Prienuose – demokratijos gimtadienis

Ačiū krikštatėviams – Prienų rajono ūkininkams už nuotaikingą šventę. Jos metu ne tik bulviniais blynais ar koše miestiečius pavaišino, bet ir savo bėdomis pasidalino.
Gaila tik, kad plieninė Prienų valdžios dauguma, vedina ,,visiems norinčio padėti ir niekad neklystančio“ mero, nesugebėjo perlipti per save. Juk reikėjo tik pripažinti klaidas, kad per neapsižiūrėjimą svarbi informacija laiku ir reikiamai nebuvo įvertinta, atsiprašyti bei nors dalinai kompensuoti ūkininkams nerealiai išaugusius žemės mokesčius. Juokinga ir linksma (juk šventė!) buvo klausytis valdančiųjų kalbų, jų ,,argumentų“. Tikrai įdomus žanras, kuris turi net savo pavadinimą – „whataboutism“, kai į kritiką atsakoma kritikuojant kitus arba diskusiją nukreipiant visai į kitą objektą (kaip remontuosim kelius, darysim melioraciją ir pan.). Toks lyg nepažangių moksleivių repertuaras – „taip, gavau penkis, bet, tėti, beveik visa klasė gavo ketvertus, o trys klasiokai tai iš viso nepatenkinamai, įsivaizduoji, tėti, nepatenkinamai, baisu nu“. Labai gaila, kad šiuo sovietinės propagandos naratyvu užsikrėtę ir kai kurie jauni politikai. O keisčiausias dalykas, kad kartu su rajono socdemais prieš žemdirbių interesus balsavo ir valstiečiai žalieji… Čia tikriausiai iš kito žanro, kai savi marškiniai arčiau kūno.
Grįžtant nuo pradžių – vis tik demokratija gimė, dabar ją reikia auginti. Kaip sakė pirmasis Čekoslovakijos prezidentas T. G. Masarykas „Demokratija yra ne vien valstybės valdymo forma, ne vien tai, kas įkūnyta Konstitucijoje, tai yra ir požiūris į gyvenimą, nes demokratija, pirmiausia, yra diskusija. Bet tikra diskusija įmanoma tik tada, kai žmonės vieni kitais pasitiki ir sąžiningai stengiasi rasti tiesą“. Ar atsiras diskusija, pasitikėjimas, ar atsinaujins tiesos paieškos, ar vėl sulauksim traktorių? Pagyvensim, pamatysim…
P.S. Nesu politikas, žemės neturiu, bet lietuviškus blynus mėgstu… Pagarbiai.
Audrius Narvydas