Kai draugystė kuria krašto istoriją… ,,Vėtrungė 2024“

Metai bėga, palikdami savo ženklus, kurdami prisiminimus, bendrystę, ilgesį, tradicijas… Būtent tai sukviečia draugėn dalintis bendromis mintimis, nuveiktais darbais, kūrybiniais atradimais. Jau XIX kartą susibūrėme Serbentinėje, Aldonos Lietuvininkienės sodyboje. ,,Vėtrungė“ čia ir vėl rodė kryptį į mūsų gyvenimus, džiugias ir liūdnas akimirkas, į tai, kas amžina, nes yra laukiama.
Dulkėtu keliu, pro nokstančius javus, pro nušienautas kvapnias pievas, gandralizdžius, iš kurių vis drąsiau galvas kelia gandriukai… gausus būrys teatralų ir žiūrovų traukė Serbentinės link, kur visą sekmadienio popietę vyko festivalis ,,Vėtrungė“. Festivalis buvo skirtas Naujosios Ūtos mėgėjų teatro ,,Vėtrungė“ 35 metų jubiliejui. Kiek visko įvyko per tiek metų… vien teatro istorija kokia parašyta. Ją byloja nuotraukos, pastatyti spektakliai, ilgamečiai kolektyvo nariai. Bet kad ir kas benutiktų, meniškas žodis, kūryba, spektakliais perteikiamos istorijos buvo ir bus visada reikalingos. Teatras visada yra giluminės paslapties atskleidimas. Vaidmens kūrėjas gali žmones ir paguosti, ir pralinksminti, ir suvirpinti sielos stygas. Juk teatras prisideda ir prie lietuvybės puoselėjimo, o klojimo teatro daugiau niekur pasaulyje nėra… Gal vedini šio žinojimo ar nuojautos ,,Vėtrungės“ kolektyvo nariai tarsi vienas kumštis jau daugelį metų repetuoja, gastroliuoja, ruošiasi šventėms, remiasi vienas į kito petį ir kolektyvo vadovę Anelę Lukjančuk, kuri jau daug metų buria aplink save aktorius mėgėjus.
Festivalis prasidėjo šiemet IV kartą nuskambėjus Tautvydo Venciaus sukurtam festivalio himnui, kurį sudainuoti padėjo viešnia iš Ignalinos, dainuojamosios poezijos atlikėja Olga Paukštienė. Jai pritarė kolektyvų vadovai, nariai ir visi susirinkusieji. Tradicinės šventės neaplenkė Seimo narys Andrius Palionis, kuris dėkojo ,,už kiekvieno scenos žmogaus asmeninį indėlį į tautos kultūros ir jos išlikimo aruodą, už atkaklų ilgametės Klojimo teatro tradicijos puoselėjimą Serbentinės kaimo klojime“. Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė perdavė nuoširdžius mero Alvydo Vaicekausko sveikinimus, pasidžiaugė kolektyvo aktyvumu ir iniciatyvomis, kurios sutelkia prasmingai veiklai, įprasmina pagarbą teatrui ir tradicijoms.
Nors ir neplanuotai, tačiau ypač maloniai nustebino iš Serbentinės kaimo kilusios Aldonos Stadaliūtės-Virbickienės, šiuo metu gyvenančios Vilkaviškyje apsilankymas. Festivalis praturtintas improvizuota jos kryželiu siuvinėtų paveikslų paroda. Aldona įspūdingus darbus eksponuoja savo iniciatyva įkurtame Kryželiu siuvinėtų paveikslų muziejuje, kurį pernai Vilkaviškyje aplankė ir ,,Vėtrungės“ kolektyvo nariai. Čia vietą atrado ir du paveikslai, kurie pripažinti siuvinėjimo kryželiu rekordais Lietuvoje!
Premjerinį spektaklį ,,Vaiduokliai“ festivalyje pristatė į Serbentinę jau vienuoliktąjį kartą atvykstantis Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro teatro kolektyvas ,,Žaltvykslė“ (vadovė Dalė Jaruševičienė). Ilgamečiai festivalio draugai VšĮ LASS Šiaurės Rytų centro dramos studija „Arka“ iš Panevėžio (vadovė Rima Žostautienė) parodė Vytautės Žilinskaitės humoreską ,,Neklaužada“. Klojimo šeimininkai, Naujosios Ūtos kolektyvas, atsigręžė į istoriją. Just. Marcinkevičius rašė: ,,Privalom iš savęs kažką išmesti,/Kad Donelaitis tilptų širdyje… Prieš 10 metų kolektyvas inscenizavo Donelaičio ,,Rudens gėrybes“, šiemet sugrįžo prie ,,Vasaros darbų“, kuriems atlikti klojime netrūko nei įrankių, nei geros nuotaikos. Graži draugystė užsimezgė ir su Siponių krašto bendruomenės teatro grupe, kurie vaidino Žemaitės kūrinio interpretaciją, komediją ,,XXI a. Kurmelį“ (režisierė Asta Letkauskienė). Aštuntą kartą į klojimo sceną žengė festivalio draugai iš Dzūkijos, VšĮ Trakų kultūros ir meno centro, Dusmenų kultūros namų dramos mėgėjų kolektyvas „Dusmena“ (vadovė Rima Karsokienė) su spektakliu „Kur dėti trečią“ (pagal Edmundą Untulį). Savo pasirodymu spektaklių programą užbaigė festivalio debiutantai – Žilinų kultūros centro teatras ,,Vijūnė“ (vadovė Dalia Šmigelskienė) su Kazio Binkio vienaveiksme tragedija (anot autoriaus) ,,Kai atsarga daro gėdą“.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė, dėkodama visiems kolektyvams ir žiūrovams, sakė, kad ,,Vėtrungė yra daugiau nei priemonė, rodanti vėjo kryptį. Tai tartum žmogaus svarbiausių dalykų simbolis, kuriuos jis turi ar nori turėti. Vėtrungės viršūnė – kreipimasis į aukštesnes gamtos jėgas, prašymas geresnio likimo ir palankaus vėjo“. Išties, vėjas tądien buvo palankus… po Serbentinės dangumi visi jautėsi tarsi viena šeima, viena bendruomenė, kurianti savo ir savo krašto istoriją. Tradicijos išlieka tik stropiai puoselėjamos, prisimenamos ir nuolat kartojamos… Todėl ir ,,Vėtrungės“ kryptis visada bus draugystė, kūryba ir mūsų gyvenimo liudijimas…
Tautvydas Vencius