Gyvenimą kuriame patys: Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkursas, skirtas Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti
2024 m. kovo 22 d. Prienų „Žiburio“ gimnazijoje vyko Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkurso, skirto Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti, baigiamoji šventė. Šiemet konkursas, kurio tikslai – gilinti gimtosios kalbos žinias, lavinti rašytinės kalbos vartojimo įgūdžius, ugdyti stiliaus individualumą, skatinti mokinių iniciatyvumą, žadinti kūrybišką, nestandartinį mąstymą, – buvo surengtas jau 25-ąjį kartą.
Renginys prasidėjo nuo pamokos apie žymų kalbininką, baltistą Joną Kazlauską (1930–1970). Pamoką vedė Prienų „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Živilė Jurkšienė, kuri susirinkusiesiems papasakojo apie J. Kazlausko biografiją, pristatė jo pagrindinius mokslo darbus, parodė mokinių sukurtą filmą, kuriame jie skaitė prisiminimus apie mokslininką iš knygos „Baltistikos ąžuolas: Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai“ (sudarė Ramutė Šimukauskaitė ir Regina Venckutė, Vilnius, 2010).
Per renginį Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė skaitė paskaitą „Kas kuria naujažodžius: visuomenė ar kalbininkai?“ Joje mokslininkė pristatė naujažodžius, papasakojo apie Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“ esantį Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, paneigė mitą, kad naujus žodžius kuria kalbininkai, supažindino renginio dalyvius su 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimais, jų rezultatais, visuomenės siūlytais žodžiais kandidatais ir jų reikšmėmis.
Po to vyko konkursui pateiktų darbų aptarimas. Jame dalyvavo Prienų „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Levutė Karčiauskienė ir Nijolė Šervenikaitė, Lietuvių kalbos instituto pavaduotoja mokslo reikalams dr. Aurelija Tamulionienė ir Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.

Prienų Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė pasveikino III vietos laimėtojas Ugnę Tamošaitytę ir Neringą Samuolytę iš „Saulės“ gimnazijos.
Šiais metais konkursui buvo pateikti 6 kalbos tiriamieji darbai iš Kauno „Saulės“ gimnazijos (3 darbai), Prienų „Žiburio“ gimnazijos (1 darbas), Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos (2 darbai). Darbe „Angliškų žodžių vartojimas tarp bendraamžių ir mokslinėje literatūroje“ buvo iškelti svarbūs uždaviniai: ne tik panagrinėti, kodėl angliški žodžiai prigyja jaunimo kalboje, bet ir ištirti, ar lietuviškos sąvokos prigyja mokslinėje bei pedagoginėje literatūroje, taip pat panagrinėti mokslinių sąvokų vartojimo tikslumą. Tai tikras mokslinis darbas, kuriame ne tik pateikiama medžiaga, bet ji ir analizuojama, matyti autoriaus nuomonė, daromos labai apibendrintos išvados. Darbe „Anglų ir rusų kalbų poveikis ,,Saulės“

Antrosios vietos laimėtojos Ugnė Jakubauskaitė ir Izabelė Lipinskaitė su mokytoja Auksuole Marčiulioniene ir jas pasveikinusiais konkurso organizatoriais bei rėmėjais.
gimnazijos mokinių šnekamosios kalbos leksikai“ nagrinėjama, kokius svetimų kalbų žodžius vartoja bendraamžiai, kokia kalba reiškia neigiamas emocijas. Aptariamos dažniausiai vartojamos svetimybės, pateikiami jų lietuviški atitikmenys. Be to, darbe ne tik parodoma svetimų kalbų leksika, bet analizuojamos ir jos vartojimo priežastys. Įdomu, kad darbe lyginamuoju metodu rezultatai palyginami su prieš devynerius metus atliktu tyrimu. Kalbos tiriamajame darbe „Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių naminių gyvūnų zoonimų žodynas“ analizuojami mokinių apklausos rezultatai, kurie palyginami su 2012 metų rezultatais, analizuojama zoonimų kilmė (lietuviškos ar svetimos kilmės žodis), vardo teikimo motyvai (išvaizda, charakterio savybės ir pan.). Darbą itin sustiprina pateiktas zoonimų žodynas, kurį sudaro daugiau kaip 400 gyvūnų pavadinimų ir jų kilmės, pasirinkimo motyvo aiškinimas. Darbas „Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių pravardžių žodynas“ yra ne tik žodynas, bet ir su įvadine dalimi, kurioje aptariama Kauno ,,Saulės“ gimnazijos mokinių pravardžių vartojimo kilmė ir priežastys, duomenys palyginti su 2014 metų duomenimis. Iš gautų duomenų matyti, kad pravardės dažniausiai kyla iš vardų, jų trumpinių, iškraipymų. Taip pat neretai buvo atsižvelgiama į žmogaus fizines savybes arba asmenybės bruožus. Svarbi išvada, kad nuo 2014 metų mažėja pravardžių, kurios gali įžeisti. Darbo „Pinigų reikšmė palyginimuose“ tikslas buvo ne tik sudaryti palyginimų žodynėlį, bet ir išanalizuoti gautus palyginimus ir juos aprašyti skirstant tam tikromis reikšminėmis grupėmis bei rasti ryšį tarp respondentų vartojamų palyginimų ir jų požiūrio į pinigus. Labai įdomus darbas „Prienų miesto gatvių pavadinimų semantika“, atliktu tyrimu buvo siekiama išnagrinėti Prienų miesto gatvių pavadinimų reikšmę bei svarbą. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – Prienų gatvių pavadinimus semantiniu principu suklasifikuoti į grupes ir aptarti jų prasmę bei istorinę ar kultūrinę vertę. Pagal gautus duomenis gatvių pavadinimai suskirstyti į tris grupes: gamtos objektų pavadinimai, asmenybių, istorinių įvykių bei vietovardžių pavadinimai ir vietovardžių ir abstraktūs pavadinimai. Paaiškėjo, kad Prienuose gausiausia gamtos objektų pavadinimų gatvių grupė 60%, asmenybių, istorinių įvykių bei vietovardžių pavadinimų grupė sudaro 22%, vietovardžių ir abstrakčių pavadinimų grupę sudaro 18% visų Prienų gatvių.
Darbų vertintojos aptarė moksleivių darbus, pristatė jų privalumus ir trūkumus, džiaugėsi mokinių susidomėjimu, dėkojo už konkursui parengtus puikius esė ir kalbos tiriamuosius darbus, tarė nuoširdų ačiū mokinius konsultavusiems mokytojams.
Po darbų aptarimo diplomais ir Prienų r. savivaldybės ir rėmėjų prizais buvo apdovanoti konkurso laureatai. Lietuvių kalbos instituto prizai atiteko tiriamųjų darbų nugalėtojams: Justui Kariniauskui (I vieta, Prienų „Žiburio“ gimnazija, mokytoja ekspertė Levutė Karčiauskienė), Ugnei Jakubauskaitei ir Izabelei Lipinskaitei (II vieta, Kauno „Saulės“ gimnazija, mokytoja ekspertė Auksuolė Marčiulionienė), Ugnei Tamošaitytei ir Neringai Samuolytei (III vieta, Kauno „Saulės“ gimnazija, mokytoja ekspertė Auksuolė Marčiulionienė).
Dar kartą nuoširdžiai sveikiname visus konkurso nugalėtojus, linkime tęsti savo darbus su tokiu pat įkvėpimu ir užsidegimu.
Lietuvių kalbos instituto informacija
Apie esė grupės darbus – kitame „Gyvenimo“ numeryje









Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).