Pakuonio kraštas: ar patrauklu jame auginti vaikus?

Pakuonio krašto gyventojai nėra abejingi tam, kas (ne)vyksta už jų sklypų ribos, šiuo požiūriu maloniai nustebino jų aktyvumas ir pasisakymai gegužės 16 dieną vykusiame seniūnijos ataskaitiniame susirinkime. Ir seniūnijos veiklos ataskaitą už 2023 metus paviešinęs seniūnas Antanas Keturakis, ir Prienų rajono savivaldybės atliktus bei planuojamus darbus pristatęs meras Alvydas Vaicekauskas sulaukė klausimų, pastabų ir prašymų, kai kuriomis temomis išsivystė diskusijos.

Ir kaime nori gyventi geriau ir patogiau
Kartos, jų vertybinės nuostatos kaimuose keičiasi, savo gyvenimus atokiau nuo miesto šurmulio kuriantys jauni žmonės aktyviai atstovauja savo interesams, kelia gyvenamosios vietovės problemas. Jiems neužtenka valdžios atstovų pažadų, nes nori gyventi šiandien, visavertiškai, jausti dabarties pilnatvę, kuri neatsiejama nuo išvystytos ir patogios infrastruktūros: apšviestų gatvių, patogių ir saugių kelių, sutvarkytų viešųjų erdvių, lygių galimybių su miesto gyventojais. Pastebėtus trūkumus, susikaupusius skaudulius jie drąsiai išsako atsakingiems asmenims, ne vien reikalauja konkrečių veiksmų ir atsakomybės, bet ir patys nori įsitraukti, prisidėti, dalyvauti, kad kampelis po kampelio jų gyvenamoji aplinka gražėtų.
Per 120 Pakuonio miestelio gyventojų parašę preliminarius prašymus dėl nuotekų tinklų įrengimo, meras A.Vaicekauskas agitavo jungtis ir tuos, kurie sklypuose turi individualius nuotekų valymo įrenginius, nes, jo teigimu, nuotekų išvežimas, į aplinką išleidžiamo valyto vandens tyrimai sertifikuotose laboratorijose kainuos brangiai ir taps nuolatiniu rūpesčiu. Žadėta, kad vamzdynai bus nutiesti po kelerių metų, gavus europinių lėšų. Pasak mero, daugiabučių gyventojai dar gali suskubti renovuoti pastatus, nes kiekvienais metais valstybės skiriama parama mažėja, keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai.

Kelių, gatvių ir šaligatvių tvarkymo dilema
Seniūnas pasidžiaugė išspręsta atliekų rūšiavimo problema prie Pakuonio kapinių, tačiau jo parodytos nuotraukos iš pakelių ir apleistų sodybų atskleidžia, kad kai kurių žmonių ekologinis supratimas vis dar žemas, jie linkę atsikratyti padangomis, statybinėmis atliekomis kur papuola, užuot vežę į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
Gyventojai ne vienerius metus domisi, kada bus išasfaltuota likusi kelio Dvylikiai– Kaunas atkarpa. Mero teigimu, „Via Lietuva“ yra pažadėjusi Savivaldybei, kad kasmet bus išasfaltuota bent po vieną joje esantį kelią, o Pakuonio krašto kelias penkių sureitinguotų kelių sąraše yra antras. Poreikių eilėje šiek tiek aukščiau – į aštuonioliktą vietą – pakilo Pakuonio miestelio šaligatvio tiesimo darbai, o Ašmintos gyvenvietės pėsčiųjų takas yra tik 180-oje vietoje.
Savivaldybės vadovų pokalbyje su seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais pasidžiaugta miestelyje išvalytu, kraštovaizdį puošiančiu Kuonios tvenkiniu. Visgi pakuoniškių atstovas atkreipė dėmesį, kad kairėje kelio pusėje esantis šaligatvis per Kuonią yra be atitvarų, todėl praradę pusiausvyrą žmonės, dviratininkai gali nugarmėti žemyn stačiu ir pavojingu šlaitu.
Viena gyventoja skundėsi dėl gadinamos Beržų gatvės, užlyginamų griovių. Anot jos, ūkininkai, ardami ir apsėdami laukus, su traktoriais sukasi tiesiog važiuojamojoje kelio dalyje, nepalieka kelkraščio, todėl vanduo neturi kur nutekėti, augalai gožia kelią. Piktintasi ir keturračių, motociklų vairuotojais, kurie išrėžia gilias vėžes miško keliukuose, ratais išmalė Šv.Jokūbo piligrimų kelią.
Pakuoniškei, gyvenančiai skersgatvyje tarp Aušros ir Seniūnų gatvių, parūpo, kiek ilgai gyventojai turės kvėpuoti iš po transporto ratų kylančiomis cemento dulkėmis, kada ši jungiamoji atkarpa bus asfaltuota. Paaiškėjo, kad pirmiausia šį kelią būtina inventorizuoti.
Netoli kapinių gyvenanti moteris skundėsi springstanti dulkėmis, kai pro šalį be jokių stabdžių skrieja greičio mėgėjai, švenčių dienomis gatvėje susidaro kapinių lankytojų srautai. Ji atkreipė seniūno dėmesį į negenėtą liepų alėją – jau kelerius metus jai vienai tenka rinkti nulūžusias sausas šakas, grėbti nukritusius lapus.
Galbūt seniūnijos mastu tai tėra smulkmenos, bet žmonėms norisi, kad situacija būtų kontroliuojama: kur įmanoma, gatvių atkarpos išasfaltuotos ar pastatyti eismą ribojantys ženklai, taipogi geriau prižiūrimi miestelio medžiai.

Parapijos parkas laukia savanorių rankų
Jaunos vietos bendruomenės narės atkakliai kėlė klausimą dėl parapijos namų kiemo ir šalia esančios renginių erdvės priežiūros bei šienavimo. Jų nuomone, šiai vietai aiškiai trūksta tokio atsakingo šeimininko, koks buvo ankstesnis klebonas, laisvalaikiu pjovęs žolę ir už tai atlygio neprašęs. Lauko erdvė reikšminga ne tik parapijiečių, bet ir viso miestelio gyventojų laisvalaikio susibūrimams, todėl diskusijos metu seniūnas A.Keturakis ir bendruomenės atstovai sutarė, kad aplinkos priežiūros darbai yra bendras reikalas, kuris galėtų būti atliekamas iš savanoriškų paskatų.

Ar tik Pakuonis reprezentuoja seniūniją?
Meras A.Vaicekauskas pripažino, kad viešoje erdvėje sulaukia nemažai kritikos dėl to, neva, daugiau dėmesio ir investicijų skiria Pakuonio kraštui. Tai, anot mero, netiesa, rūpinamasi ir kitomis gyvenvietėmis, kaip pavyzdį jis pateikė gyventojų prašymu atliktus Kalnelio gatvės atkarpos Ašmintoje asfaltavimo darbus. Tiesa, dėl prastos jų kokybės feisbuke buvo išreikšta kritikos. Mero nuomone, ji nepamatuota, jis linkęs pasitikėti naujomis kelių tvarkymo technologijomis, darbus vertinančių kelių priežiūros ekspertų ir savivaldybės specialistų nuomone. Tačiau kelių tiesimo srityje patirties turintis vietos gyventojas labai abejojo dėl to, ar iš pažiūros nestabilus „plaukiojančio asfalto“ sluoksnis per laiką susigulės ir nesutrupės po sunkiosios ūkininkų technikos ratais. Gatvės asfaltavimo darbų priėmimo aktas dar nepasirašytas, todėl meras žadėjo atskirai pasiaiškinti, kokia situacija yra iš tikrųjų.
Gyventojai ir jų atstovai Savivaldybės vadovams priminė, kad, planuodami projektus ir lėšas, įtrauktų ir kitas seniūnijos gyvenvietes, prašė ieškoti galimybių pagerinti nuo Pakuonio centro nutolusių žmonių būtį. Palikti užkampyje Antakalnio kaimo gyventojai išreiškė viltį, kad nebus pamiršta ir ši gyvenvietė, juolab kad joje yra ir jaunų šeimų. Konkrečiai kalbėta apie Ilgąją gatvę, kuri, pasak gyventojos, niekad negreideriuojama, pakelės nešienaujamos, o traktorių keliamų dulkių debesys užkloja kiemus, neleidžia atsidaryti langų ir lauke padžiauti skalbinius.
Panašią problemą kėlė ir žvejų, poilsiautojų pamėgto Pašventupio – Vangų kelio palei panemunę gyventoja, klausdama, ar realu kada nors sulaukti asfalto. Seniūno teigimu, šis kelias yra įtrauktas į eilę kapitaliniam remontui, todėl pinigai laikinoms priemonėms nebus skiriami. Gyventojams klausiant, kada galima tikėtis patogesnių kelių, meras priminė apie galimybę patiems gyventojams surinkti dalį lėšų asfaltavimui, trūkstama suma prisidėtų Savivaldybė, tada darbai pajudėtų greičiau. Be to, meras pabrėžė, jog planuojant investicijas į kelių infrastruktūrą, laikomasi patvirtintų kriterijų, todėl lėšų skyrimas keliams, kuriais naudojasi mažai gyventojų, nėra efektyvus. Anot mero, „meškos paslaugą“ vietiniams gyventojams daro sodybas kaimiškose vietovėse poilsiui įsigiję miestiečiai, kurie keliais naudojasi, bet gyvenamosios vietos čia nedeklaruoja.
Aptariant dulkančių kelių problemą, svarstyta, kad galbūt vasaros laikotarpiu efektą duotų barstoma techninė druska, kai kurie gyventojai ją perka savo lėšomis ir taip ginasi nuo oro ir aplinkos užterštumo dulkėmis.
Bačkininkų, Antakalnio, Pakuonio gyventojai prašė įrengti daugiau šviestuvų, vienur meras neįžvelgė jų poreikio, kitur žadėjo pasidomėti, kokios yra galimybės.
Buvo prašymų, kurie susirinkime keliami kasmet, o pažadai nevirsta konkrečiais darbais. Viena iš nepajudinamų problemų – buvusio Ašmintos darželio, iš kurio likusios griuvenos – nugriovimas ir aplinkos sutvarkymas. Pastatas turi savininką, likę neišspręstų teisinių klausimų. Seniūnaitė prašė seniūno pagalbos – nušienauti parko teritoriją, išgenėti senus, drevėtus medžius. Keltas klausimas ir dėl parko atkūrimo, sporto aikštelės prie daugiafunkcio centro sutvarkymo. Vaikų gyvenvietėje yra, jie mielai renkasi pažaisti, bet aikštelė apleista ir reikalinga atnaujinimo. Meras pritarė, kad klausimai išties svarbūs, todėl juos reikia neatidėliotinai spręsti.
Seniūnas A.Keturakis užvedė kalbą apie beveik nenaudojamą Vangų karjerą, jis galėtų būti rekultivuotas, paverstas rekreacine poilsio zona, visgi, kaip pastebėjo meras, jį eksploatavusi įmonė yra restruktūrizuojama, todėl jos vadovai nerodo iniciatyvos tuo užsiimti.

Darbų daugiau, nei skiriama lėšų
Savo ataskaitoje seniūnas A.Keturakis minėjo aplinkos tvarkymo darbus, kurie buvo atlikti Pakuonio miestelyje, kapinėse, Ašmintos parke, Pašventupio piliakalnyje. Pernai įrengtas apšvietimas Pakuonio miestelio dalyje Pievų g. ir Aušros g., Žaliojoje g. Jo teigimu, 2023 m. seniūnija panaudojo 3585 Eur asfaltbetonio dangos duobių užtaisymui, 33 295 Eur gatvių/kelių su žvyro danga priežiūrai, 1065 Eur – pakelių šienavimui, 5000 Eur – gatvių ir kelių kadastriniams matavimams, 1326 Eur – sniego valymui. Tai – nedidelės sumos, kai kuriems suplanuotiems darbams jų trūksta. Esant poreikiui, meras žadėjo lėšų skirti papildomai.

Kvietė padėti išsaugoti mokyklą
Kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas seniūnijoje pakankamai aktyvus, organizuojama nemažai renginių, įgyvendinti keli projektai. Seniūnija labiausiai neapsaugotoms šeimoms ir asmenims organizuoja socialinę paramą. Viena, kas neramina, tai gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Seniūnijoje gyvena 372 asmenys, kurių amžius 25 – 45 metai, tai pats palankiausias metas gimdyti ir auginti vaikus. Deja, vaikų kasmet gimsta vis mažiau, 2021 m. registruota 11, o 2023 m. – 8 naujagimiai. (Palyginimui: kiekvienais metais miršta vidutiniškai po 25 gyventojus). Iki 7 metų amžiaus priskaičiuojami 62 vaikai, 7 – 16 metų amžiaus grupėje jų yra 125.
Pakuonio pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Vaicekauskienė nebe reikalo kreipėsi į jaunas seniūnijos šeimas, prašydama prisidėti prie demografinės situacijos gerinimo, sugrąžinti kitur besimokančius vietinius vaikus ir tokiu būdu išsaugoti gražiai sutvarkytą, jaukią miestelio pagrindinę mokyklą.
Dalė Lazauskienė