O kas, jeigu…? Ar pakaktų pagalvės ir telefono žinutės?

Prisiminimuose dar gyvi senelių pasakojimai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais, atsidūrę tarp dviejų priešiškų frontų, jie slapstėsi nuo susišaudymų. Tuomet vienintelė jiems saugi priedanga nakties metu, kai rusų ir vokiečių kareiviai atidengdavo ugnį, buvo atokiau nuo sodybos, kalnelyje, iškastos duobės bulvėms laikyti – jų angą užkišdavo stora pūkine pagalve… Praėjo dešimtmečiai be karo, ankstesnės kartos patirtus išgyvenimus ir instinktus, kaip saugotis, nusinešė su savimi. Įvykiai Ukrainoje, civilių gyventojų, vaikų žūtys vėl paskatino diskusijas, ar Lietuvos gyventojai būtų tinkamai informuoti ir apsaugoti ekstremalių situacijų, karo metu, apšaudant teritoriją, įsiplieskus oro ar sausumos mūšiams.

Gyventojų perspėjimo informacija – iš įvairių šaltinių

Prienų r. savivaldybės Bendrojo skyriaus patarėja Dž. Mikalauskienė, einanti Savivaldybės parengties specialistės pareigas.

Kalbinti gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, sako, kad jiems trūksta informacijos ir praktinio parengtumo, tikslių nurodymų, ką prireikus reikėtų daryti, kaip elgtis, kur bėgti ir slėptis. Ne visi žino, kokiu būdu savo miestelyje, kaime, atokiame vienkiemyje būtų perspėti apie kilusią ekstremalią situaciją ir karines grėsmes.
Klausimus, susijusius su gyventojų perspėjimu, saugumu, evakuacija žiniasklaidos atstovai kėlė susitikime su Prienų rajono karo komendantūros atstovais. Karo komendantė mjr. Birutė Krasavinienė išreiškė pasitikėjimą Prienų rajono savivaldybėje veikiančiu Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centru, kuriam priklauso visų strategiškai svarbių institucijų vadovai. Ji patikino, jog neseniai vykusių pratybų metu buvo pasidalintos funkcijos, kas ir už ką būtų atsakingas karo atveju, modeliuotos tam tikros situacijos, aptarti gyventojų informavimo, evakuacijos ir kiti susiję klausimai. Karo komendantė pabrėžė, kad, kilus pavojui, gyventojai pirmiausia apie tai būtų informuoti perspėjimo ir informavimo sistemos GPIS trumposiomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus, per televiziją ir radiją.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus patarėja Džiuginta Mikalauskienė, atliekanti savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, paklausta apie galimus alternatyvius gyventojų informavimo būdus, ypač jei kibernetinės atakos metu sutriktų interneto ryšys, sakė, jog tam pasitarnautų didesnėse rajono gyvenvietėse sukurtas perspėjimo sirenų tinklas.
Specialistės teigimu, šiuo metu 600 W galingumo elektroninės perspėjimo sirenos yra sumontuotos Balbieriškyje, Pakuonyje, Veiveriuose, Jiezne, Prienuose, netrukus bus įrengtos Išlauže ir Stakliškėse. Garsines sirenas turi Prienų globos namai, Savivaldybės administracija, Prienų sporto arena, kaimiškose vietovėse perspėjimo sistemos įrengtos seniūnijų administraciniuose pastatuose.
Pasak specialistės, gyventojų informavime svarbus vaidmuo tenka ir seniūnams, seniūnaičiams, vietos bendruomenių aktyvistams, kurie bus atsakingi už tai, kad kuo daugiau žmonių iš lūpų į lūpas sužinotų, kaip elgtis, esant ekstremaliai situacijai.
Dž. Mikalauskienė rekomendavo atsiversti ir tinklalapius https://lt72.lt, https://www.prienai.lt. Juose – konkretūs patarimai, kaip savarankiškai pasirengti galimoms nelaimėms ir elgtis jų metu, pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 val., kol atvyks pagalba, ką daryti iškilus oro pavojui, branduolinės ar radiologinės avarijos atvejais, kaip susikrauti išvykimo krepšį.
Pasak jos, praėjusių metų lapkritį rajono bendruomenių lyderiams, namų bendrijų atstovams buvo organizuoti mokymai aktualiais klausimais, viliantis, kad jie pasidalins savo žiniomis su kitais. Dž. Mikalauskienė pripažino, kad gyventojų pageidavimas įgyti praktinių įgūdžių civilinės saugos klausimais yra pagrįstas ir mokymų reikėtų daugiau, įvairesnėms visuomenės grupėms.

Kur reikėtų slėptis grėsmės (karo) atveju?
Atsitiktiniai praeiviai į šį klausimą atsako vienu žodžiu: vieni slėptųsi namo rūsyje, kiti – vonios kambaryje, dar kiti – garaže ar miške.
Praėjusiais metais Prienų mieste ir rajone, ant daugiabučių namų, visuomeninės paskirties pastatų rūsių durų atsirado lipdukai su užrašu „Priedanga“. Jie ženklina patalpas, kuriose gyventojai galėtų prisiglausti kelioms valandoms, kad išvengtų pavojaus gyvybei ar sveikatai oro antskrydžių, apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. Ar tokių priedangų rajone yra pakankamai, ar jos tinkamai paruoštos?
Savivaldybės parengties pareigūnė Dž. Mikalauskienė akcentavo, kad 2023 m. Prienų rajono savivaldybė gavo „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už priedangų tinklo plėtrą. Šiuo metu Prienų mieste ir seniūnijose yra parinktos 138 priedangos, kuriose galėtų laikinai prisiglausti 23 236 gyventojai (savivaldybėje nuolat gyvena 24 926 gyventojai). Dvi iš priedangų Prienuose ir Išlauže planuojama pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Pasak specialistės, priedangas individualių namų rūsiuose gali įsirengti ir patys gyventojai.
Jos teigimu, rūpimą informaciją apie priedangas, jų adresus galima rasti Prienų savivaldybės interneto svetainėje https://www.prienai.lt/gyventojams/civiline-sauga-ir-mobilizacija/civiline-sauga/laikinos priedangos vietos Prienų rajone, ji taip pat yra pasiekiama per svetainės nuorodą E.miestas.
Pagal pateiktą informaciją, daugiausia priedangų numatyta Prienų mieste, daugiabučių gyvenamųjų namų rūsiuose, visuomeninės paskirties pastatuose – mokyklose, darželiuose, sporto, kultūros, medicinos įstaigose, seniūnijose. Esant poreikiui, žmonės galėtų rasti laikiną priebėgą ir Balbieriškio bažnyčios, „Stakliškių midaus“ gamyklos, privatiems asmenims priklausančių Daukšiagirės dvaro bei buvusių Vyšniūnų kultūros namų patalpose.
Paskaičiuota, kad bene didžiausią skaičių žmonių sutalpintų Prienų kultūros ir laisvalaikio centras (891 asmenį), Prienų „Ąžuolo“ progimnazija (597), Pakuonio pagrindinė mokykla (555), Veiverių T.Žilinsko gimnazija (561), iš daugiabučių gyvenamųjų namų – Stadiono g. 24 pastatas (428), Vytauto g. 27 (463) ir kt. Pagal reikalavimus, vienam gyventojui priedangoje turi būti numatyta 1,5 kv. metro bendrojo patalpos ploto.
Kam skirta slėptuvė, priedanga ir kolektyvinės saugos statinys?
Dž. Mikalauskienės teigimu, nereikėtų tapatinti sąvokų „slėptuvė“, „priedanga“ ir „kolektyvinės apsaugos statinys“. „Ilgalaikei apsaugai yra skirta tik slėptuvė. Ekstremaliosios situacijos ar karo padėties atveju slėptuvė būtų skirta operacijų centrui (kad būtų užtikrinta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla ir būtinųjų užduočių vykdymas, – red.). Priedanga yra skirta (civiliams, – red.) pasislėpti nuo apšaudymo, skeveldrų. Kolektyvinės apsaugos statinys – tai patalpa, kurioje galima apsisaugoti nuo nepalankių atmosferos sąlygų, išgerti arbatos, sušilti, paskambinti artimiesiems, galbūt tiesiog pabendrauti ir nusiraminti.“
Dž. Mikalauskienė pateikė pavyzdį, kaip kolektyvinės apsaugos statinys galėtų pasitarnauti kilus avarijai Astravo AE: „Iš aplinkinių savivaldybių evakuojami gyventojai atvyktų į Prienus ir būtų apgyvendinami mokyklų sporto salėse, jiems suteikiamos sulankstomos lovos, vanduo, maistas.“ Prienų mieste ir rajone per trisdešimt įstaigų – mokyklų, darželių, kultūros centrų ir laisvalaikio salių, sporto, socialinių paslaugų centrų, globos įstaigų, seniūnijų – būtų pasiruošusios savo pastatų patalpose (salėse, fojė, kabinetuose, koridoriuose ir kt.) priimti žmones, kai kurios – ir organizuoti jų maitinimą. Didžioji dalis statinių yra pritaikyti neįgaliesiems. Paskaičiuota, kad kolektyvinės apsaugos statiniuose galėtų apsistoti 4641 asmuo.
Pastatų savininkai, valdytojai, administratoriai, namų bendrijos, seniūnai yra atsakingi už tai, kad priedangoms skirtos patalpos būtų paruoštos naudojimui, neužgriozdintos daiktais. Savivaldybė koordinuoja jai priklausančių pastatų priežiūros ir parengties procesą.

Ar patalpos atitinka reikalavimus?
Vykstant priedangų, kolektyvinės saugos statinių inventorizacijai, patalpų tinkamumą ir saugumą turi įvertinti ekspertai. Redakcijos žiniomis, Savivaldybei buvo duotas terminas pačiai įsivertinti patalpų tinkamumą, todėl ji kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Vidaus reikalų ministeriją, Priešgaisrinės apsaugos departamentą su siūlymu, kad vertinimas būtų atliekamas ne savivaldos, o valstybės lygiu – centralizuotai ir kompetentingai, šiuo metu laukiama atsakymo.
Šių metų vasario 28 d. aplinkos apsaugos ministras priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams. Dėl šių reikalavimų taikymo kyla neaiškumų.
Pavyzdžiui, pagal naują reglamentavimą, slėptuvė turi būti tvirtų konstrukcijų, apsaugoti žmones nuo kinetinių grėsmių, įvairių kenksmingų medžiagų, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių, būti pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims, turėti du įėjimus ir išėjimus, patalpas medicinos punktui, maistui, vandeniui, kurui ir t.t. Joje privalo būti įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, elektroninio ryšio (interneto) sistemos.
Priedangų projektavimui nustatyti mažesni reikalavimai. Jos turi būti lengvai pasiekiamos, su elektra, įėjimu/išėjimu bei papildomomis durimis avariniu atveju ir kt.
Nuo šiol būstų savininkams (bendraturčiams), norintiems naujai įsirengti priedangas (statyti naują statinį arba rekonstruoti esantį) jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, dažnu atveju reikės gauti leidimą.
Tiesa, pristatydamas šį reglamentą spaudos konferencijoje, aplinkos ministras Simonas Gentvilas patikino, kad senos statybos pastatuose įrengtoms priedangoms minėti reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Jis pripažino, kad galvoti apie netikėtus atvejus ir jiems ruoštis reikia jau šiandien, tačiau, plečiant priedangų tinklą, susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų – valstybė nenumačiusi finansinių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti saugias, būtinaisiais patogumais aprūpintas ir dabartinius reikalavimus atitinkančias priedangas senesnės statybos daugiabučiuose.
Parengė Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *