jiems atminimui dovanojo paties sudarytus kalendorius su vardinių suoliukų fotografijomis. Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas savo ruožtu įteikė padėkos raštus asmenims ir šeimoms, kurie finansavo suoliukų statybą: projekto idėjos autoriui ir įgyvendintojui Pijui Brazauskui; klebonui Antanui Mickevičiui; Eigintui Puskunigiui; Aidutei Grincevičiūtei-Jurešienei, Irenai Grincevičiūtei-Mikalauskienei, Laimučiui Grincevičiui; Vytautui Alenskui; Skriaudžių pagrindinės mokyklos kolektyvui; Alvydui Orlauskui; Lilijai Kudirkienei; Algimantui Sinkevičiui; Zigmantui Kazakevičiui; Onai Patronaitienei ir Viktorui Patronaičiui; Jūratei Ališauskaitei ir Ričardui Ališauskui; Aidutei ir Gintautui Jurešiams. Ne visi iš rėmėjų galėjo dalyvauti renginyje, bet per P.Brazauską ir savo šeimų narius perdavė nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus Skriaudžių žmonėms šia žymia proga.
Žmonės neskubėjo vidun, apžiūrinėjo suoliukus, prie jų fotografavosi su artimaisiais – prasminga paminėti išėjusiuosius, gera kažką apčiuopiamo palikti po savęs.

Sklaidė tolimos praeities puslapius
Šventei persikėlus į laisvalaikio salę, buvo skaitomi pranešimai apie Skriaudžių kaimo istoriją, kultūrinį gyvenimą, prisimenant šią vietovę išgarsinusius įvykius ir žmones. Scenoje pasirodė „Kanklių“ ansamblis (vadovė Elena Pečiulaitienė), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kankliukai“ (vadovė Vilma Pučkienė). Tęsiant Skriaudžių kanklininkų tradicijas, programoje nuskambėjo ir P.Vaičaičio „Yra šalis, kur upės teka…“, ir šio krašto dainų pateikėjos Adelės Kazlauskienės daina „Augo kieme klevelis“, o jaunimas, akompanuojant kanklėms, sušoko „Dirižablį“.
Įdomų pranešimą apie Skriaudžių kaimo vardo paminėjimą senose Prienų parapijos metrikose ir Skriaudžių vardo atsiradimą, senųjų gyventojų pavardes, rastas rašytiniuose šaltiniuose, perskaitė Asta Senavaitytė-Jukėnienė. Jos teigimu, išlikusios Prienų parapijos, kuriai priklausė ir Skriaudžiai, krikšto knygos nuo 1679 metų, jose randama ir įskaitomų įrašų lotynų kalba apie vietos gyventojus. Krikšto įrašuose nurodomi metai, mėnuo, diena, krikštijamo vaiko vardas, tėvo vardas, pavardė, motinos vardas, iš kokio jie kaimo kilę, krikštatėvių vardai ir pavardės, gyvenamoji vieta. Kartais nurodoma socialinė padėtis, pavyzdžiui, kareivis, elgeta, pažymėtini dvyniai. Santuokų knygose taip pat nurodomi metai, mėnuo, diena, jaunųjų vardai ir pavardės, iš kokių kaimų kilę, liudininkų vardai ir pavardės, iš kokių jie kaimų kilę. Nurodoma, jei tuokėsi našlė. Įdomu tai, kad iki 1710 metų santuokas liudijo du vyrai, o nuo 1712 metų, po didžiojo maro, vyras ir moteris. Nė viename įraše nėra nurodomas asmenų amžius, neįmanoma apskaityti, kiek žmonių tuo laikmečiu mirė, nes mirtys iki 1798 metų nebuvo registruojamos.
Skaitant metrikas, pranešėjai susidarė įspūdis, kad prieš 340 metų Skriaudžių apylinkės nebuvo tankiai apgyvendintos, žmonės dar tik kūrėsi šiame krašte. Metrikose daugiausia minimi Skriaudžiai ir keletas aplinkinių kaimų – Samaniškės, Kupriai, Grigaliūnai, Veiveriai, kuriuose gyveno po keletą šeimų.
Knygose randamos ir pavardės senbuvių, gyvenusių Skriaudžių apylinkėse. Prienų parapijos krikšto knygose Skriaudžių vardas pirmąkart paminėtas 1680 metų gruodžio mėnesį, kuomet įrašytas krikštijamas vaikas, kurio vardo neįmanoma perskaityti dėl įplyšusio lapo, tėvai – Stanislovas Jadcionis ir Ona iš Samaniškių, krikšto tėvai – Mykolas Bilowski ir Dorotė Petrulayvciowa iš Skriaudžių. Antrasis paminėjimas metrikose – 1682 metų liepos mėnesį, kuomet tuokėsi Simonas Gluosnis iš Šauliakiemio ir našlė Magdalena Kwietaycia iš Skriaudžių.
Pagal įrašus knygose sprendžiama, kad iki 1700 metų Skriaudžiuose gyveno šeimos tokiomis pavardėmis: Byla, Petrulaitis, Martinkaitis, Grigaliūnas, Kuprys, Skiečius, Žardelaitis, Žemaitis, Stačiokas, Kreidišius, Gylys, Bartninkas, Kvedukaitis ir kiti. Nuo 1712 metų po maro atkeliavo ir naujų gyventojų su tokiomis pavardėmis: Kiškis, Reklys, Adatynas, Laukaitis, Račius, Brūzga, Gustaitis, Visbaras, Kalinauskas, Jonelis, Astrauskas ir kiti.
Metrikose randamas ir įrodymas, kad jau tais laikais ištekėjusių moterų pavardės buvo sudaromos su priesaga (-ienė).
Doc. Vytautas Alenskas, remdamasis prisiminimais, apžvelgė turtingą Skriaudžių krašto kultūrinį gyvenimą, siejamą su „Kanklių“ ansambliu, jo įkūrėjo Prano Puskunigio ir kitų vadovų veikla. Jis paminėjo ir kitus šio krašto šviesuolius, mokslo, pasirinktos profesijos aukštumų pasiekusius žmones: Angelę Vyšniauskaitę, Juozą Kudirką, Nastaziją Kairiūkštytę, Vincą Liorentą, Gustaičių, Ylų šeimas, Pijų Brazauską, prisiminė jų nuopelnus.
Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Aidutė Jurešienė savo pranešime į Skriaudžių istoriją pažvelgė įdomiais rakursais: gretindama kaimyninių miestų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datas, tyrinėdama panašius su Skriaudžiais asmenvardžius, vietovardžius, įterpdama eiliuotus pasakojimus ir faktus apie tai, kaip vystėsi ši vietovė, kas reikšmingo amžių bėgyje nutiko „prie didelio kelio“ išsidėsčiusiame miestelyje.
A.Jurešienės teigimu, Skriaudžiai pirmą kartą buvo paminėti 1664 metais, ši data siejama ir su varinių šilingų kaldinimo Vilniaus monetų kalykloje pradžia. 1737 m. šioje vietovėje gyveno 40 šeimų. 1759 metais joje pastatyta koplyčia, 1778 m. įkurta parapija, o 1802 m. iškilo bažnyčia, kuri po dešimtmečio sudegė. Šiemet sukanka 190 metų, kai ji buvo atstatyta. Daraktorinė mokykla įkurta 1890 metais ir veikė iki 1908 metų. 1912 m. pradėjo veiklą pradinė mokykla. 1906 m. įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis.
Netoli Skriaudžių vedė garsusis pašto kelias, vyko 1863–1864 m. sukilėlių kautynės su rusų kazokais. O 1812 m. birželį Prancūzijos–Rusijos karo metu bažnyčioje buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. 1932 m. pastatytas obeliskas Žuvusiems už Lietuvos laisvę (1962 m. nugriautas, o 1989 m. atstatytas). 1974 m. aikštėje prieš bažnyčią buvo filmuojamos populiaraus miuziklo „Velnio nuotaka“ scenos. A.Jurešienė, pasakodama apie Skriaudžius išgarsinusios istorijos puslapius, išvedė paraleles ir su šiandiena, žingeidžiais ir aktyviais šio krašto žmonėmis bei jaunimu, kurie neša miestelio vardą toli už Lietuvos ribų.

Pakanka ir vieno idėjų turinčio žmogaus…
Seimo narys Andrius Palionis sveikinimo kalboje pabrėžė, kad savo krašto, savo tautos istoriją kuria patys žmonės, 360 metų sukaktis – išskirtinė proga pasidžiaugti jų darbais. Jis įteikė padėkas pranešimų autoriams ir vardinių suoliukų pastatymo iniciatoriui Pijui Brazauskui. Mero A.Vaicekausko vardu P.Brazauskui padėką skyrė ir vicemerė Jūratė Zailskienė, Kultūros bei turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, jam padėkojo ir naujų idėjų palinkėjo Savivaldybės tarybos nariai Daiva Macijauskienė ir Mindaugas Rukas. Kraštietei, Tarybos narei Rasai Juocevičienei buvo smagu nukeliauti prisiminimais atgal į vaikystę ir jaunystę, kurias praleido šiame krašte, geru žodžiu paminėti skriaudiečius, su kuriais teko bendrauti, pasididžiuoti ir tais, kurie savo darbu ir iniciatyvomis puoselėja kraštą.
Pasak A.Jurešienės, P.Brazauskas yra tas pavyzdys, kuomet ir vienas žmogus gali nuveikti labai daug. O išskirtinai pagerbtas muziejininkas kukliai priminė, kad vardinių suoliukų Skriaudžiuose galėtų būti pastatyta ir daugiau: ir Skriaudžius aplankiusių garsių žmonių, ir pasaulio teisuolių, gelbėjusių žydus, garbei.
Po renginio susirinkusieji su įdomumu apžiūrėjo muziejininkės Kristinos Pažėrienės kruopščiai parengtą senų dokumentų ir fotografijų parodą „Ar žinai, kad…?“, skirtą Skriaudžių vardo paminėjimo sukakčiai. Joje eksponuojama 1680 metų įrašo iš Prienų RKB metrikų kopija, kurioje pirmąkart paminėtas Skriaudžių vardas, galima rasti iliustruotų pasakojimų apie Šv. Lauryno bažnyčią, Skriaudžių „Dargynę“ ir jos šeimininkus, Nepriklausomybės paminklą savanoriams atminti ir daug kitų įdomybių.
Jaukų Skriaudžių vardo sukakties paminėjimo renginį organizavo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, Skriaudžių kaimo bendruomenė, Veiverių seniūnija, Skriaudžių buities muziejus, Skriaudžių pagrindinė mokykla, Skriaudžių biblioteka, Prienų rajono savivaldybė.
Dalė Lazauskienė