Trečiojo amžiaus universitetas – galimybė jausti gyvenimo pulsą

Kultūros ir laisvalaikio centre surengtas Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) mokslo metų pabaigos renginys tapo nuotaikinga švente. Joje prisiminti svarbiausi nuveikti darbai, išklausyti savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko sveikinimai, pasigrožėta TAU linijinių šokių kolektyvo pasirodymu, pasimėgauta Veiverių vokalo studijos „Cukraus pudra“ terceto dainomis.

Akiratį plečiantys susitikimai
Nuo 2017-ųjų Švietimo pagalbos tarnybos globojamo TAU veikla domisi vis daugiau rajono gyventojų. Tarnybos direktorė Danguolė Damijonaitytė pasakoja, kad per šį laiką TAU dalyvių skaičius išaugo apie 3 kartus – šeštuosius mokslo metus (vienerius metus jo veiklą buvo sustabdžiusi pandemija) baigė 264 studentai. Jie dalyvavo įvairiuose renginiuose, paskaitose, susitikimuose, praktiniuose mokymuose, vakaronėse, o šiais mokslo metais – ir mankštose bei linijinių šokių pamokose.
Per 2023-2024 mokslo metus TAU studentai buvo pakviesti į 14 paskaitų. Jų tematika – pati įvairiausia: nuo sveikatos patarimų iki kelionių įspūdžių, nuo kalendorinių švenčių iki susipažinimo su šalies teisine sistema. Į dukart per mėnesį vykstančias paskaitas nuolat susirenka apie pusantro šimto žmonių. Toks prieniškių aktyvumas dažnai nustebina į šiuos susitikimus atvykstančius lektorius.
Per visus mokslo metus gal tik 4 paskaitas dėl sveikatos rūpesčių praleidusi Onutė Sadauskienė džiaugiasi, kad kiekvienas susitikimas su nauju lektoriumi praplečia akiratį, atnaujina, papildo turimas žinias. Į vieną kitą paskaitą prisimena ištrūkdavusi ir dirbdama buhaltere Prienų globos namuose, kur veikė M. Čoboto trečiojo amžiaus universiteto filialas, o kadangi dabar jau nebedirba, gali dalyvauti visuose TAU organizuojamuose susitikimuose su įdomiais žmonėmis. Be to, pasak Onutės, tai ir puiki priežastis „lūpas pasidažyti“: išeiti iš namų, susitikti su bičiuliais, pabendrauti.
Veronika Beliūnienė į paskaitas ir užrašams skirtą sąsiuvinį pasiima. „Turbūt esu vienintelė, kuri kažką užsirašo, paskaitą susikonspektuoja, – šypsosi dar Sibire, Tiumenėje, pedagoginiame institute mokytojos specialybę įgijusi ir visą gyvenimą mokytoja (porą metų Šilavote, o likusius – „Žiburio“ gimnazijoje) dirbusi moteris. – Jau toks amžius, kad atmintis šlubuoja, visko negali atsiminti, o kartais labai naudinga tuos užrašus pasklaidyti.“
Vienos populiariausių, auditoriją įtraukiančių paskaitų – sveikatos temomis. TAU studentai dar ilgokai po paskaitos diskutavo su gydytoju endobiogenetiku Tomu Vilūnu, su Džok terapiją praktikuojančiu Arūnu Jonuškiu. Didelį įspūdį jiems paliko ir susitikimas su rašytoju, piligrimu, aktoriumi Juozu Gaižausku. V. Beliūnienė džiaugiasi ta pačia proga papildžiusi mėgstamo autoriaus knygų kolekciją. O štai Reginą Juronienę ypač domina kelionių įspūdžiai. „Gal niekada gyvenime nenuvažiuosi į tas šalis, todėl labai įdomu išgirsti ten pabuvojusių žmonių įspūdžius“, – Jūratės Zailskienės ir Justino Naviko pasakojimus apie Portugaliją ir Afriką vertina moteris.
Pasak D. Damijonaitytės, sudarant paskaitų planus stengiamasi atsižvelgti į TAU studentų anketose išsakytus pageidavimus. Vis dėlto lektorių paiešką lemia daug aplinkybių: jų užimtumas, galimybės suderinti abiems pusėms tinkantį grafiką, finansiniai ištekliai.
Prienų rajono TAU studentams visos paskaitos, renginiai organizuojami nemokamai. „Su savivaldybe sutarėm, kad kol galim išsiversti iš jos skiriamų lėšų, nario mokesčio nerinksim. Prisidėti prašoma tik vykstant į ekskursiją, teatrą, dėl simbolinio mokesčio susitarė linijinių šokių dalyvės“, – sako D. Damijonaitytė.

Ekskursijų mėgėjų sąrašai užsipildo greitai
Kiekvienais mokslo metais TAU studentai turi progą pakeliauti. „Rengiame dvi keliones po Lietuvą: vieną – pavasarį, kitą – rudenį ir pavasarį arba vasarą vykstame į kokią nors užsienio šalį, dar vieną – į kultūrinį renginį“, – pasakoja Švietimo pagalbos tarnybos direktorė. Šįkart TAU studentai keliavo po Ukmergės ir Vilkaviškio kraštus, apsilankė Estijoje, Saremos saloje. Pasak D. Damijonaitytės, ekskursijos – labai populiarios, galimų keliautojų sąrašai užsipildo per kelias valandas, o kartais net per 20 minučių. „Į Ukmergę ir Vilkaviškį turėjome organizuoti net po dvi keliautojų grupes – tiek buvo norinčių, – pasakoja ji. – Visada informuojame gidus, kad vyksta TAU studentai, paprašome, kad ekskursijų tempas būtų lėtesnis. Ir patiems keliautojams iš anksto išsiunčiame ekskursijos aprašymą, kad galėtų įsivertinti savo galimybes.“
„Labai patiko turininga, įspūdinga, edukacinė ekskursija į Vilkaviškio kraštą. Vištytyje apsilankėme ypatingoje vietoje – Lietuvos–Lenkijos–Rusijos sienų sankirtoje, dar apžiūrėjome restauruotą vėjo malūną. Virbalyje mūsų laukė edukacinė pažintinė programa: ragavom to krašto patiekalus, vijom tautines juosteles, žiedėm puodus, liejom žvakes, kepėm duoną, – pasakoja progos pakeliauti nepraleidžianti O. Sadauskienė. – Didelį įspūdį paliko po Kybartų geležinkelio stotimi esantys skliautuoti rūsiai, įrengti dar 1870 m. Ir Saremos saloje labai patiko – pasitaikė geras oras, švietė saulė. Nevykau tik į Ukmergės kraštą – ten šeiminio gyvenimo pradžioje gyvenome, tad visas lankytinas vietas jau buvau apžiūrėjusi.“ Onutei pritaria ir noriai ekskursijose dalyvaujanti R. Juronienė: „Man labai patinka keliauti, dar visos Lietuvos nesu apvažiavusi. Kokia graži mūsų Lietuvėlė! Daug ko dar neįvertiname…“

Nauja patirtis – mankštos ir linijiniai šokiai
„Šių mokslo metų programą papildėme dviem naujom veiklom – mankštomis ir linijinių šokių pamokomis“, – pasakoja D. Damijonaitytė. Anot jos, mankštos organizuotos atsižvelgus į TAU studentų pageidautą aktyvesnės veiklos poreikį. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms labai aktualus traumų, kritimų pavojus. Rimos Jaškevičienės vedamos mankštos pamoko, kaip išvengti tokios rizikos. „Norinčių mankštintis atsirado tikrai daug, todėl sudarėme du pogrupius: viename 25 dalyviai, kitame – 22“, – apie sėkmingą bendradarbiavimą su Visuomenės sveikatos biuru pasakoja D. Damijonaitytė.
TAU pasiūlytas mankštas dukart per savaitę lankanti O. Sadauskienė įsitikinusi, kad tokie sveikatinimo užsiėmimai labai naudingi – sąnarius, raumenis išjudina, lankstesniais padaro. „Kur skaudėjo, nustoja skaudėti, – sako nuo mokyklos, studijų laikų sportui daug dėmesio skyrusi Onutė. – Visą savo gyvenimą buvau už judesį. Mane tai „veža“. Ir dabar mankštoms teikiu pirmenybę.“ Moteris su bendraminčiais noriai leidžiasi ir į žygius su šiaurietiškomis lazdomis.
Entuziazmu nenusileidžia ir Erikos Ambrazienės vadovaujamos linijinių šokių mėgėjos. Juos išbandyti panoro apie pusšimtis moterų, nors dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių ir ne visos užsiėmimus lankė iki mokslo metų pabaigos. O štai Onutė Krikštolaitienė neslepia labai laukdavusi pirmadienių – linijinių šokių pamokų. „Tai tikra sielos atgaiva, – sako moteris. – Per šiuos užsiėmimus darbo duodi ne tik kūnui, bet ir smegenims – reikia prisiminti žingsnelius, jų seką. Tampi plastiškesnis, tobulėja ir kūnas, ir protas.“ Pradinių klasių mokytoja sako, kad prie šokių, nors ir netiesiogiai, yra prisilietusi – viena pamoka savaitėje buvo skirta vaikų šokio mokymui. Tačiau pačiai į tai įsitraukti – visai kitokia ir, beje, labai maloni patirtis.
Nuotaikingas linijinių šokių dalyvių pasirodymas mokslo metų baigimo šventėje – pirmasis viešas jų pusės metų veiklos pristatymas. Gausūs publikos aplodismentai – puikus šokėjų įvertinimas ir reikšmingas padrąsinimas palydint jas į birželio pradžioje Radviliškyje vyksiantį respublikinį TAU linijinių šokių festivalį.

Ateityje – renginiai seniūnijose
Pasak D. Damijonaitytės, kiekvienais mokslo metais Švietimo pagalbos tarnyba stengiasi paįvairinti TAU programas. „Turime planą ir kitiems metams, bet dar nenorėčiau jo atskleisti. Jeigu mūsų pateiktas projektas laimės, su visais šia žinia pasidalysime, – žada D. Damijonaitytė. – Taip pat svarstome galimybę bendradarbiaujant su bendruomenėmis, bibliotekomis vieną kitą renginį organizuoti seniūnijose, nes ne visi žmonės gali atvažiuoti į Prienus, dalyvauti TAU veikloje.“
Beje, bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis – įprasta praktika. „Bendradarbiaujame su Just. Marcinkevičiaus biblioteka, Prienų krašto muziejumi, Kultūros ir laisvalaikio centru, Visuomenės sveikatos biuru, policijos pareigūnais, kviečiame prisijungti prie jų organizuojamų renginių“, – pasakoja D. Damijonaitytė.
Švietimo pagalbos tarnybos direktorė užsimena ir dar apie vieną idėją – sukurti Trečiojo amžiaus universiteto himną. „Turime kūrybingų žmonių, todėl šis sumanymas – tikrai įgyvendinamas. Būtų smagu per mokslo metų pradžios ar pabaigos renginius visiems kartu sugiedoti himną“, – ateities vizija dalijasi D. Damijonaitytė.
Aldona Milieškienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *