Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkurso baigiamoji šventė

Penktadienį Prienų „Žiburio“ gimnazijoje vyko Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkurso, skirto kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti, baigiamoji šventė.
Šventė prasidėjo pamoka apie buvusį žiburietį, prof. Joną Kazlauską, vėliau svečiai iš kitų Lietuvos mokyklų ir „Žiburio“ gimnazistai klausėsi Lietuvių kalbos instituto mokslininkės, dr. Agnės Aleksaitės paskaitos tema „Kas kuria naujažodžius: visuomenė ar kalbininkai?“ Paskaita vyko gyvai, teisingai atsakius į klausimus apie Metų žodžius ir Metų frazes, buvo galima laimėti ir prizų.
Šiemet konkursui buvo pateikti šeši tiriamieji ir dvidešimt du esė darbai. Jie į Prienus atkeliavo iš Kauno miesto ir rajono, Palangos, Klaipėdos, Šiaulių rajono Kuršėnų, Alytaus, Marijampolės mokyklų. Esė darbų grupėje laureate tapo Prienų „Žiburio“ gimnazijos IV b klasės moksleivė Austė Kukankaitė, o tiriamųjų grupėje geriausiai buvo įvertintas taip pat prieniškio – Justo Kariniausko darbas, nagrinėjantis Prienų miesto gatvių pavadinimų semantiką. Abu gimnazistus konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Levutė Karčiauskienė.
Šventės pabaigoje konkurso dalyviams bei jų mokytojams buvo įteiktos padėkos, o laureatams ir prizininkams – ir rėmėjų – Prienų rajono savivaldybės, Lietuvių kalbos instituto, mokytojos ekspertės, vadovėlių autorės Nijolės Šervenikaitės, „Gyvenimo“ laikraščio redakcijos, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos, Prienų švietimo pagalbos tarnybos ir „Žiburio“ gimnazijos dovanos.
„Gyvenimo“ informacija
Daugiau apie konkursą ir jo dalyvių darbus – kituose „Gyvenimo“ numeriuose.
Onutės Valkauskienės nuotraukos


Deimančiukai

Auksuolė Marčiulionienė,
Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Lietuvos jaunųjų kalbininkų konkurse, skirtame kalbininkams Jonui Kazlauskui ir Antanui Lyberiui atminti, su mokiniais dalyvauju nuo 2011 metų. Nuo pat pradžių labai patiko ir konkurso organizatoriai, ir vertinimo komisija, ir rėmėjai, ir baigiamieji renginiai. Tad dalyvauju kasmet – jau įaugo į kraują.
Visų pirma, konkursas skatina pasitempti, nesustingti, pasitikrinti. Ypač tiriamieji darbai. Juk taip smagu darbo, kūrybos bakterijomis užkrėsti jauną žmogų, paskatinti jį tirti ir patirti atradimo džiaugsmą. Ir ne bet kokioje srityje, o lietuvių kalbos. Ir mokytojams, ir mokiniams naudingi baigiamieji konkurso renginiai, nes į juos pakviečiama žymių žmonių, kultūros veikėjų, mokslininkų. Galima paklausyti įdomių pasakojimų ar paskaitų – praplėsti akiratį. Todėl drąsiai galima teigti, kad šis konkursas prisideda prie gimtosios kalbos puoselėjimo, Lietuvos istorijos pažinimo.
Be to, mane žavi Prienų „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų veikla, kryptingumas. Jos puikiai organizuoja konkursą, kruopščiai vertina darbus. Sudaroma kompetentinga komisija ne tik iš mokytojų, bet ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, žurnalistų. Visada surandama rėmėjų, tad nugalėtojai apdovanojami ne tik padėkomis, bet ir puikiomis dovanomis. Džiugu matyti draugiškai dirbančią bendruomenę: ir gimnaziją, ir savivaldybę, ir švietimo skyrių, ir biblioteką, ir laikraštį. Daug rankų didžią naštą pakelia… O našta labai svarbi – rūpintis savo krašto kultūra, ugdyti jauno žmogaus patriotizmą.
Mano tėvai ir protėviai rytų aukštaičiai (uteniškiai), tad dažnai jaučiu tapatumą su Vaižgantu, apibūdinamu kaip „deimančiukų“ pilkame Lietuvos gyvenime ieškotoju. Tai ir aš jaučiuosi pasiutusiai smagiai Prienuose tuos deimančiukus suradusi!

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *