„…tik kartu galim labai daug“

Prienų rajono seniūnijose prasidėjo ataskaitiniai susirinkimai. Jų organizavime nauja tai, kad gyventojai apie rūpimas problemas gali kalbėti ne tik susirinkimo metu, bet jiems suteikta galimybė, iš anksto užsiregistravus ir susitarus, jas aptarti ir konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, prie nepravažiuojamo kelio ar išsiliejusio melioracijos griovio. Naujovę žmonės vertina dvejopai. Vieni sako, kad taip mažiau bus girdinčiųjų apie negeroves, kiti mano, kad išsiaiškinus vietoje bus galima priimti teisingesnius sprendimus.
Tad ir praėjusį antradienį Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas su komanda į susitikimą su Stakliškių seniūnijos seniūnaičiais ir bendruomenių pirmininkais sugrįžo jau pasižvalgę po seniūnijos gyvenvietes, kelius, susitikę su juos kvietusiais gyventojais.
Pasak mero, daugiausia rūpesčio kelia keliai. Juo labiau Stakliškių seniūnijoje, kuri ne tik didžiausia rajone, bet jos ir reljefas – išskirtinis: daug kalnelių, miškingų keliukų, gausu kaimų bei vienkiemių. Mero teigimu, praėjusiais metais Stakliškių seniūnijos kelių priežiūrai bei tvarkymui buvo skirta ir papildomų lėšų. Kaip vėliau savo ataskaitoje konstatavo seniūnė Nijolė Ivanovienė, būtent gatvių dangos ir kelių remontui, priežiūrai buvo sunaudota bene daugiausia seniūnijos biudžeto lėšų. Tarp svarbesnių darbų ji paminėjo Mokyklos gatvės Užuguostyje asfalto dangos atnaujinimą ir aikštelės prie bibliotekos asfaltavimą, Verknės gatvės Pikelionyse paprastąjį remontą, šlaitų sutvirtinimą prie tvenkinio Alšios g. Trečionyse, pėsčiųjų tako pratęsimą Atminimo kalnelyje ir kitus ženklius darbus. Darbus, kurių seniūnės, o ir vėliau kalbėjusio Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Eimanto Šalomsko manymu, gali nepastebėti tik tie, kurie nenori.
Nors, kita vertus, ir meras A. Vaicekauskas, ir seniūnė sutiko, kad keliai ir toliau išlieka opiausia problema ir nuolat reikalaus dėmesio. Tačiau, kaip tvirtino seniūnė, pirmiausia bus tvarkomi tie, kuriais važiuoja mokykliniai autobusiukai, kur gyvena daugiau žmonių.
– Ūkininkams kelių į laukus nedarysim, – sakė N. Ivanovienė, beje, nepamiršdama padėkoti ūkininkams Valdui Jarmalavičiui, Sigitui Šiupšinskui, Egidijui Ruočkui, Pauliui Radvilai, atskubantiems į pagalbą, kai reikia valyti sniegą.
Seniūnė taip pat pasidžiaugė tuo, kad gimnazija, kultūros įstaigos bei dauguma seniūnijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių dirba ranka rankon ir kartu organizuoja prasmingus renginius, nuveikia kitų darbų.
Vicemerės Jūratės Zailskienės nuomone, apie Stakliškių krašto žmonių bendrystę liudija ir aktyvus balsavimas praėjusiais metais palaikant pateiktą projektą dalyvaujamam biudžetui. Stakliškiečių idėja „Istorinis atminties simbolinio paminklo 1944–1953 m. Stakliškių krašto partizanams ir jų rėmėjams atminti pastatymas“ surinko daugiausia balsų ir laimėjus finansavimą buvo įgyvendinta. „Gyvenimo“ laikraščio skaitytojai skulptūros pristatymą išrinko „Metų projektu“.
Nors Stakliškės, gausiai dalyvavusių svečių manymu, gražėja ir modernėja, bet pokalbyje dalyvavę seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, o ir vėliau ataskaitos klausęsi gyventojai kalbėjo ir apie konkrečias bei bendresnes nuo vietos valdžios politinių sprendimų priklausančias problemas.
Viena jų – mokestis už komunalinių atliekų surinkimą. Pagal dabar galiojančią tvarką mokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Tai, kad pastovioji dalis kainoje sudaro tris ketvirtadalius ir ją turi mokėti net ir negyvenamos sodybos šeimininkas, apie tai kalbėjęs susirinkimo dalyvis pavadino įstatyme įteisintu reketu. Atsakydamas į šį klausimą, kaip ir kitą siūlymą – kainą skaičiuoti ne nuo ploto, bet nuo gyventojų skaičiaus, – meras nieko žadėti negalėjo, nes taip nustatyta tvarkoje. Jis tik patarė žmonėms atidžiau rūšiuoti atliekas, nes kontrolierių, galinčių skirti ir baudas, tik daugėja.
Ne nuo savivaldybės priklauso ir tai, ar bus lemta išlikti gražiai, sutvarkytai, turinčiai ir aikštyną Stakliškių gimnazijai. Ar jos, kaip ir kitų kaimiškų gimnazijų, išlikimą gali nulemti reikalavimas, kad klasėje būtų 21 mokinys? Mero nuomone, ne, bet kokia bus valstybės politika toliau šiuo klausimu, lieka nežinioje.
Nelengvai, matyt, bus sprendžiama ir Stakliškių bei Užuoguosčio parapijų klebonui Laurynui Visockui dideliu galvos skausmu tapusi aikštelė prie Užuguosčio bažnyčios. Ji priklauso parapijai, bet ja naudojasi ir bendruomenė, ir atvažiavę svečiai. Deja, ne visi vietiniai ir atvykusieji elgiasi taip, kaip derėtų. Aikštelėje jie palieka šiukšlių, tepalų balas. Pasak klebono, kai kas ir žvyrą išpila.
Susirinkusiųjų nuomone, situaciją gal pagerintų vaizdo kamera, bet savivaldybė ne jai priklausančiame sklype jos negali įrengti. Be to, ir reikalavimai dėl kamerų įrengimo dabar labai sugriežtinti, net nelogiški. Pažadėta aiškintis, kaip spręsti problemą.
Stakliškėse įgyvendinant nuotekų valymo tinklų įrengimo projektą iš europinių lėšų, deja, nepavyko aprėpti visų gatvių, tad, A. Vaicekausko teigimu, darbus teks tęsti jau iš rajono biudžeto lėšų, pradedant nuo tankiausiai apgyvendintos Vilniaus gatvės.
Kitas keltas problemas tikriausiai bus spręsti lengviau. Pažadėta sutvarkyti melioraciją semiamose sodybose, išsiaiškinti situaciją dėl šarvojimo salės nuomos savivaldybei priklausančiame pastate Vyšniūnuose, pastatyti apsauginę tvorelę prie tvenkinio Trečionių kaime ir biotualetą prie Stakliškių kapinių, pakeisti apšvietimo valandas Užuguostyje ir kitose kaimų gyvenvietėse. Seniūnaičių manymu, geriau šviestuvai tegul dega tamsiu paros metu, o ne vakarais, kai dar šviesu, ir rytais, kai jau šviesu.
Meras savo ruožtu prašė gyventojų želdinant sodybas nesodinti medelių arti kelių apsauginių zonų, nes užaugę medžiai vėliau trukdo tvarkyti pakeles. Kalbėdamas apie šių metų planus Stakliškėse A. Vaicekauskas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausia lėšų – apie 200 000 eurų, bus skirta ambulatorijos pastato remontui, taip pat bus rengiamas seniūnijos pastato remonto projektas, tęsiami viešųjų erdvių tvarkymo ir kelių remonto, gatvių apšvietimo bei kiti darbai. Darbai, prie kurių įgyvendinimo seniūnė kvietė prisidėti visus, nes, pasak N. Ivanovienės, tik kartu galim labai daug.
Susirinkime dalyvavusi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė prašė plačiau paskleisti žinią apie Pieštuvėnų bei Medžionių kaimuose paslaugas teikiančią mobilią biblioteką, o vicemerės Jūratė Zailskienė ir Laimutė Jančiukienė būti aktyviems teikiant prašymus bendruomenių ir kaimo rėmimo programai bei domėtis naujovėmis socialinės paramos srityje.
Ramutė Šimukauskaitė