Lauko diena ūkiuose

Žemdirbiai, kaip niekad anksčiau, yra priklausomi nuo gamtoje vykstančių pokyčių: ekstremalių oro reiškinių, staigių temperatūros svyravimų, šalnų ir sausrų rizikos, dirvožemio būklės. Tinkamu laiku pasėti augalai greičiau ir geriau sudygsta, vystosi ir auga, o šiemet sėja buvo daug ankstyvesnė, nei tradiciškai, vegetacijos metu orai buvo nepastovūs: pasitaikė ir karščio bangų, ir liūčių, ir krušos. Tad su kokiomis rizikomis ir iššūkiais šiemet susiduria Prienų rajono augalininkystės ūkiai? Kaip, esant nepastoviems orams, sekasi ūkininkauti?
Įpusėjus birželiui, Prienų ūkininkų sąjungos iniciatyva organizuota rajono ūkininkų laukų apžiūra – apvažiavimas, jos metu atkreiptas dėmesys į pasėlių būklę ir priežiūrą, piktžolių, ligų ir kenkėjų paplitimą, naudotas žemės dirbimo ir tręšimo technologijas ir, žinoma, į tai, kaip šienaujamos pakelės. Pusdienį po Jiezno, Stakliškių, Pakuonio ir Veiverių seniūnijose plytinčius laukus žvalgėsi Prienų ŪS pirmininkė Asta Gluoksnienė, pirmininkės pavaduotojas Gintautas Sodaitis, Tarybos narys Antanas Jurkša, Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantė Rugilė Stadalnykaitė.
Bendras pasėlių įspūdis gana geras. Jiezno krašte stebėti žirniai – visi kaip vienas – sukibę į aukštą sieną, miežiai varpa varpon gražiai išplaukę, viename Pakuonio krašto ūkininko lauke akį džiugino ir suvešėję rapsai. Visgi pagal kelis pavyzdžius negalima prognozuoti būsimo derlingumo, juk, anot Žemės ūkio skyriaus vedėjos A.Tamošiūnienės, žemdirbiai „viščiukus“ skaičiuoja rudenį. Praėjusiais metais kai kurie ūkininkai baiminosi, kad derliaus nebus, o prikūlė pilnus bunkerius.
Viename Veiverių seniūnijos ūkininko lauke teko matyti ledų krušos nukapotas pupas, iš pirmo žvilgsnio atsigavusios jos kelia žiedynus nuo žemės į saulę, bet palietus pažeisti, išsirangę augalų koteliai lūžta, tad akivaizdu, kad pupų derlius šiemet bus mažesnis.
Atrodo, dar tik prasidėjo vasara, o daugelyje laukų miežiai jau gelsta, spartus jų nokimas artina javapjūtę, bet ar ji pripildys grūdų aruodus? Konsultantė R. Stadalnykaitė svarsto, kad labai greita miežių vegetacija gali atsiliepti grūdų brandai, tad nors laukai atrodo gražūs, varpos gali būti tuščios.
„Šiemet visi žemės ūkio darbai pasiankstino, tačiau prognozuoti javapjūtės pradžią sunku. Užeis liūtys, užkepins saulė – ir gali būti, kad nei per Šv. Joną, nei per Šv. Oną…“ – sako Rugilė.
Kaimo peizažai, laukų žaluma ramina akis ir ilsina nervus, tačiau, kaip pastebi ūkininkas A.Jurkša, ūkininkai vasaros nemato – tai atlieka pasėlių priežiūrą, tai pievas šienauja, tai šieną į rulonus vynioja, nėra kada ilgesniam laikui atsitraukti.
Šiandien ūkininkui reikia turėti daug agronomijos žinių arba konsultuotis su specialistais, kurie padėtų išspręsti ūkininkaujant kylančias problemas. Viena iš jų – dirvoje žiemojantys kenkėjai gali labai sumažinti rapsų sėklų derlių. Viename iš apžiūrėtų laukų žieminiai rapsai brandina derlių, augina ankštaras, tačiau rasta virusinės ligos, kurią perneša cikadėlės, pažeistų augalų. Pradžioje spėta, kad jiems pakenkė šalnos.
Šiemet nemažai kviečių laukų apimti smilguolės, ši gaji piktžolė sumažina derlingumą. Konsultantų teigimu, naikinant jas, yra svarbi sėjomaina, tačiau ne visiems ūkininkams pavyksta jos laikytis. Kita vertus, svarbus ir sėjos laikas, jeigu žieminiai kviečiai pasėti vėliau, smilguolės spėja įsišaknyti, nustelbia javus ir taip sumažina jų derlingumą.
Pasitaikė laukų, kurių pakraščiais galvas kelia usnys, jų sėklos dirvoje dygimui palankaus laiko gali kantriai laukti ir dešimtmetį.
Apibendrinant tai, kas buvo pamatyta, akivaizdu, kad kaime netrūksta šeimininkiškų ūkininkų, kurie pakeles ties savo laukais tvarkingai nusišienavę ir neleidžia piktžolėms plisti. Paprašyti seniūnų jie su technika nušienauja ir kitus plotus, pagelbsti ir kaimynams. Visgi bendras žole apleistų pakelių vaizdas, ypač atokiau nuo pagrindinių kelių, liūdina, juolab kad kasmet šioms reikmėms iš savivaldybės biudžeto skiriama lėšų. Galbūt pasirinktas rangovas nespėja šienauti ar neturi pakankamai technikos?
Vienoje Jiezno seniūnijos pakelėje aptikome nemažą plotą subujojusio, žydinčio Sosnovskio barščio, ši sunkiai išnaikinama piktžolė jau įsiskverbusi į ūkininko lauką giliau. Šių invazinių, kenksmingų augalų židinių yra ir Pakuonio seniūnijoje, kur, Žemės ūkio skyriaus vedėjos A.Tamošiūnienės teigimu, sovietiniais kolūkių metais jie buvo pirmiausia įveisti gyvulių pašarui ir silosui pagerinti.
Moksliniais tyrimais remiantis, Sosnovskio barščio naikinimas šienaujant gali užtrukti ir per dešimtį metų, neturintiems kantrybės, yra išeitis – nupurkšti herbicidais, tačiau, kaip sako A.Jurkša, vien raundapo gali nepakakti. A.Tamošiūnienė informavo, kad šiemet ūkininkai turės galimybę kreiptis dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos paramos Sosnovskio barščio naikinimui, kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas viešai.
Pakuonio seniūnijoje apvažiavimo dalyviai išgirdo apie dar vieną problemą – invazinius šliužus – luzitaninius arionus, kurie pastaraisiais metais užplūdo gyventojų sodybas, jų daržus ir gėlynus ir tapo nebevaldomi. Žemės ūkio skyriaus vedėja patikino, kad greitu metu bus nustatyta tvarka ir bus galima pretenduoti į remiamą priemonę šliužų naikinimui chemikalais.
Pasak Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės A.Gluoksnienės, laukų vaizdas, palyginti pagal seniūnijas, labai skirtingas. „Stakliškių pusėje net tik kukurūzų pasėliai prastoki, bet ir didelis piktžolių pasiskirstymas laukuose, todėl galima daryti prielaidą, kad ūkininkai taupo arba naudoja pigesnę chemiją, kuri neveikia. Pasak ūkininkų, Agrokoncerno chemija smilguolės nesunaikino, todėl akivaizdžiai matomas šios piktžolės paplitimas visame rajone. Kai kuriuose laukuose grūdinių kultūrų lapai padžiūvę, greičiausiai dėl sausros. Pakuonio pusėje matyti derlingesni laukai, ko gero, gamta ir drėgmės negailėjo, ir dirvožemis žymiai geresnis nei Stakliškių krašte. Veiverių seniūnijoje matėme pupų lauką, kuris nukentėjo nuo krušos, augalai bando išsitiesti, tačiau pažeisti jų kotai, auga po antrą ūglį iš šaknų, todėl subręsti vienodai negalės. Derlius bus daug mažesnis. Visgi ūkininkų triūso rezultatą bus galima vertinti rudenį, kai bus nuimti derliai“, – sakė A.Gluoksnienė.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos