„Kviečiu būti pilietiškiems“

Pokalbis su Birštono savivaldybės vicemeru Edvardu Citvaru apie daugiabučių renovaciją ir pasirengimą galimoms grėsmėms.

– Kai Lietuvoje prasidėjo daugiabučių namų renovacija, Birštonas buvo tarp lyderiaujančiųjų šiuose darbuose. Šiandien kurorte stovi jau nemažai modernizuotų daugiabučių, bet yra dar ir likusių nerenovuotų. Kaip vertinate situaciją iš šiandieninės perspektyvos?
– Taip, Birštono savivaldybė prieš beveik dešimt metų buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas LR aplinkos ministerijos bandomasis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Birštono daugiabučių kvartalinės renovacijos projektai Lietuvoje yra laikomi gerosios patirties pavyzdžiu. Kurorte įgyvendinti demonstraciniai projektai, kurių pagrindu vėliau Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos pradėtos vystyti ir kitose savivaldybėse.
Prieš daugiabučio renovaciją Birštone sutvarkoma požeminė inžinerinė infrastruktūra – lietaus nuotekų, vandentiekio, šilumos tinklai, po renovacijos šalia renovuotų namų sutvarkomi šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės, žaliosios vejos, vaikų žaidimų aikštelės. Birštono kurorte pastatai turi išskirtinius fasadus, todėl kvartalinės renovacijos projektas buvo ypatingas dar ir tuo, kad reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Atnaujindami namus stengėmės išlaikyti Birštono, kaip kurorto, daugiabučių išskirtinumą. Daugiabučius papuošėme tam tikromis detalėmis – meniniais elementais, tautiniais motyvais, o tai prisidėjo prie jaukesnio miesto kūrimo. Be daugiabučių, buvo tvarkomi ir viešieji pastatai: gimnazija, darželis.
Šiandien esame pasiekę puikius rezultatus – daugiau nei 60 proc. daugiabučių renovuotų. Tai yra didžiausias renovuotų daugiabučių procentas Lietuvoje. Sėkmingos renovacijos Birštone pavyzdys yra ilgo ir nuoseklaus darbo su gyventojais rezultatas. Daugiabučio namo gyventojas tinkamą sprendimą gali priimti tik tada, kai jam yra aiškios procedūros, sąlygos ir galutinis rezultatas. Ne visi gyventojai yra finansininkai, inžinieriai, statybininkai, todėl su jais būtina kalbėtis paprastai ir aiškiai – toks bendravimo būdas visada duoda geresnį rezultatą nei susirašinėjimas raštais.
– Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų norėtų, jog jų daugiabutis būtų renovuotas. O kaip Birštone? Ar renovacijos procesai vyksta taip, kaip norėtųsi?
– Šiuo metu Centrinėje miesto dalyje iš 24 daugiabučių – 22 jau yra renovuoti. Vienam daugiabučiui yra parengtas ir patvirtintas investicijų planas, šiuo metu pasirašomos valstybės paramos ir finansavimo sutartys, po kurių prasidės techninio projekto parengimo ir rangos darbai. Su kito daugiabučio namo gyventojais planuojami susirinkimai. Kaip ir projekto pradžioje, taip ir dabar, yra susitinkama su daugiabučių namų gyventojais, kalbamasi, aiškinama ir bandoma išspręsti kylančias problemas. Dabar gyventojus įtikinti renovuoti namus – kur kas paprasčiau, nes jie mato šalia esančius renovuotus, energetiškai efektyvesnius namus, kaimynai kalbasi vieni su kitais ir dalinasi gerąja patirtimi.
Atnaujinus abu likusius daugiabučius namus, bus iki galo baigtas Birštono centrinės dalies (daugiabučių namų) kvartalo projektas. Prie atnaujintų daugiabučių namų ir toliau bus tvarkoma aplinka, takai, automobilių stovėjimo aikštelės.
– Kokios kliūtys dažniausiai užkerta kelią spartesnei renovacijos eigai?
– Dažniausia priežastis, užkertanti kelią spartesnei renovacijai, yra bendras daugiabučio namo gyventojų nesutarimas. Taip pat renovacijos kaina, rangovų stygius, tačiau gyventojams, savivaldybės atstovams ir rangovams bendradarbiaujant – visos problemos yra išsprendžiamos. Dažna problema ir nuolat besikeičiančios valstybės paramos sąlygos bei keliami aukštesni reikalavimai atnaujintiems namams, pavyzdžiui, energinio naudingumo klasė A. Iš vienos pusės, tai yra gerai, kadangi namas po renovacijos tampa dar labiau energetiškai efektyvus, tačiau tai išbrangina bendrą namo atnaujinimo kainą, kadangi reikia atlikti kur kas daugiau darbų.
– Kas galėtų senų daugiabučių gyventojus labiausiai paskatinti organizuoti renovacijos darbus?
– Renovavus namą pagerėja namo energetinis efektyvumas, sumažėja išlaidos už šildymą. Renovacijos metu, kaip jau minėjau, sutvarkoma inžinerinė infrastruktūra. Birštono savivaldybė savo ruožtu skatina daugiabučių namų renovaciją, prisidėdama prie aplinkos tvarkymo: pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo, automobilių aikštelių praplėtimo ir teritorijos apšvietimo. Renovacija padidina turimo nekilnojamojo turto vertę. Atnaujinus namą pagerėja ne tik namo energetinis efektyvumas, bet ir gyvenimo kokybė. Kuomet atnaujinamas ne tik vienas namas, o visas kvartalas, jis nenusileidžia moderniems naujiems gyvenamiesiems kvartalams.
– Kokios valstybės ir savivaldybės paramos gali tikėtis renovacija susidomėjusio namo gyventojai?

default

– 2024 m. daugiabučio namo renovacija susidomėję gyventojai gali tikėtis 100 proc. paramos techninio projekto parengimui, 30 proc. energiją taupančioms priemonėms ir 20 proc. šildymo sistemos įrengimui. Savivaldybė, skatindama gyventojus atnaujinti daugiabučius namus, teikia konsultacijas viso namo atnaujinimo proceso metu. Norėdama paskatinti gyventojus priimti sprendimą, savivaldybė 100 proc. padengia investicinio plano parengimo išlaidas.
– Prasidėjus karui Ukrainoje visuomenėje kilo daug diskusijų, kur tektų slėptis ir ieškoti pagalbos, jei šalyje prasidėtų karas. Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms Vyriausybė išsikėlė tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį. Už šį darbą atsakingos savivaldybės. Ar Birštono savivaldybė jau pasiekė tikslą?
– Taip, Birštono savivaldybė yra pasiekusi LR vidaus reikalų ministerijos iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsaugą gautų 50 proc. savivaldybės gyventojų. Daugiabučiuose namuose yra 35 priedangos.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra: sanatorijoje ,,Versmė“, Birštono miesto pirminės sveikatos priežiūros centre, Birštono gimnazijoje, ,,Tulpės“ sanatorijoje, Birštono lopšelyje-darželyje ,,Giliukas“, Birštono kultūros centre, Nemajūnų dienos centre, Birštono sporto ir sveikatingumo centre, Birštono vaikų lopšelyje-darželyje ,,Vyturėlis“, Birštono savivaldybės administracijos pastate, seniūnijoje.
– Kaip sprendėte ir sprendžiate kolektyvinių apsaugos ir priedangų patalpų klausimą?
– Buvo kreiptasi į Birštono savivaldybės įstaigas, kad jos peržiūrėtų savo pastatuose esančias patalpas, rūsius ir juos atlaisvintų. Artimiausiu metu komisija peržiūrės atliktus darbus, įvertins patalpų būklę.
Taip pat pavesta daugiabučių namų administratoriams sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams išsivalyti bendrojo naudojimo patalpas ir pasiruošti, atlaisvinti patalpas galimam laikinam pasislėpimui.
– Ar apie tokių patalpų įrengimą galvota ir galvojama ir vykdant renovacijos darbus?
– Vykdant renovacijos darbus, stengiamasi tokias patalpas išvalyti. Daugiabučių namų gyventojų prašoma šias patalpas prižiūrėti ir neužkrauti nereikalingais daiktais.
– Kaip prie apsaugos ir priedangų įrengimo gali prisidėti ir prisideda gyventojai?
– Gyventojai turi būti sąmoningi ir galvoti perspektyviai apie galimas grėsmes. Visų pirma – atkreipti dėmesį į savo individualiuose namuose ir daugiabučiuose esančias patalpas, jas atlaisvinti, pagal galimybes įsirengti laikiną prieglobstį (įsirengti gultus, pasirūpinti patalpų vėdinimu, apklotais ir kt.). Pasiruošti vadinamąjį „išvykimo krepšį“, kuriame būtų reikiami asmens dokumentai, maisto, vandens, vaistų atsargų, drabužių. Savivaldybės parengties pareigūnas teikia gyventojams reikalingą informaciją ekstremalių situacijų klausimais. Gyventojai visada gali kreiptis rūpimais klausimais ir sulauks atsakymo.
– Ar nėra taip, kad kai kuriose vietose uždedamas lipdukas, o ten pasitinka gyventojų užversti rūsiai, nėra nei dviejų išėjimų, nei sąlygų sutalpinti tam tikrą skaičių žmonių…
– Tokių situacijų, vengiant nesusipratimų ir panikos tada, kada jos mažiausiai reikia, stengiamasi išvengti. Prieš „uždedant lipduką“ visas patalpas atsakingai peržiūrime ir įvertiname. Taip pat paskaičiuojame, kiek žmonių gali šiose patalpose tilpti. Rengiamos ir pratybos įstaigų vadovams, kad kiekvienas žinotų, kaip tinkamai reaguoti į iškilusias grėsmes.
– Kokius tikslus sau keliate, kokį dėmesį skiriate švietimui?
– Svarbiausias tikslas iškilus grėsmei – tinkamai reaguoti, todėl stengiamės kuo daugiau dėmesio skirti birštoniečių švietimui. Blogiausia yra tada, kai sprendimai yra priimami vadovaujantis emocijomis, panikos metu ir nesivadovaujama institucijų parengtomis rekomendacijomis bei planais. Itin svarbu dar nesant grėsmėms susipažinti su visais galimais scenarijais, kad reikiamu metu būtume pasiruošę padėti sau, artimui, kaimynui bei aplinkiniams.
Birštono savivaldybėje vyko civilinės saugos stalo pratybos, kurių tema – „Birštono savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai gavus grasinimą įvykdyti teroro aktą ir (ar) teroro akto atveju“. Pratybose dalyvavo Birštono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, nariai, savivaldybės administracijos atstovai, biudžetinių, viešųjų įstaigų ir sanatorijų vadovai bei kiti asmenys, atsakingi už darbuotojus. Visi pratybų dalyviai pristatė informacinius pranešimus, kaip bus reaguojama į gautą pirminę informaciją, prasidėjus masiniams grasinimams įvykdyti teroro aktą, taip pat, kaip reaguojama, aptikus įtartiną daiktą, ir įstaigų veiksmai, nutrūkus šilumos tiekimui, (7 paroms, žiemos metu) Birštono mieste. Dalyviai diskutavo apie ekstremaliosios situacijos valdymą, gyventojų savisaugos priemones, galimą evakavimo eigą, likusio turto apsaugą.
Yra aptartas institucijų ir specialiųjų tarnybų pasirengimas pavojaus atveju, tarpusavio bendradarbiavimas ir pan. Artimiausiu metu (gegužės mėnesį) planuojamos dar vienerios didelės pratybos, kurių metu norima įtraukti kuo daugiau birštoniečių.
Visus kviečiu būti pilietiškiems, domėtis pilietinio pasipriešinimo pagrindais, nebūti abejingiems ir prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos, tapti šauliais savanoriais. Mokymų metu išmokstama suteikti pirmąją pagalbą, reaguoti ir valdyti susidariusias ekstremalias situacijas.
Nepamirškite, kad svarbu turėti ir savo šeimos planą, apsitarti su kaimynais, kokių veiksmų ketinate imtis pavojaus atveju. Net ir šiais klausimais visada gali pakonsultuoti savivaldybės specialistai.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė