Skriaudžių jubiliejaus proga – suoliukai su dedikacijomis

Šią savaitę prie Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro pastato Skriaudžiuose pastatyta dvylika medinių suoliukų. Šios idėjos autorius – buvęs ilgametis Skriaudžių buities muziejaus direktorius, Kalendorių muziejaus įkūrėjas Pijus Brazauskas. Net ir daugelį metų gyvendamas Kaune, jis išliko krašto, kuriame praleido pačius įdomiausius ir darbingiausius gyvenimo dešimtmečius, patriotu, miestelyje dažnai apsilanko, visomis išgalėmis jį garsina ir reklamuoja.
Artėjant Skriaudžių kaimo vardo paminėjimo Prienų parapijos knygose 360-ties metų sukakčiai, kuri bus minima birželį, Pijus Brazauskas sumąstė šia proga padovanoti vardinį, Skriaudžių krašto šviesuoliams skirtą suoliuką. Ši mintis jam atėjo po vieno apsilankymo Kultūros ir laisvalaikio centre: pasižvalgęs po atnaujintą įstaigos teritoriją, pasidžiaugęs naujai paklotomis trinkelėmis prieigose, daugelį metų šiame pastate dirbęs muziejininkas pasigedo suoliukų, ant kurių žmonės po koncertų, kitų renginių galėtų prisėsti, jaukiai pabendrauti, ilgainiui prisijaukinti šią erdvę ir susikurti jos tradicijas.
Vardiniai suoleliai su dedikacijomis parkuose, skveruose, prie pasivaikščiojimo takų Lietuvos miestuose nėra naujiena, ši praktika perimta iš Anglijos, kitų užsienio šalių, kur populiaru, tokiu būdu pagerbia jau išėjusius iškilius parapijiečius, bendruomenių narius, artimuosius ir giminaičius. Tokių pavyzdžių Pijus Brazauskas matė viešėdamas JAV, kai vaikštinėjo po Manheteno parką.
Kai vyras, atvykęs į Skriaudžius, pasidalino savo idėja su čia gyvenančiais pažįstamais, jie taip pat panoro prisidėti lėšomis ir padovanoti miesteliui suoliukus, taip įamžinant nusipelniusių, garbingų Skriaudžių krašto žmonių atminimą. Tai, kad žmonės mena savo šaknis, iki šiol gerbia ankstesnių kartų atstovus už jų darbus, Pijų ir nustebino, ir nudžiugino. Jis ėmėsi iniciatyvos suoliukus ne tik užsakyti, bet ir pastatyti, paskutinėmis balandžio dienomis pats įtemptai dirbo, suoliukus tvirtino prie betoninių plokščių. Jam į talką atėjo Skriaudžių pagrindinės mokyklos, Veiverių KLC, Veiverių seniūnijos darbuotojai. Bendrų pastangų rezultatas jau džiugina akis, suoliukai stovi jiems skirtose vietose ir kviečia prisėsti.
Kaip sakė jų statymo iniciatorius, metalinės lentelės su dedikacijomis ir QR skaitmeniniais kodais, kuriuose pateikiamos nuorodos į interaktyvų turinį apie žymius šio krašto žmones ir jų darbus, prie suoliukų bus pritvirtintos Skriaudžių jubiliejinių iškilmių išvakarėse.
Buvęs muziejininkas suskaičiavęs 27 garbius, iš Skriaudžių krašto kilusius kraštiečius, apie juos daugiau galima sužinoti e.puslapyje skriaudžiai.lt. Skriaudžių 360-ties metų vardo paminėjimo šventės metu bus atidengti suoliukai keletui iš jų.
Pijaus Brazausko, dovanojusio suoliuką, pavyzdžiu pasekė kiti kraštiečiai, šeimos, kolektyvai. Išskirtinį, suoliuką su išraižytais kanklių kontūrais šeima skyrė Jurgio Alensko (1905–1970), kanklių meistro ir vieno iš Skriaudžių „Kanklių“ ansamblio vadovų atminimui; Atskirus suoliukus fundavo ir kitos šeimos, taip pagerbdamos savo artimuosius: Praną Puskunigį (1860–1946), Skriaudžių „Kanklių“ ansamblio įkūrėją (1906), ir jo sūnų Leoną (1910–1994), Štuthofo lagerio kalinį, Kazimierą Orlauską (1907–1994), ilgametį Skriaudžių aštuonmetės mokyklos direktorių; etnologą hab. daktarą Juozą Kudirką (1939–2007); ilgametę Skriaudžių „Kanklių“ ansamblio dalyvę Janiną Ališauskienę (1932–2019). Aidutės, Irenos ir Laimučio Grincevičių dovana – suoliukas su dedikacija kanklininkui Antanui Degučiui (1899–1992), dainų ir eilėraščių autoriui, daugiau kaip 30 metų vadovavusiam Skriaudžių „Kanklių“ ansambliui. Neliko pamiršti etnologės, hab. daktarės, profesorės Angelės Vyšniauskaitės (1919–2006) darbai, jos garbei suoliuką dedikavo Skriaudžių mokyklos kolektyvas. Skriaudžių 360 metų sukakties proga kitų, skirtų šio krašto žmonėms ir amatininkams, suoliukų statybą lėšomis rėmė kraštiečiai Algimantas Sinkevičius, Zigmantas Kazakevičius, Ona Žukauskaitė-Patronaitienė ir Viktoras Patronaitis. Aidutė ir Gintautas Jurešiai vieną iš suoliukų skyrė Mortos Linkaitės-Jūros (1927–1992), partizano Juozo Lukšos-Daumanto pagrindinės ryšininkės, Intos lagerio kalinės, atminimui. Tryliktas suolelis bus pastatytas prie Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčios, tai – parapijiečių padėka kunigui Vincentui Čėsnai (1921–2006) už ilgametę tarnystę parapijoje.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos