Mero pusryčių tema – verslo ir mokslo partnerystė

VDA Kauno fakulteto dekanas prof. J. Audėjaitis.

Balandžio 10 dieną į tradicinius Mero pusryčius itin gausiai susirinkę rajono verslininkai turėjo galimybę pabendrauti su Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos vadovais bei dėstytojais, iš jų išgirsti apie aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystės galimybes ir abipusę naudą. Komunikacijos ir rinkodaros specialistė Jolita Mažeikienė pristatė kelis mėnesius dirbusios darbo grupės surinktą ir apibendrintą medžiagą, kaip turėtų būti pozicionuojamas Prienų kraštas.

Pasak KTU strateginių partnerysčių prorektorės prof. dr. Editos Gimžauskienės, kadangi Prienus ir Kauną skiria nedidelis atstumas, kartu su krašto verslininkais galima nuveikti prasmingų

KTU Strateginių partnerysčių prodekanė prof. dr. E. Gimžauskienė.

darbų. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo spektras gali būti labai platus, priklausomai nuo įmonės poreikių. Universiteto proaktyvi veikla nukreipta ne tik į verslui reikalingų profesinių kompetencijų auginimą, magistro studijas, mažesnių įmonių, vidurinės grandies vadovų regionams ugdymą, bet ir į inovacijų, naujų produktų kūrimą, mokslinius tyrimus, kurie įmonėms atveria naujas galimybes rinkoje.
Prorektorė pristatė tris patrauklias studijų programas, kurios orientuotos į realius verslo iššūkius, pokyčių lyderystę, mokymosi visą gyvenimą koncepciją ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą.
KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadovės dr. Rimantės Sedziniauskienės teigimu, centras yra atviras ir tyrėjams, ir studentams, ir verslininkams, vienija integruotas mokslo, studijų, verslo centrų (slėnių) „Santaka“, „Nemunas“ veiklas, priima verslo užklausas, teikia paslaugas įmonėms „vieno langelio principu“ (konsultuoja verslo kūrimo, finansavimo priemonių, projektų ir

KTU padalinio vadovė dr. R. Sedziniauskienė.

konkrečiais įmonių problematikos klausimais, kuria prototipus, padeda vystyti naujus produktus, apsaugoti intelektinę nuosavybę ir kt.)
Dr. R.Sedziniauskienė pasidalino konkrečiais pavyzdžiais. Verslo užsakymu mokslininkai sukūrė algoritmą UAB „Teltonika“ gaminamam laikrodžiui, kuris padeda nustatyti širdies aritmijos problemas, taip pat – vamzdynų diagnostikos prietaisą, sudarė receptūrą ir ištestavo produktą, skirtą rijimo problemų turintiems žmonėms. KTU mokslininkų paslaugomis, kurdama naujus produktus, pasinaudojo ir Prienų rajone veikianti UAB „Ekofrisa“.
KTU investuoja ir plečia savo infrastruktūrą, praėjusiais metais buvo atidarytas KTU „M-Lab“ modernių eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras, kuriame sudarytos

Komunikacijos ir rinkodaros konsultantė J. Mažeikienė.

sąlygos studentams ugdytis kompetencijas, kurti produktus, realizuoti ir verslo užsakymus. Ateityje numatoma įsteigti ir Dirbtinio intelekto centrą.
Pranešėja pristatė ir kitas galimas bendradarbiavimo formas su verslininkais, juos kvietė apsilankyti inovacijų parodoje „Technorama“, steigti paskatinamuosius prizus jauniesiems tyrėjams, stipendijas studentams, dalyvauti KTU karjeros dienose, pristatyti savo verslus, profesines galimybes moksleiviams, pasiūlyti praktikos vietų studentams.
Kita verslo pusryčių tema buvo ne mažiau įdomi. Kraštietė, komunikacijos ir rinkodaros konsultantė Jolita Mažeikienė pristatė tris Prienų krašto pozicionavimo kryptis, aptarė, kaip geriau įveiklinti 2020 metais sukurtą, krašto tapatybę labiausiai atspindintį Prienų krašto prekės ženklo logotipą, kad jis padėtų pritraukti daugiau

VDA Dizaino katedros vedėjas prof. V. Trakimavičius pristatė studentų taikomųjų darbų parodą.

lankytojų, padėtų sėkmingai konkuruoti dėl vartotojų turizmo, verslo ir kitose tikslinėse rinkose, skatintų vietos gyventojų pasididžiavimą savo vietove.
Pasak J.Mažeikienės, šiandien miestų herbai yra tik jų istorija, bet ne tapatybė, todėl beveik pusė Lietuvos savivaldybių savo išskirtinumą sieja su prekės ženklais. Ir tai, J.Mažeikienės teigimu, teisinga, tokiu būdu kuriamas šiuolaikiškas ir patrauklus miestų įvaizdis ne tik gyventojams, bet ir turistams, verslui, investuotojams. Visgi, ji pastebėjo, prekės ženklą reikia kryptingai valdyti, jo žinomumą palaikyti, nes tai sukuria tikrąją prekės ženklo vertę.

Meras A.Vaicekauskas vylėsi, kad verslininkai pasinaudos proga, užmegz ryšius su aukštosiomis mokyklomis ir įgyvendins įdomius projektus.

J.Mažeikienės teigimu, gyventojų apklausos, Prienų rajono savivaldybės strategija padėjo išryškinti Prienų krašto vertybes, privalumus, charakteristikas ir asociacijas, su kuriais, atsižvelgiant į adresatą, galėtų būti tapatinama ši vietovė, ir kurios apjungtų žmones.
Apklausų dalyviams Prienų kraštas siejasi su kūrybiškumu, bendryste, tradicijų saugojimu ir žmonių harmonija su gamta. Tai – atviras ir lengvai prieinamas aktyviam laisvalaikiui, krašto pažinimui ir naujoms patirtims kraštas, kuris artimas širdžiai ir visada šalia. Jame draugiška aplinka, lėtas gyvenimas šalia didmiesčių, yra daug kultūros. Prienų kraštas jungia Nemuno krantus, etnografinius regionus, didmiesčius magistraliniais keliais, gyvenimą tarp miesto ir kaimo, gamtą ir žmogų, galimybes kurti ir augti.
Atsižvelgiant į šiuos faktorius buvo išskirtos ir renginio dalyvių balsavimui pateiktos trys Prienų pozicionavimo kryptys: „Prienų kraštas – platus kultūros slėnis“, „Prienai – ir Tau artimas kraštas“ ir „Prienai – Tavo potyrių

Rajono verslininkus sudomino Mero pusryčių tema apie verslo ir mokslo partnerystę.

slėnis“. Prienai turės pasirinkti tikslią krašto prekės ženklo pozicionavimo kryptį, todėl už šias idėjas bus balsuojama ir kitose auditorijose.
Susitikimo pabaigoje savo pasiūlymus verslui pristatė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis ir Dizaino katedros vedėjas prof. Virgilijus Trakimavičius, kurie pakvietė apžiūrėti Prienų kultūros ir laisvalaikio centre veikiančią Grafinio dizaino ir Dizaino studijų programų studentų darbų parodą „GD+D“ ir patiems įvertinti taikomojo meno pavyzdžius – baldus, plakatus, etiketes, pakuotes, interjero dizaino ir kitus sprendinius, kurie gali būti įdomūs ir pritaikomi versluose.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos