Putinas vejasi Lukašenką

Tremtyje veikiantys rusų žiniasklaidos kanalai trečiadienį surengė bendrą paramos šalies politiniams kaliniams maratoną. Tai buvo antra tokia akcija. Pirmoji įvyko pernai. Jos metu buvo surinkta apie 40 mln. rusiškų rublių (350 tūkst. Eur). Šiemet aukų maišas buvo kiek kuklesnis – 34 mln. rublių (arba 340 tūkst. Eur dėl sąlyginio rublio nuvertėjimo per metus).
Dar didesnis dviejų akcijų skirtumas buvo tas, kad šiemet aukos buvo priimamos tik iš tų, kurie pinigus laiko sąskaitose užsienyje. Rusijos gyventojų buvo prašoma neaukoti, nes kiekvienas pinigų pervedimas iš Rusijos bankuose veikiančių bankų gresia kriminalinėmis sankcijomis.
Rusijoje uždraustos ir nelegaliai veikiančios organizacijos „Memorial“, kuri pradėjo veikti sovietinės „perestrojkos“ laikais, duomenimis, šiuo metu šalyje yra per tris šimtus politinių kalinių, kurie nuteisti už antikarines akcijas, režimo kritiką ir nepaklusnumo akcijas. Tačiau, analitikų požiūriu, šis skaičius yra palyginti kuklus, nes organizacija „Memorial“ politinio kalinio statusą „dalina“ labai konservatyviai. Ne kiekvienam įmestam už grotų. „Gauti politinio kalinio statusą Rusijoje yra sunkiau nei baudžiamąją bylą už „kariuomenės diskreditaciją“ (prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos parlamentas priėmė specialius su šia norma susijusius baudžiamuosius įstatymus),“ – teigia daugelis tos šalies įvykius stebinčių ekspertų.
Akcijos metu skelbta, kad vien administracinių pažeidimų bylų dėl karo kritikos buvo iškelta per 9,5 tūkst. Diduma jų – Vakarų žiniasklaidai nežinomiems ir jos neminimiems žmonėms.
Tačiau solidarumo akcijos metu radosi proga paminėti ir juos. Daugiau nei 300 pavardžių buvo skelbiama akcijos titruose. Advokatai ir visuomeniniai gynėjai pasakojo, kokias priemones režimas taiko siekdamas palaužti įkalintųjų dvasią.
Įžymųjį rusų disidentą Ilją Jašiną kolonijos administracija už tariamus „vidaus režimo pažeidimus“ pasiuntė į baudos izoliatorių (kas tai, Vilniaus gyventojai galėjo pamatyti prie sostinės savivaldybės, kur kalėjime mirusio opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno rėmėjai buvo įrengę kolonijos „baudos izoliatoriaus“ maketą) tą dieną, kada jam buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas su jo artimaisiais. I. Jašino tėvai apie tai sužinojo tik atvykę į koloniją aplankyti sūnaus ir nieko nepešę turėjo grįžti namo. Nuolat „baudos izoliatoriuje“ pūdomas kitas įžymus opozicijos veikėjas – Vladimiras Kara Murza.
Bent du kartus, kaip įtariama, cheminiais preparatais Rusijos FSB nuodytas V. Kara Murza net pagal šios šalies įstatymus dėl turimų sveikatos sutrikimų neturėtų būti laikomas už grotų, tačiau režimui tai nė motais. Dar įdomiau tai, kad po abiejų apnuodijimų V. Kara Murza – Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietis – yra kreipęsis į JAV Federalinį tyrimų biurą ekspertizės, tačiau ligi šiol jų duomenys yra įslaptinti.
Paramos maratono metu paaiškėjo ir daugiau, ir labiau rafinuotų būdų, kaip Rusijos kalėjimų sistema tyčiojasi iš nuteistųjų. Tarkime, keleriems metams laisvės atėmimo nuteista A. Navalno bendražygė pranešė iš nepažįstamo žmogaus gavusi 20 kg valgomosios druskos siuntinį. Žinia, druska – menkas turtas kalėjime. Tačiau esmė ta, kad 20 kg svorio perlaidą kaliniai gali gauti kartą per du mėnesius. Jei svorio limitas išnaudojamas, daugiau kažką siųsti nebeleidžiama. Nepriklausoma rusų žiniasklaida sugebėjo surasti kalinei sūrią dovanėlę siuntusį žmogų. Paaiškėjo, kad šis veikė sąmoningai, siekdamas apsunkinti kalinčios moters kasdienybę. Galima įtarti, kad ne dėl originalios, o kažkieno pasiūlytos idėjos.
Apie tai, kad politiniai kaliniai, turintys chroniškų susirgimų, negauna reikiamo gydymo – išvis nėra kalbos.
Kitaip tariant, daugėja požymių bei įrodymų, kad politiniai kaliniai Rusijoje yra atvirai pūdomi ir marinami. Kaip tai buvo su A. Navalnu, kuris mirė š.m. vasario 16 d.
Žinoma, padėtis Rusijos įkalinimo įstaigose nėra tokia baisi, kaip, tarkime, Baltarusijoje. Kur paskutiniu metu nėra tiksliai žinoma, kaip laikosi diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos politiniai oponentai, išdrįsę konkuruoti su juo rinkimuose 2020 metais ir gavę ilgesnes nei 10 įkalinimo metų bausmes. Tačiau pabrėžiama, kad Vladimiro Putino represijų mašina ciniškumu nuo baltarusiškosios atsilieka gal tik pora metų.
Abu diktatoriai devynmyliais žingsniais artėja prie 20 a. nacių praktikos ir patirties.

Rytas Staselis