Ką mums sako protėvių kūriniai?

Šiemet minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Į Seimo Pacų metais paskelbtų 2024-ųjų renginių kraitę prasmingai įsirašė ir 1674 metais Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriaus Andriejaus Grinkevičiaus parašytos poemos „Viešpaties dešinės galybė“ lietuviško vertimo sutiktuvės.
Šį, prieš 350 metų išleistą kūrinį, žymintį valstybės ir karo istorijoje vertą paminėti pergalę ir primenantį apie iškilią valstybės politikos ir karo asmenybę – Mykolą Kazimierą Pacą, iš lotynų kalbos išvertė literatūrologas, kultūros istorikas, knygotyrininkas ir bibliografas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, hum. m. dr. Sigitas Narbutas.
Pirmasis vertimo „Viešpaties dešinės galybė“ susitikimas su skaitytojais įvyko birželio 5-ąją buvusiuose Pacų rūmuose, kur dabar įsikūręs viešbutis PACAI, Vilniuje, o birželio 11-ąją pergalę įamžinančios poemos pristatymas vyko Jiezne. Ir, matyt, neatsitiktinai, nes Jiezne, kurį galime vadinti XVIII – XIX a. buvus Pacų grafystės sostine, ir šiandien taip pat esama didikų Pacų atminimą saugojančių ženklų. Tai – ir Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, kraštotyrininko Vytauto Guso, Vytauto Lėcko, Kęstučio Derliūno ir kitų jiezniškių pastangos sugrąžinti Jieznui daugiau istorinės atminties ir Pacų laikus menančių faktų bei detalių. Tad labai simboliška, kad esame tarp pirmųjų pakviestų į susitikimą su istorija ir gilesne pažintimi su grožinės literatūros kūriniu, tapusiu prasidėjusių karų prieš turkus ir totorius liudininku.
Beje, kaip per susitikimą Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre kalbėjo vertimo autorius, ne vieninteliu. Dar vienu labai reikšmingu ir svarbiu paminklu prieš 350 metų vykusiems įvykiams atspindėti yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Pasak dr. Sigito Narbuto, „… bažnyčia maštabiškumu pranoksta „Viešpaties dešinės galybę“. Jei „Viešpaties dešinės galybė“ yra herojinė poema, tai bažnyčia – tikras herojinis epas“.
Viena iš keturių šios bažnyčios koplyčių – Šv. Karių Kankinių yra skirta karo temai, karių ir karvedžių pagerbimui. Ir, kaip sakė knygos vertėjas, „Visi herojinės poemos personažai turi atitikmenis Šv. Karių Kankinių koplyčios interjere ir atvirkščiai: visiems šios koplyčios personažams rasime atitikmenis „Viešpaties dešinės galybėje“.
Herojinės poemos pabaiga – tokia pati optimistinė, kaip ir herojinio epo – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios dekoras. Tad, kaip pristatymo pabaigoje kalbėjo dr. Sigitas Narbutas, šiandien abu šie mūsų protėvių kūriniai mums tiesiog prikišamai rodo, kad Nepriklausoma, piliečių puoselėjama ir savo kariuomenės ginama sava valstybė yra didžiausia vertybė, kokią tik turime.
…Kaip svarbu tai suvokti ir šiandien.
Ramutė Šimukauskaitė

Nuotraukos Jūratės Anankienės ir Vrublevskių bibliotekos archyvo

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *