Tyrimai parodė – naftos produktai į Revuonos upelį patenka iš užterštų sklypų

Už Prienų bažnyčios, klonelyje, prie Revuonos upelio, gyvenantys individualių namų savininkai ne vienerius metus kenčia nuo naftos produktų kvapo – upelis pro jų namus į Nemuną plukdo vaivorykštės spalvomis žaižaruojančias riebaluotas teršalų dėmes. Gyventojų atstovai dėl to ne kartą kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę, sklypuose aplink upelį buvo atlikti grunto tyrimai, nustatyta jo tarša naftos produktais, bet žmonės nori ne nuogirdų, o konkrečių atsakymų, kokių priemonių bus imtasi taršai pašalinti, kaip greitai situacija bus suvaldyta.

Įtarimą sukėlė nenaudojamos kuro talpyklos
„Gyvenimo“ laikraščio redakcija kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės vicemerę Jūratę Zailskienę, prašydama paaiškinimo. Vicemerė patikino, kad, paaiškėjus aplinkos taršos faktams Valančiaus gatvės sklypuose ir Revuonos upelyje, aplinkosaugininkai iš karto ėmėsi atitinkamų veiksmų, buvo užsakyti specialūs tyrimai, nustatytas pagrindinis taršos šaltinis, situacijai suvaldyti parengtas priemonių planas, o kaip greitai ir veiksmingai gruntas bus išvalytas, priklausys ir nuo sklypų savininkų geranoriškumo bei bendradarbiavimo, sprendžiant šią aktualią problemą.
Taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų ir aplinkos tyrimus minėtoje Prienų miesto vietoje atliko UAB „Grota“ analitinės laboratorijos specialistai. Bendrovės vadovas Antanas Marcinonis redakcijos prašymu pateikė jų išvadas.
Anot A.Marcinonio, Prienų miesto Valančiaus gatvės gyventojams sunerimus, kad Revuonos upelio paviršiuje, ties jo kanalizuoto ruožo ištaka į atvirą vagą, pasirodo spalvota naftos produktų plėvelė, buvo imta ieškoti priežasčių, iš kur naftos produktai gali patekti į upelį. Atsakingų pareigūnų žvilgsniai nukrypo į greta kanalizuoto upelio ruožo (Laisvės al. 10A) išsidėsčiusią Prienų šilumos tinklų katilinės teritoriją, kurioje ankstesniais laikais kūrenimui buvo laikomas skystas kuras ir išlikusios jau seniai nenaudojamos požeminės skysto kuro talpyklos. Nuspręsta jas demontuoti ir patikrinti, ar jos ne kiauros, galbūt teršia gruntą ir upelį.
„2022 m. liepą šios talpyklos buvo demontuotos. Jas iškasus, aplinkos apsaugos specialistai iš Aplinkos apsaugos agentūros Pietų Lietuvos Aplinkos tyrimų departamento paėmė ir ištyrė grunto mėginius iš iškastų talpyklų duobės dugno bei žemės paviršiaus šalia duobės. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad po talpyklomis slūgsojęs gruntas yra užterštas naftos produktais. Buvo nustatyta santykinai nedidelė naftos produktų koncentracija, ji tesiekė 720 –2100 mg/kg ir neviršijo tokio naudojimo teritorijai (III kategorija) teisės aktais nustatyto leidžiamo užterštumo koncentracijos ribinės vertės. Tačiau nustatytą grunto teršalų koncentraciją palyginus su aplinkinėms (gyvenamosioms, – red.) teritorijoms (II kategorija) taikoma ribine verte, kurių jautrumas taršai yra didesnis ir joms taikomi griežtesni užterštumo reikalavimai (RV – 300 kg/kg), ji 2,4–7 kartus viršijo ribinę vertę. Pro katilinės gretimybes pratekėjusio Revuonos upelio vandenyje, ties ištaka iš kanalizuoto ruožo, nustatyta naftos produktų indekso koncentracija siekė 0,92 mg/l ir viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją vandens telkinyje – priimtuve (0,2 mg/l),“ – aiškinama redakciją pasiekusiame UAB „Grota“ atstovo rašte.
A.Marcinonio teigimu, siekiant išsiaiškinti taršos paplitimą už buvusių talpyklų teritorijos ir jos realų poveikį Revuonos upeliui, netrukus po minėtų Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų buvo atliktas detalus katilinės teritorijos ekogeologinis tyrimas. Jo metu žemiau drenuoto ruožo, maždaug 110 m nuo katilinės teritorijos, išgręžti šeši 6–9 m gylio gręžiniai, iš įvairaus gylio paimta 19 grunto mėginių, 2 gruntinio vandens ir 1 Revuonos upelio vandens mėginys. Nustatyta, kad gilesniuose grunto sluoksniuose naftos angliavandenilių koncentracija beveik 2 kartus, o gruntiniame vandenyje iki 2,8 karto viršijo ribinę vertę, taikomą katilinės teritorijai.

Rado pagrindinį taršos šaltinį
Įvertinusi šiuos tyrimo rezultatus, Lietuvos geologijos tarnyba, atsakinga už žemės gelmių tyrimų vertinimą, priėmė sprendimą parengti bei nustatyta tvarka patvirtinti užterštos teritorijos tvarkymo planą ir juo vadovaujantis užterštą teritoriją sutvarkyti.
„Prienų šilumos tinklams“ užsakius parengti tokį planą, UAB „Grota“ specialistai 2023 m. atliko papildomus katilinės ir jos prieigų teritorijos tyrimus ir nustatė, kad upelio vandens paviršių „nudažo“ ne iš katilinės teritorijos, o nuo gretimų Valančiaus g. individualių gyvenamųjų namų sklypų su gruntiniu vandeniu atitekantys naftos produktai – benzino, dyzelino ir sunkesniųjų angliavandenilių mišinys.
Buvo nuspręsta detaliai išsiaiškinti potencialių taršos židinių dislokacijos vietas ir žemės sluoksniuose išplitusio taršos arealo padėtį, todėl Prienų rajono savivaldybės užsakymu 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje buvo atliktas detalus teršiamo upelio ruožo prieigų ekogeologinis tyrimas. Jo metu minėtų Valančiaus g. individualių gyvenamųjų namų sklypuose ir jų gretimybėse buvo išgręžta 20 kartiruojančių gręžinių (imtinai iki gruntinio vandeningo sluoksnio), aprašyta jų grunto litologija ir akivaizdus užteršimas, paimti ir laboratorijoje ištirti 26 grunto ir 22 gruntinio vandens mėginiai.
Gauti detalaus tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinis požemio taršos ir dar vienas mažesnio intensyvumo židiniai yra buvę šlaite M. Valančiaus g. sklypuose. „Pagal koncentracijų pasiskirstymą matyti, kad žemės teršimas abiejose vietose yra įvykęs seniai, šviežios taršos požymių nenustatyta,“ – patikslino UAB „Grota“ specialistas. Tyrimų duomenimis, ribinę vertę viršijantis užterštas gruntas slūgso 1,5–2 m gylyje ir paplitęs apie 1 tūkst. m2 plote. Vidutinis užteršto sluoksnio storis siekia apie 1,5 m, o užteršto grunto tūris sudaro apie 1,5 tūkst. m3. Gruntas daugiausia užterštas dyzelino eilės angliavandeniliais. Jų koncentracija siekia 594–18049 mg/kg.
Naftos produktais žymiai užterštas ir gruntinis vanduo. Benzino eilės angliavandenilių koncentracija jame viršija RV iki 20 kartų, o naftos angliavandenilių indekso vertės koncentracija – net iki 28 kartų.

Teršalai bus surenkami ir utilizuojami
UAB „Grota“ vadovo Antano Marcinonio teigimu, įvertinus susiformavusio grunto ir gruntinio vandens taršos naftos produktais arealo migracines galimybes, buvo nustatyta, jog dalis teršalų yra judrioje būsenoje, kartu su gruntiniu vandeniu nuolat išsikrauna ir dar ilgai ateityje pateks į Revuonos upelį. Todėl yra nuspręsta šią iškrovą užkardyti ir upelio teršimą sustabdyti. Pasak atsakingo asmens, šiuo metu jau baigiamas rengti užterštos teritorijos tvarkymo planas, kuriame yra numatoma ties upelio šlaitu įrengti visą teršalų iškrovos zoną kertančią hidraulinę užtvarą. Ją įrengus, iš užterštos zonos upelio link migruojantys naftos teršalai bus surenkami ir utilizuojami, ilgainiui Revuonos upelis taps švarus ir nežaižaruos spalvotomis naftos produktų dėmėmis.
Parengė Dalė Lazauskienė