Kiekviena kelionė prasideda nuo mažo žingsnelio iš namų (kinų išmintis)

Grupelė Birštono sveikos gyvensenos klubo narių taip ir padarė – aplankė Sakartvelą. Skridome į Kutaisį – naujas modernus oro uostas nuteikė puikiai, o gidas Tengo mus pasitiko su šypsena, kuri nedingo nuo jo veido visą kelionės laiką, kaip ir kartvelų, kurie, sužinoję, kad mes iš Lietuvos, džiaugėsi, vaišino, mokė savo šalies šokių…
Sakartvelas įsikūręs Užkaukazėje, į rytus nuo Juodosios jūros, Didžiojo Kaukazo pietiniuose šlaituose, ribojasi su Rusija, Azerbaidžanu, Armėnija, Turkija. Tai – senosios civilizacijos šalis, kurioje žmonės apsigyveno prieš 1,8 mln. metų. Kultūra labai sena su savita abėcėle ir kalba, kuri vartojama tik Sakartvele. Seniai auginamos vynuogės. Svarbiausias Šilko prekybos kelias, jungiantis Indiją ir Centrinę Aziją su Europa, ėjo per šią šalį. Karalienės Tamaros valdymo laikais   šalis driekėsi nuo Juodosios jūros iki Kaspijos – tai buvo aukso amžius. Pirmoji Sakartvelo respublika buvo pažangi (1918-1921), bet ją pasijungė didysis kaimynas. 1991 m. balandžio 9 d. šalis vėl tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos…
Kutaisis – antras pagal dydį miestas. Jame yra įspūdinga Bagrati šventovė ir Gelati vienuolynas. Apsilankėme netoliese esančiame Prometėjo urve su stalagtitais ir stalagmitais. Boržomi apsilankėme Mineralinio vandens parke, maudėmės iš gelmių trykštančiame sieros vandens baseine. Nakvynė buvo ant Kuros upės kranto nuostabaus šeimininko namuose. Kitą dieną važiavome į Tbilisį.
Vykome prie Paravardi ežero, esančio aukščiausiai Svanetijoje (2145 m), kur buvo dar nykus žiemiškas kraštovaizdis. Čia iškastą druską degustavome mieloje draugijoje, su prieskoniais sumaišytos druskos įsigijome lauktuvėms. Svanetijos niekada neužkariavo mongolai, persai jų irgi nepasiekė. Čia galima susipažinti su grynakraujais kartvelais, koks ir buvo mūsų gidas…
Vardzia yra viena įspūdingiausių Kaukazo vietovių, jos urvų vienuolynas yra XII-XIII a. paminklas. Tvirtovė saugojo žemes nuo turkų ir persų antpuolių. Katakombose – 350 kambarių. Mus palaimino čia gyvenantys vienuoliai.
Atvykome prie neseniai atidaryto deimanto formos stiklinio tilto, kuris kabo virš tarpeklio 200 m aukštyje, o apačioje teka upė, ir dar prie jo prieiti reikia 240 m. Kas norėjo, galėjo pasivažinėti dviračiu ant ištiesto lyno 280 m aukštyje. Visa tai galima patirti Tsalkos gamtos rezervate vos už 100 km nuo sostinės.
Apsigyvenome viešbutyje, ir visas Tbilisis mums buvo kaip ant delno. Miestas įkurtas V a. Jame yra ryški didingų senovės katedrų ir apleistų tvirtovių, spalvingų kiemų ir modernių verslo centrų samplaika. Senovinis svetingos dvasios miestas mus apgaubė savo žaluma ir šiluma. Vakarieniavome puikiame restorane su autentiška virtuve, su kartvelų šokiais ir muzika, įskaitant  gerą vyną.
Mtskheta – dvasinė šalies širdis, buvusi senoji sostinė ant Mtkvari upės kranto. VI a. vienuolyno Džvari senovinės sienos nuteikia pamaldžiai, o vaizdas nuo kalvos džiugina akį. Gretimai – Svetitskhoveli XI a. katedra. Tbilisį reikia pamatyti – po nuostabios ekskursijos vykome žiūrėti specialiai turistams skirtą gruzinišką Mktvari River programą. Paklaidžiojome po naktinį miestą, kur saugiai galėjome žiūrėti demonstracijas.
Patardzeuli – vyno gamykla su mielu gidu, vaišinomės ir 27 m. senumo konjaku. Garedžos tvirtovė su išsilaikiusiomis urvuose VI a. freskomis, kur kadaise gyveno 1000 vienuolių, o dabar – tik 5, bet gera buvo gauti jų palaiminimą.
Signagi miestas yra Alazani upės slėnyje – 125 km nuo sostinės, Kachetijos regiono širdyje. Apsuptas XII–XVIII a. tvirtovės siena, vingiuotos, akmenimis grįstos gatvelės, spalvingi namai. Tai – įsimylėjėlių rojus, įkvepiantis savo atmosfera. O dar – Pirosmanio muziejus… Bodbės vienuolyne saugomos Šv. Ninos relikvijos – tai ji atnešė į šalį krikščionybės šviesą. Netoliese susilieja baltoji ir juodoji Aragvos, o mes Gruzinų karo keliu važiuojame į Kazbeką. Kalnas stūkso 5033 m aukštyje, bet iš mūsų viešbučio atsiveria neregėtas vaizdas. Gretimai – Gergeti Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. XIV a. statyta 2170 m aukštyje, kalnų ledynų fone. Grožimės, fotografuojamės prie jau žydinčių šilagėlių…
Garsusis Gudauri žiemos slidinėjimo kurortas prieš savaitę baigė savo sezoną… Ananuri tvirtovė ir Uplistsikhe uolų draustinis paliko geriausius įspūdžius. Pabuvojome Gori mieste ir vykome atgal į Kutaisio labai modernų De Kopitnari oro uostą.
Mes čia dar sugrįšime…
Nijolė Juozaitienė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *