Nauji/seni veidai aplink Kremlių

Po „perrinkimo“ š.m. kovą įvykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose diktatorius Vladimiras Putinas šią savaitę baigė savo politinės komandos perstumdymą. Jo laukė diduma vietos ir užsienio analitikų, nors kone visiems jiems buvo aišku, kad ne tik po Rusijos konstitucijos pataisų, o ir anksčiau šalies valdžia buvo vienintelis žmogus – pats V. Putinas. Galbūt todėl šiuo metu diktatoriaus inicijuota vykdomosios valdžios „pertvarka“ kelia nebent šypseną.
Garsiausias pokytis, ko gero, yra visuomenės pasitikėjimą ir viešąjį populiarumą praradusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu atleidimas, paskyrus jį Rusijos Saugumo tarybos (neretai vadinamos „Rusijos politiniu biuru“) sekretoriumi. „Faneriniu maršalu“ pravardžiuotas S. Šoigu net V. Putino rėmėjams asocijuojasi su sąlyginėmis nesekmėmis karo Ukrainoje frontuose. Jam taip pat priekaištauta dėl to, esą jis ir jo komanda paskandino šalies Gynybos ministeriją korupcijos liūne, be to, pasiekė, kad kadrų klausimu Rusijos kariuomenėje vyktų „neigiama selekcija“, t.y. kada karjeros laiptais lipti aukštyn yra lengviau tiems, kurie pateikia optimistinius raportus savo viršininkams, padlaižiauja, tačiau nebūtinai yra gabiausi kariškiai.
Dabar S. Šoigu veiks šalies Saugumo taryboje, kurioje formaliai yra aptariami svarbiausi Rusijos vidaus bei užsienio politikos klausimai beigi koordinuojama visų „jėgos struktūrų“ veikla. Iš tikrųjų aptarimas šioje institucijoje yra tik formalus, nes bet kuriuo atveju galutinius sprendimus priima tik V. Putinas, kuris yra Saugumo tarybos vadovas.
Į S. Šoigu kabinetą Gynybos ministerijoje (GM) keliasi buvęs diktatoriaus patarėjas ekonomikos klausimais – Andrejus Belousovas – technokratas, neturintis ryškaus korupcinio šleifo. Nuo kitų įžymiųjų, liberalesnių V. Putino režimą rėmusių ekonomistų – Timuro Gaidaro, Anatolijaus Čiubaiso, Aleksejaus Kudrino ar Andrejaus Nečiajevo, jo pažiūros skyrėsi iš esmės tuo, kad jam, analitikų tvirtinimu, visada atrodė, kad valstybės vaidmuo ekonomikoje turi būti didesnis nei propagavo čia išvardyti ekonomistai-liberalai. Tokią politiką Kremlius vykdė paskutinius metus.
Sakoma, kad A. Belousovo misija Gynybos ministerijoje gali būti dvejopa. Viena vertus, jo kandidatūra gali atitikti „išteklių karo“, kokiu dabar virsta Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, poreikį. Kad ministerijoje ir Generaliniame štabe priimami sprendimai būtų labiau analizuojami, turėtų mažiau emocinio užtaiso (taip esą buvo ligi šiol). Siekiant tokio tikslo GM vadovybė turėtų racionaliau naudoti milžiniškus, tačiau vis sunkiau kaupiamus piniginius išteklius, mažiau vogti bei švaistyti.
Kita vertus, net ir V. Putinas norėtų, kad vykstant karui Ukrainoje GM struktūrose būtų mažiau grobstoma. Ir todėl A. Belousovas jam gali atrodyti tinkamas žmogus korupcijos indeksą šioje žinyboje sumažinti. Tačiau jau dabar abejojama, ar naujajam ministrui šį tikslą pavyks pasiekti. Rusijos GM yra įprasta vogti, parduoti karinius laipsnius bei pareigas, rangos kontraktus. A. Belousovui gali prireikti itin rimto audito ir GM kadrų politikos uragano. Kitaip kils grėsmė, kad naujasis ministras bei jo komanda patirs gilų bambėjimą žinybos viduje. Ir pagrindinis bambeklių veiklos tikslas taps lūkuriavimas konkrečių epizodų, kada naujoji vadovybė rimtai susimaus.
Dar vienas ryškus pasikeitimas V. Putino komandoje – dabar jau buvusio Saugumo tarybos sekretoriaus, į kurio kėdę sėdo S. Šoigu – Nikolajaus Patruševo teleportacija į prezidento patarėjus (kažkodėl V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikslino, esą N. Patruševas patars V. Putinui „laivybos klausimais“). N. Patruševas – geras V. Putino bičiulis jau ilgą laiką, rėmęs režimą ne tik žodžiais, bet ir itin rimtais darbais – oponentų persekiojimu, politinių žmogžudysčių planavimu, diversijomis. Jis esą nebuvo labai efektyvus pareigūnas Saugumo tarybos sekretoriaus pozicijoje, tačiau aktyviai reiškėsi viešai komentuodamas Rusijos politiką ir sąmokslo teorijas.
Teko skaityti nuomonių, esą N. Patruševas, kuriam liepą sukaks 73-eji (pora metų vyresnis už V. Putiną), tokiu būdu palydimas į garbingą pensiją, jo sūnui gavus svarų Rusijos vyriausybės vicepremjero postą. Kitų požiūriu, kiekvienas Rusijos diktatoriaus patarėjas „turi tiesesnę prieigą“ prie V. Putino ausies.
Šiame kontekste galima prisiminti, kaip V. Putinas pasielgė su kitu savo ilgamečiu bičiuliu – buvusiu saugumiečiu Sergejumi Ivanovu. Šis iki 2008-ųjų buvęs vicepremjeru, prieš tai gynybos ministru ir prezidento administracijos vadovu, buvo paskirtas V. Putino patarėju aplinkosaugos, ekologijos bei transporto klausimais ir ten baigia savo aktyvią politinę karjerą.

Rytas Staselis

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *