Turizmo plėtojimas Panemunių regione

Lietuvos kultūros politikos institutas kviečia į pasitarimą, kuriame numatoma aptarti turizmo plėtojimo sąlygas Panemunėse nuo Druskininkų iki Kauno miesto (t. y. Druskininkų ir Birštono kurortuose, Varėnos, Prienų ir Kauno rajonuose, Alytaus mieste ir rajone).
Pasitarimas vyks Birštone, Kurhauze,
balandžio mėn. 25 d., 13–17 val.

Praėjusiais 2023 m. buvo baigti ketverius metus trukę Nemuno vagos nuo Kauno iki Kuršių marių valymo darbai. Didžiojoje Lietuvos upėje atsigauna laivyba. Matydami Nemune daugėjant laivų ir valčių, Panemunių gyventojai turi vilčių, kad pagerės jų gyvenimas. Tačiau randasi ir nerimo: ar bus norinčiųjų keliauti Nemunu turistų, ar verslininkai turės baržų ir krovinių plukdyti upe?
Panemunių, kaip ir kitų Lietuvos regionų, ekonomika augs ir socialinė padėtis gerės, kai juose bus plėtojama gamyba. Prioritetinė verslo šaka Panemunėse turėtų būti turizmas < nes šis regionas pasižymi įspūdinga gamta, yra turtingos istorijos paminklų ir kitų kultūros vertybių.
Nemunas veikia vietos gyventojų papročius, ūkininkavimą, verslo tradicijas, kultūrinį gyvenimą. Tačiau kiekviena savivaldybė ir skiriasi savitais gamtos ištekliais, kultūros paveldu, gyventojų skaičiumi ir jų profesionalumu, verslo ir ūkininkų padėtimi, kelių ir ryšių infrastruktūra, viešųjų įstaigų – mokyklų, kultūros, medicinos įstaigų būkle ir kt. Panemunių regiono pažangai kurti reikia panaudoti ne tik šio krašto gamtos išteklius ir kultūros paveldo vertybes, bet ir savivaldybių savitumus.
Galime ir privalome pasirūpinti, kad Panemunių regionas būtų žinomas ne tik mūsų šalyje, bet visoje Europoje kaip saugus, turtingas kultūros vertybių ir svetingų gyventojų kraštas, kur išplėtotas aukščiausio lygmens turizmas.
Panemunių savivaldybės ir valstybinėse saugomose teritorijose esantys parkai turėtų pasirūpinti turizmo išteklių – retų gamtos ir kultūros vertybių – apsauga, tvarkymu, pritaikymu lankymui ir turizmo infrastruktūros sukūrimu. Vietos gyventojai turėtų jaustis esą savo krašto šeimininkai. Pirmiausia jie turėtų suremontuoti savo gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, sutvarkyti sodybų kiemus ir visą aplinką, sodus ir kitus želdynus. Susivieniję į bendruomenes, gyventojai turėtų prisidėti prie savo krašto kaimų, gyvenviečių, miestelių tvarkymo, imtis turizmo plėtojimo darbo, gyventi sveikoje, sutvarkytoje aplinkoje, ne emigruoti, bet gyventi ir išgyventi savo krašte.
Druskininkų ir Birštono sanatorijų veiklą gerokai turėtų paveikti 2023 m. priimtas Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymas. Jame numatoma sudaryti sąlygas kurortinio sveikatinimo procedūrų ir medicininės reabilitacijos plėtrai. Keliami ir kiti uždaviniai. Kadangi kurortai turi gerai įrengtą infrastruktūrą, numatoma didinti jų poveikį aplinkinių gyvenviečių ir savivaldybių ekonomikos augimui ir socialinės sferos gerinimui. Ypač akcentuojamas kurortų poveikis turizmo plėtojimui, nes tai padeda atskleisti krašto savitumą, gerinti šalies įvaizdį ir sukurti didesnę ekonominę naudą.
Gerai koordinuojamas turizmo plėtojimas visose Panemunių savivaldybėse nedelsiant duotų naudos ir šio regiono verslininkams, ir viešajam sektoriui, ir gyventojams.
Dalyvauti pasitarime kviečiami Druskininkų ir Birštono kurortų, ir kitų Panemunių savivaldybių merai ir darbuotojai, „Dzūkijos“ nacionalinio parko, Nemuno kilpų ir Kauno marių regioninių parkų vadovai, turizmo organizatoriai, nacionalinių institucijų specialistai, vietos kultūros darbuotojai, mokytojai, verslininkai, gyventojų bendruomenių vadovai. Pasitarimas bus atviras.
Remdamasis pasitarimuose specialistų skaitytais pranešimais, diskusijų dalyvių pasakytomis mintimis, vietos gyventojų nuomone, subūręs specialistų grupę, Lietuvos kultūros politikos institutas parengs turizmo plėtojimo Panemunių regione programą ir įteiks ją LR Vyriausybei.
Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius
Antanas Staponkus