Drubengio ištakų beieškant

Tą ankstų sekmadienio rytą lietumi prakiuręs dangus neišgąsdino gamtos mylėtojų leistis į Prienų miesto bendruomenės „Anties sodas“ organizuojamą ekspediciją „Pajausk ir pažink Drubengio upelį“.
– Bus sunku, – perspėjo žygio vadas, VDU Žemės ūkio akademijos lektorius, dr. Žydrūnas Preikša prie Popierinės susirinkusius žygeivius. Nemelavo, tikrai buvo sunku. Bet įdomu!
Nusileidę prie Nemuno, į kurį išsišakojęs įteka Drubengis, braudamiesi per dilgėlynus, šabakštynus, brūzgynus, lįsdami, ropodamiesi per išvartas, iki kelių klimpdami klampynėse, keturiomis kapanodamiesi stačiais šlaitais, brisdami upeliukais pamažu kilome aukštyn. Ekspedicijos tikslas buvo ne tik rasti Drubengio ištakas, bet ir jo intakus, sugalvoti jiems vardus, susipažinti su augmenija.
Intakų radome keturis. Pirmą pavadinome Slapuku, mat jis tai atsirasdavo, tai pranykdavo. Antras – Trumpis, nes trumpas. Trečias – Klampė, ieškant jo pradžios klimpome iki kelių. Netoli Drubengio ištakų tarp geltonųjų usnių besirangantį intaką pavadinome Usnyte.
Žygis buvo turiningas ir turtingas reta augmenija, su kuria supažindino Žydrūnas. Štai ant išvartų augantys grybai – skaisčioji raudonpintelė ir sakingoji tamsiatramė kelmenė bei labai retas augalas – blyškioji džioveklė įrašyti į Raudonąją knygą. Grožėjomės baltais žiedais pasipuošusiomis meškinio česnako plantacijomis, aukštąja gegūne, kiaušinine dviguone, retažiede migle ir kitais augalais. Didžiausias atradimas buvo Gražinos Milušauskaitės namo parsineštas bobausis.Galvojo, suvalgys. Fotografiją įdėjusi į „Anties sodo“ internetinę svetainę netrukus sulaukė biomedicinos mokslų daktaro Ernesto Kutorgos žinutės, panorusio sužinoti, kur jis augo. Pasirodo, tai labai retas grybas – apskritasporis bobausis. Anksčiau jis buvo rastas tik Dusetose ir Punios šile. Klausėmės ir juodojo strazdo, sodinės devynbalsės, juodgalvės devynbalsės, vienspalvės musinukės, juodosios zylės trelių. Žeme prabėgęs brastinis tilvikas išskirtinis tuo, kad kiaušinius deda į paliktą seną strazdo giesmininko lizdą. Radome ir bunkerį, akmenį su laumės pėdutėmis, ant kelio gulintį ropliuką – gluodeną, dar vadinamą varine gyvate. Radome ir šiukšlyną. Joalita Jurkevičienė – „Anties sodo“ vadovė, pro juos praeiti ramiai negali ir po tokių ekspedicijų šiukšlynų mažėja.
– Prienų šile tekantis Drubengio upelis – ypatingas. Saugojant jo šaltiniuotą gilų slėnį su saugomų augalų, gyvūnų ir grybų buveinėmis įsteigtas 66 ha Drubengio botaninis draustinis. Jis priskiriamas Europinės svarbos miško buveinei. Tai – didžiausia apsauga ir niekas nekirs čia medžių, toks natūralus miškas ir liks, – sakė Ž. Preikša.
Ši „Anties sodo“ organizuota ekspedicija jau antra. Kovo mėnesį buvo išžvalgytas Viganės upelis. Dar liko Tartoko, Revuonos, Mielupio upeliai.
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos