Kitoks laikas…

Pirmosios saulėtos kovo dienos atrodo tirpte atitirpino mūsų po žiemos sužvarbusias širdis, veidus papuošė šypsenos, akyse žiburėliai – nejaugi taip staiga tikrų tikriausias pavasaris?Argi tikrai nebebus netikėtų žiemos išdaigų, pūgų ir sniego?Ech, kaip ten bebūtų, bet gaivi žaluma, besikalantys daigai ir pirmi žiedeliai gėlynuose ir svyrantys žirginėliai pakely jau nepalieka jokių abejonių – jis atėjo! Štai ko reikėjo mums, šiauriečiams – saulės, šviesos ir šilumos…
Tas virsmas viduje ateina pats savaime, toks tarsi netikėtas, bet kartu ir lauktas. Gal todėl, kad ir Gavėnios kelionė jau įpusėjo, kad jau nujaučiame Prisikėlimo ryto varpo gausmą? Ir visas nerimas, visa ta sumaištis pasaulio nebeatrodo beviltiškai klampinanti, lyg tamsus liūnas. Viltis, kaip tie pavasariškos saulės spinduliai, tirpina juodumus ir skaidrina mūs kasdienybę.
Bet supranti, kad turi ir pats pasistengti, turi tai šviesai atverti savo širdį ir sielą. Tiesiog imti ir šiek tiek kitaip pažiūrėti į tave supantį pasaulį, į žmones ir įvykius, esančius šalia, į kasdienybę. Prieš keletą dienų mažos bendruomenės susitikime stebėjausi: kaip visuomet sprendėme gan paprastus buitinius reikalus, tvirtinom ataskaitas, naujus planus. Tik visi kalbėjusieji kažkaip stengėsi nekelti balso, įsiklausyti, nepertraukinėti vienas kito. Kažkas įsidrąsino ir labai taktiškai nutraukė mūsų nuolatinį „opozicionierių“, arba dar tiksliau – bambeklį, sugebantį lengvai išmušti iš vėžių, nukreipti dėmesį į pašalinius dalykus. Savo numatytą darbotvarkę įveikėme greitai, tad liko laiko ramiai pasėdėti prie arbatos puodelio. Pasilinkėję vieni kitiems, pasidėkoję, pamažėle kompanija susigrupavo, pokalbiai virto ramiu šnekučiavimusi su kaimynu iš dešinės, ar iš kairės. Nepajutau, kaip ėmiau stebėti mūsų draugiją, tą ramų šurmulį.Viena porelė linksmai juokavo, dar kiti energingai, bet gana taikiai diskutavo, treti kažką labai rimtai aptarinėjo. Atrodė, lyg būtų susirinkusi šeima, bičiuliai, vieni kitų pasiilgę ir senokai nesimatę žmonės, kuriems iš tiesų rūpi, kaip tu gyveni, kas pas tave naujo, kas geresnio. Neskubrūs, ramūs pokalbiai, nepakeltas tonas, draugiškos šypsenos. Dievulėliau, pagalvojau, kaip mums visiems reikia TOKIO LAIKO! Gero ir gražaus laiko kaimynui, bendradarbiui, savo namiškiui, o gal ir visai svetimam žmogui. Mums reikia tokio laiko ir sau, kad galėtum, užvertęs galvą į dangų, stebėti parskrendančius namolei paukščius, laiko prisiminimams, laiko susitaikymui, laiko atjautai ir atleidimui. Laiko Prisikėlimo varpo LAUKIMUI!
Jūsų Augustina


Šį kartą mūsų svetainėje vieši etnografė Gražina KADŽYTĖ

Dažnokai patys stebimės, kaip tolstame nuo tradicijų, pasilikdami tik labai paviršutiniškas jų atmainas. Štai ir šv. Velykų šventėje kartais belieka tik margučių marginimas ir gausios vaišės. Patarkite, ko ir kokių akcentų šiais laikais šeimose nederėtų pamiršti, laukiant šios gražios ir mums brangios Kristaus prisikėlimo šventės.
Gavėnia, skirtingai nuo advento, išties yra labai susijusi su atgimimu ir kartu pavasario laukimu. Tiesiog norom nenorom dairomės tų atbudimo ženklų, sprogstančio medžio pumpuro, pirmo pavasarinio žiedelio ir tuo džiaugiamės. Taigi ir mūsų namai turi pradėti puoštis žaluma, parsinešta pražydinimui žilvičio ar gluosnio šakele. Jau galima pasiruošti avižų susidaiginimui. Senovėje surišdavo sėklas į kojinę, sudaigindavo, tame kupstelyje avinėlį ar margutį įtupdydavo. Ir nors šiais laikais visokiausių dekoracijų ar net žalumynų gali nusipirkti, tą reikėtų daryti patiems, kartu su vaikais ir anūkais. Net ir nusilipdyti kokią paprasčiausią vazelę su velykiniais raštais, gal ir data išrašyta. Kaziuko mugės, Verbų sekmadienis, tai tie ženklai, kurie jau rodo artėjančią šventę. Jei nenusipirkome mugėje dailios verbos, tai prieš Verbų sekmadienį būtinai susiriškime ją patys sau, o gal ir draugams, kaimynams. Bus proga pasivaikščioti gamtoje, pasidairyti tam tinkamų šakelių. O paplakę pramigusius į pamaldas namiškius verba ir pranešę žinią „Po savaitės bus Velykos!“ jau iš anksto galime už tai suderėti ir velykinių margučių atlygį – skolininkai to neturėtų pamiršti.
Kiaušinius marginantieji turėtų žinoti, kad dalis jų bus skirta dovanoms, pasikeitimui, todėl marginami atidžiai, gražiais raštais, gal su monogramom, datom ar palinkėjimais. Kita dalis dažoma paprasčiau – tai valgymui ir žaidimams skirti margučiai. Reikia būtinai atgaivinti tradiciją, kuri reikalavo nudažyti margučių savo krikštavaikiams, juos būtinai nuo Velykų iki Atvelykio, vadinamo Vaikų velykėlėmis, aplankyti ar kažkaip pasimatyti, apdovanoti.
Gražu, kai visa šeima Didijį penktadienį ar Didijį šeštadienį nepraleidžia laiko bet kaip, o nueina į bažnyčią. Tie vakarai labai svarbūs ir iškilmingi. Šeštadienį, kai šventinamas vanduo, kuriama ir šventinama ugnis, teko matyti, kad tie, kas neturi namie krosnių ar židinio, atsineša sudeginti senas pernykščias verbeles. Pasišventina ir jau numargintą velykaitį, kurį prie pusryčių stalo padalins į tiek dalių, kiek yra susirinkusiųjų. Tą, skirtingai nei per Kalėdas, kai kalėdaitį dalina Tėvas, padarys Mama, linkėdama gražių šventų Velykų. Velykė, ne Kalėdų senelis dabar šeimininkauja.
Tegul išlieka ir prie iškilmingo pusryčių stalo daužomo margučio tradicija – tas, kuris liko sveikas, nesudaužtas ir stipriausias – paliekamas margučių kolekcijoje, o jei tokios nėra, tai bent jau saugomas iki kitų Velykų: tikėta, kad tai namų apsauga nuo visokių blogybių ir negandų.
Gavėnia tik įpusėjo, dar yra gražaus laiko prisiminti ir kitas užmirštas tradicijas, pasiruošti šventėms.
Linkime viešniai gražaus švenčių laukimo.


Priminimai kovui…

Valio! Štai ir išgyvenome žiemą, ir ištvėrėme, ir sulaukėme. Ir ko čia nesulaukti, kai smagiai ir triukšmingai pasiautėjom per Užgavėnes. Į mūsų raginimus atsiliepė ir šiemet daug anksčiau, net vasario 14-ąją, pirmieji vieversiai sučireno aukštoje padangėje. Senolių išmintis sako, kad jei paukščiai laiku sugrįžta, lauk gero javų derliaus. Tai, va, ir neaišu, kaip su tuo derlium, jei jie, pasiilgę namų, parlėkė kiek anksčiau. Tikėkimes, kad bus dar geresnis! Prekybos centruose, Žaliosiose stotelėse ir visur kitur jau mirga marga sėklų, žemių, sodo ir daržo įrankių, įvairiausios patarimų literatūros, sėjos kalendorių ir kitokių pavasariniams darbams reikalingų dalykų gausa. Belieka susikaupti ir pamažėle su gera pavasarine nuotaika judintis iš žiemos snaudulio.
Kovo 3 d. – delčia, 10 d. – jaunatis, 17 d. – priešpilnis, 25 d. – pilnatis;
. Geriausios dienos: 2, 5, 6, 11, 12, 13, 15, 19, 27, 29, 31;
. Prasčiausios dienos: 1, 3, 9, 17, 18, 22, 23, 24, 25, 30;
. Kovo 10 d. – 40 paukščių diena, 40 šventųjų kankinių diena, kovo 19 d. – šv. Juozapas, Pempių diena, kovo 20 – Žemės diena, lygiadienis, kovo 25 – Gandrinės (Blovieščiai), kovo 30 – šv.Velykos.

Sodininkui…
Graužikų pėdsakai. Šiltą ir ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija, labai svarbu gelbėti medelius, pažeistus graužikų. Žaizdos, kurios vos siekia kamštinį sluoksnį, dažniausiai užgija savaime. Tačiau jei graužikai pasidarbavo giliau, iki medienos audinių, būtina žaizdas apvalyti ir užtepti sodo tepalu. Gilesnes, prieš tepant tepalu, dezinfekuokite 3 proc. vario sulfatu ar kitu fungicidu. Nepasirūpinus žaizdomis medelis gali tiesiog nudžiūti.
Purškimas. Kol dar pumpurai neišbrinkę, bet oro temperatūra jau 4 laipsniai ir daugiau, reikėtų nupurkšti vaismedžius karbamido tirpalu. Tai padės apsaugoti medelius nuo rauplių ir kitų ligų sukėlėjų. Kaulavaisiniams augalams purkšti naudokite 5 proc., o obelims ir kriaušėms – 7 proc. tirpalą. Ta proga neaplenkite ir vaiskrūmių. Ekologijos šalininkai naudoja pelenus. Pelenų šarmas tinka ir agrastams. Vaismedžius patręšę ekologiškomis trąšomis „Mimox Zn“ padėsite jiems sėkmingai įveikti ir grybelines ligas, ne blogiau kaip panaudoję chemines priemones.
Genėjimas. Atrodo, kad šiam darbui nėra nei pradžios, nei pabaigos. Vis randasi akį užmetus ką nurėžti, ką patrumpinti. Kadangi vaisiniai pumpurai pabunda anksčiausiai, pirmiausia imkitės retinti juos. Jaunas šakeles ir ūglius reikia nupjauti iki žiedinių pumpurų, o derėjusius palikite 3–5 cm ilgio. Vainiką formuokite taip, kad jo apšviestumas būtų ne mažiau 50 proc. Pareguliuokite ir viršūnės aukštį, kad ji neužstotų šviesos. Į viršų labai ištįsusias šakas taip pat reikia pareguliuoti. Jei vaismedis dar jaunas ir vainikėlis gan retas, jaunas šakas geriau ne genėti, bet formuoti horizontaliai. O seni vaismedžiai apskritai dera geriausiai, kai iš kamienų viename lygyje auga ne daugiau, kaip 4 pagrindinės šakos.
Specialistai sako, kad pavasarinis genėjimas skatina medienos augimą ir šakojimąsi, o vasarinis – derlingumą. Taigi spręskite, koks jūsų tikslas. Nors jauni sodininkai bet kokiais būdais nori pagreitinti derlių, gal ne visuomet reikia skubėti. Ir šiuo atveju vietoj minimalaus genėjimo geriau atlenkti jaunų medelių šonines šakas 90 laipsnių kampu – taip jos tvirčiau suauga su kamienu, o ir derliaus sulaukiama anksčiau ir gausesnio.
Apskritai pirmiausia reikia turėti viziją, kokio medelio norite ateityje, po kokių 7–10 metų. Ir tuomet, nuosekliai genint, suteikti jam formą.
Būtina išgenėti žiedus ant vienmečių ūglių sukraunančius dekoratyvinius krūmus: japonines lanksvas, šviesiąsias ir šluotelines hortenzijas, krūmines sidabražoles. Nerekomenduojama stipriai genėti dekoratyvinių medlievų, cercių, sumedėjusių bijūnų, magnolijų, robinijų. Pašalinkite, jei būtina, tik pavienias negyvas ar trukdančias šakas. Anksti žydinčius ir sultis prarandančius augalus (beržus, klevus, vynmedžius ir pan.) palikite ramybėje iki vidurvasario. Kovą būtinai apkarpykite lapuočių gyvatvores, iki pradės sprogti pumpurai. Pirmiausia sprogsta kalniniai serbentai, kauleniai. Tad nedelskite. Norėdami atnaujinti seną gyvatvorę, nukirpkite ją iki pažemių, iškirpkite ūglius, būtinai tręškite,
Sodo spygliuočiai. Vietose, kur išsilaikęs pašalas, nuo saulės spindulių dar reikia pridengti spygliuočius. Saulė dažniausiai nudegina kiparisus, puskiparisius, tujas, egles ir kadagius. Spygliai pasidaro bronzinės ar rausvai rudos spalvos, paskui nubyra, laja išretėja. Lają išpurtykite ir reguliariai laistykite pažeistus medžius ir krūmus 38–40 OC vandeniu. Išpilkite po porą kibirų kiekvienam augalui. Laistykite kas dvi dienas porą savaičių. Pradėkite pirmomis ryškios pavasarinės saulės dienomis. Į vandenį kas kelintą kartą galima įpilti augimo stimuliatorių.
Na, visų darbų tikrai neišvardinsime – jūsų dėmesio ir rankų laukia kiekvienas sodo kampelis: vejos atnaujinimas, augalų priedangų nuėmimas, rudeninių aviečių genėjimas ir t.t., ir t.t… tik svarbu neskubėti, o planingai ir atidžiai juos atlikti. Svarbiausia, saugokite save, savo sveikatą, neužsigriebkite po žiemos daugiau, negu leidžia jėgos.

Daržininkui…
Daigai. Tiems, kurie užsispyrusiai nori patys užsiauginti savo daigų, rūpesčių tikrai nestinga – tai kantrybės ir atidumo reikalaujantis ilgas ir ne visuomet sėkmingas procesas. Štai atrodo sėklos sudygo gražiai, o staiga ėmė vargti, nykti. Priežastis gali būti ta, kad neteisingai laistoma. Daigelius geriau yra laistyti rečiau, bet gausiau, kad žemės gumulas, kuriame vystosi šaknelės, visuomet būtų drėgnas. Jeigu laistote dažnai ir negausiai, arba tik purškiate, paviršius greitai išdžiūna, o šaknelės kenčia nuo sausros. Lygiai taip pat bus blogai, jeigu perlaistysite ir šaknys mirkte mirks vandenyje. Indelių drenažas turi garantuoti vandens pertekliaus nubėgimą.
Jeigu patalpa mažai saulėta, vasario mėnesį pasėti daigai gali pradėti tįsti. Tuomet jau geriau sėją reikėjo palikti kovui. Šviesa labiausiai reikalinga tuomet, kai išlenda žalias daigelis. Nesugrūskite viena ant kitos daigyklų, kad neužstotų šviesos, nesukurtų šešėlio.
Svarbiausia, tik sudygus daigeliams, reikia pamažinti patalpos temperatūrą. Tą padarykite per keturias dienas, antraip daigeliai ims tįsti ir kristi. Bent jau nakčiai sukurkite vėsesnę aplinką.
Daigeliams, kurie vargsta, galėjo nepatikti ir žemė – gal per daug šarminė ar per rūgšti. O gal užpuolė vargšelius ir kenkėjai: voratinklinės erkutės, paprastosios auslindos ar vėdarėliai. Reikėtų apipurkšti daigelius silpnu skalbiamojo muilo ar kalio permanganato tirpalu.
Bėda, kai daigeliai pradeda tįsti. Ir tai vėl dažniausiai nuo saulės šviesos trūkumo. Pasukiokite indą su jais reguliariai, kad visi vienodai būtų apšviesti. Vėdinkite patalpą, kurioje auginate daigus, tačiau saugokite, kad į juos nepūstų šaltas vėjas. Laiku išsodinkite į gruntą, gerai apspaudinėkite žemę apie šaknis.
Daigeliai gali ištįsti, jei žemėje azoto perteklius, gausiai laistote ir temperatūra aukšta. Mažinkite drėgmę ir temperatūrą, netręškite.
Daigų tręšimas. Norint sulaukti stiprių ir derlingų augalų, prisiminkime, kad ir daigai turi būti stiprūs. Jau ne kartą tikriausiai girdėta, bet gal dar neišmėginta priemonė – mielės? Paimkite 5 g sausų mielių, įberkite šaukštą cukraus, užpilkite 5 l šilto vandens ir palikite 3 valandoms. Gausite koncentruotą tirpalą, kuriame gausu vitaminų ir mikroelementų. Vėliau 1 l tirpalo praskieskite iki 5 l švariu vandeniu ir tuomet jau galite laistyti daigus – gausiai paliekite paprikas, pomidorus, baklažanus ir kitas daržoves. Šaknų sistema sutvirtės, lapai sutankės, bus sodriai žali. Verta išmėginti.
Reikia prisiminti, kad sodinimui skirti daigai tręšiami tik skystomis trąšomis. Pirmą kartą jie tręšiami išleidę 2–3 tikruosius lapelius, o paskutinį – likus maždaug savaitei iki sodinimo į nuolatinę vietą. Ir reikia nepamiršti, kad kiekviena kultūra turi savų poreikių maisto medžiagoms, pavyzdžiui, pomidorų daigai reiklesni fosforui ir kaliui, o kopūstų – azotui ir fosforui.
Pomidorų daigus pradėkite tręšti praėjus 10 dienų po pikavimo. Pirmam kartui geriausia tiks skystos organinės trąšos (biohumuso pagrindu), tačiau galima rinktis ir mineralines kompleksines trąšas. Antrą kartą tręškite po 2–3 savaičių, kai jau išaugę 3–5 tikrieji lapeliai.
Paprikų daigai papildomai tręšiami 2–3 kartus. Pirmą kartą kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis tręšiami po 10–15 dienų nuo sudygimo. Po 2–3 savaičių daigelius verta tręšti 0,15–0, 2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu arba skystomis organinėmis trąšomis biohumuso pagrindu. Dar po poros savaičių galima patręšti pelenų ištrauka: 10–12 šaukštų pelenų reikia užpilti 10 l karšto vandens, palaikyti parą, nukošti ir laistyti augalus.
Agurkų daigus papildomai užtenka patręšti porą kartų. Pirmą kartą kompleksinių mineralinių trąšų tirpalu, kai jie užaugina 2 tikruosius lapelius, antrą kartą – likus kelioms dienoms iki sodinimo į nuolatinę vietą.
Šiemet daržininkams siūloma išmėginti šias naujas daržovių veisles. Taigi pradėkite dairytis sėklų: spalvotieji burokėliai: „Albina Vereduna“ – baltieji, „Touda di Chioggia“ – baltai raudonomis juostelėmis, „Golden“ – geltonieji, „Burpees Golden“ – gelsvai oranžiniai, „Crapaudine“ – baltai raudonomis juostelėmis, „Kroetchen“ – baltai raudonomis juostelėmis. Pastarosios veislės auginamos įprastai, kaip ir raudonieji burokėliai.
Ropės: „Des Vertus Mart Eau“ – įdomios formos ropės, pailgomis baltomis šaknimis, traškios. Pirmas derlius jau po 40 dienų nuo sudygimo. „Purple Top White Globe“ – apvalios, baltos, violetiniu rausvu viršumi ir sultingu minkštimu, subręsta per 60 dienų. „Petrovski“ – populiariai vadinamos Petrovo ropės, apvalios formos šaknimi, geltonai žalia žieve, gelsvu minkštimu. Šaknį subrandina per 75 dienas. „Snowball“ – ropelė balta žieve ir minkštimu, subręsta per 85 dienas. Ropės drėgmei reiklūs augalai, gerai auga šiek tiek rūgščioje dirvoje. Vasaros derliui sėkite vagoje nuo balandžio iki gegužės pabaigos, vėlyvam rudens derliui – birželio pabaigoje, liepą. Sėklas berkite vagoje į 2 cm griovelį, kas 8–10 cm, užberkite plonu dirvožemio sluoksniu. Tikrai džiaugsitės vienu iš skaniausių šakninių daržovių derliumi!

Gėlininkui…
Kanos. Šį mėnesį jau daiginamos ir į laikinus vazonėlius sodinamos kanos. Pirmiausia sutvarkykite smulkesnius šakniastiebius turinčias žemaūges. Jų ramybės periodas gerokai trumpesnis, sunkiau išsilaiko ir per žiemą. Jas jau buvo galima daiginti ir vasario mėnesį. Aukštas, stiprius storus šakniastiebius turinčias kanas galima želdinti jau dabar. Jei namuose tam neturite sąlygų, tai kiek vėliau galima tai daryti šiltnamyje, uždarame balkone. Šakniastiebius nuvalykite ir padalinkite taip, kad kiekviena dalis turėtų po kelis ar bent vieną stiprų pumpurą. Vazonėlius laikykite iki sudygimo 12–15 laipsnių temperatūroje, šviesioje vietoje. Tik praėjus šalnų pavojui, galėsite perkelti iš priedangų jas į lauką. Numatykite joms trąšią, purią ir humusingos dirvos vietelę, kur daug saulės ir netrūksta drėgmės.
Begonijos ir kardeliai. Norėdami paankstinti kardelių žydėjimą šio mėnesio viduryje gumbasvogūnius perkelkite į šiltą patalpą. Reikėtų atrinkti stambius ir sveikus, sudėti į dėžes, pripildytas durpių (3–4 cm storio sluoksniu). Dėžes pastatykite tamsioje vietoje, 15 laipsnių temperatūroje. Į lysves kardelius galėsite sodinti ne anksčiau, kaip gegužės viduryje.
Mėnesio pabaigoje ir begonijų gumbus sudėkite į dėžes, su 5 cm storio durpių sluoksniu. Kiek įspauskite į žemę gumbelius, bet daigų kalimosi vietas palikite atviras. Pradėjus begonijoms dygti, dėžes perkelkite į šviesią 16–20 laipsnių šilumos patalpą.
Skubūs darbai. Nepavėluokite išpikuoti sausį ar vasarį pasėtų gėlių daigų. Darykite tai, kai jau susiformavę du tikrieji lapeliai, antraip daigeliai ištįs, taps blyškūs, persipins jų šaknelės. Suprantama, iš tokių daigų ir gėlių kereliai bus menki.
Jau galite sėti portulakas, žydrūnius, kobėjas, ipomėjas, leukonijas, žioveinius, ratilius, šlamučius, gvaizdūnes, ricinmedžius, šalavijus, serenčius.
Darbai lauke. Jau metas tręšti gėlynus azoto turinčiomis pavasarinėmis trąšomis, kurios paskatins augimą. Svogūnines ir pavasarį žydinčias daugiametes (tulpes, narcizus, hiacintus, raktažoles, eleborus, eubretes ir kt.) reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis. Jas įterpkite į dirvą arba ištirpinkite ir tirpalu palaistykite.
Įšalui išėjus, jau galima persodinti vasarą ir rudenį žydinčias daugiametes ir žiedpumpurių dar nesukrovusias pavasarį žydinčias gėles. Peiliu arba kitu aštriu įrankiu suskaldykite didelį kerą į mažesnius kerelius. Patrumpinkite šakneles, išrinkite piktžoles, visokias sudžiūvusias šaknis ar lapus. Pasodintas gausiai paliekite. Liemenines šaknis turinčias šilagėles, sinavadus, zundas, lubinus, gencijonus, kermėkus ir kitas daugiametes geriau persodinti dar jaunas, nes senesnės daug sunkiau prigyja.
Skubėkite išrinkti ir išgraibstyti iš gėlynų užsilikusius iš rudens lapus ar vėjo prineštas šakas, nes svogūninės jau stiebiasi į saulę valandomis ir vėliau šiuos darbus bus sunkiau atlikti jų nepažeidus. Šiuo laiku reikia nupjauti ir šilagėlių sudžiūvusius lapus, po kuriais slėpėsi žiedpumpuriai. Stebėkite visžalius augalus, gal jiems trūksta drėgmės, laistykite. Pamažėle nuiminėkite dangą, pratinkite augalus iš lėto prie saulės šviesos, saugokite juos nuo šalnų.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *