Prienuose retai matomi valstybės institucijų specialistai ūkininkams nešykštėjo informacijos

Prienų ūkininkų sąjungos iniciatyva Prienuose surengtas susitikimas su LR Seimo Ekonomikos komiteto, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos, Lietuvos energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro atstovais, kuriame rajono ūkininkams suteikta informacijos jiems rūpimomis temomis, įžanginį žodį tarė, diskusijas moderavo LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius, dalyvavo Seimo narys Justas Džiugelis, aktualiais klausimais pasisakė LR Seimo narys Andrius Kupčinskas, Prienų ŪS pirmininkas Martynas Butkevičius, Prienų rajono savivaldybės vicemerė Jūratė Zailskienė ir kiti svečiai.

Kvietė tapti elektros iš AEI gamintojais
Viena iš susitikimo temų – prioritetinė tvarios energetikos plėtra Lietuvoje, paramos teikimo mechanizmas gamintojams. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Brigita Banuškevičė pristatė atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtrą lengvinančias sąlygas sausumos vėjo elektrinėms. Anot jos, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose leidžiama statyti elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose, jei išlaikomas žemės naudojimas pagal jo pagrindinę paskirtį. Atsisakyta sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir registravimo, tačiau įvestas naujas reikalavimas dėl saugaus atstumo statant vėjo jėgaines.
Pranešėjos teigimu, šiandien Lietuvoje yra 93 tūkst. gaminančių vartotojų, kurių galia – 996,2 MW, iki 2030 metų siekiama šį skaičių padidinti iki 510 tūkst. vartotojų.
Šiuo metu gaminančių vartotojų elektrinėms netaikomi jokie technologiniai ar įrengtosios galios apribojimai. B.Baniuškevičė priminė, jog gaminantys vartotojai pagamintą ir nesuvartotą elektros energiją gali kaupti elektros tinkluose nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kovo 31 d. dvejus metus. Už sukauptą, tačiau nesuvartotą elektros energijos kiekį išmokama kompensacija.
Nuo šių metų vasario juridiniams asmenims ir privačių vėjo jėgainių savininkams įsigaliojo grynojo atsiskaitymo schema, pagal kurią sukaupta ir nepanaudota gaminančio vartotojo elektra apskaitoma eurais. Energetikos ministerijos atstovė išsamiai paaiškino, kas gali šia schema naudotis, kokios yra grynojo atsiskaitymo sąlygos.
Šaliai siekiant tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir 2030 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pasigaminti 55 proc. visos energijos, ūkininkai bei gyventojai kviečiami aktyviau investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius bei energijos taupymo priemones.
Buvo pristatyti reikalavimai ne pelno siekiančiai atsinaujinančių energetinių išteklių bendrijai, norinčiai statyti elektros ar šilumos gamybos įrenginius. Viena iš esminių sąlygų – gautas pajamas paskirstyti švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumo, aplinkos tvarumo, poilsio ir visuomenės gerovės projektams.

Finansinė paskata teikiama, ar ji pakankama?
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Projektų administravimo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Ramunė Augulienė suteikė informaciją apie LEA administruojamas finansinės paskatos priemones elektros gamybos ir kaupimo įrangai, elektromobilių įkrovimo prieigoms bei moderniems šildymo prietaisams įsigyti.
Artimiausią konkursą iki 500 kW saulės elektrinėms statyti planuojama skelbti jau 2024 m. kovą. Projektai bus atrenkami tęstinės atrankos, ne konkurso būdu. Finansavimą galės gauti ir ūkininkai, atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statusą. Jie gali pretenduoti į 35 proc. nuo fiksuoto vieneto įkainio (1073,42 Eur be PVM/1 kW įrengtos saulės elektrinės) paramą saulės moduliams, įtampos keitikliams, saulės elektrinės montavimo darbams, kitiems įrengimui reikalingiems komponentams ir medžiagoms.
Agentūros atstovė ūkininkams priminė, kokius dokumentus jie turėtų pateikti ne didesnės galios nei 100 kW saulės elektrinės statybai ir prijungimui, patikslino, kokios išlaidos yra tinkamos.
Lietuvos energetikos agentūros projektų vadovės Lauros Bogušienės parengtas pranešimas buvo naudingas tiems ūkininkams, kurie galbūt svarsto įsirengti privačias elektromobilių įkrovos prieigas. Kauno regione šioms reikmėms jau išmokėta 280 tūkst. eurų, prašyta lėšų 1551 prieigos įrengimui, skirtas finansavimas 686, o įrengta 367 vienetai privačių elektromobilių įkrovimo prieigų. Tai rodo, kad, nors elektromobiliai – švaresnis ir taupesnis transportas, vartotojai juos renkasi labai atsargiai – ir dėl aukštos kainos, ir dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros.
Ūkininkų nuomone, šiuo metu galiojanti paramos sistema neskatina atsisakyti senų automobilių su vidaus degimo varikliu. Prienų rajono savivaldybės vicemerės Jūratės Zailskienės teigimu, valstybė privalo turėti aiškesnę strategiją dėl elektromobilių plėtros, ženkliai padidinti finansinę paramą įsigyjantiems elektromobilius.
Artimiausi kvietimai elektromobilių prieigoms įsirengti ir paramai gauti bus skelbiami: fiziniams asmenims – iki šių metų rugsėjo 30 d., o juridiniams asmenims (daugiabučių bendrijoms, kitoms įmonėms savo poreikiams) – iki birželio 30 d. Elektromobilio įkrovos prieigą galima įsirengti net ir neturint automobilio.
Susitikime atsakyta ir į klausimus dėl paramos gyventojams, keičiantiems neefektyvaus, iškastinio kuro katilus į kūrenamus biokuru ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo. Didžiausia galima finansuoti (kompensuoti) išlaidų, patirtų neefektyviam ir taršiam katilui keisti, suma – ne daugiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Taipogi diskutuota apie alternatyvaus iškastiniam žaliojo kuro – metanolio – gamybą iš gyvulių ir paukščių mėšlo bei paramą šiai technologijai skatinti.
ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis informavo apie atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros galimybes Prienų rajone, linijų pralaidumą, laisvus ir rezervuotus pajėgumus, energijos saugojimo galimybes, kainodarą, konsultavo ūkininkus paraiškų teikimo klausimais.

NŽT darbas nuotoliu kelia pasipiktinimą
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Vilma Tumosienė atvyko pristatyti naujausius, nuo šių metų įsigaliojusius valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčius ir su tuo susijusius Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdytų funkcijų pasikeitimus. Tačiau jai teko išklausyti ir vicemerės J.Zailskienės, ir M. Butkevičiaus bei ūkininkų priekaištus, kad, panaikinus teritorinio skyriaus etatus, dalį tarnybos funkcijų priskyrus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI), o valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perdavus valdyti savivaldybėms, rajono kaimiškųjų vietovių gyventojai liko posūnių vietoje, nes Prienuose gyvos specialistų konsultacijos jiems neteikiamos.
Nuo sausio 2 d. rajono kaimiškųjų vietovių gyventojai, pageidaujantys gauti NŽT specialistų konsultaciją gyvai, turi registruotis iš anksto ir vykti į Kauną. Pareiškimus, prašymus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo, įvairių derinimų ir leidimų jie privalo teikti elektroninėmis priemonėmis. Susitikimo dalyviai piktinosi tokiu drastišku Aplinkos ministerijos žingsniu. Pasak jų, kaime gyvena nemažai pagyvenusių žmonių, senukų, nemokančių naudotis elektroninėmis paslaugomis, pasirašyti elektroniniu parašu. Jiems sudėtinga iš atokių vietovių nuvykti į didmiestį. Šiemet besikreipusieji į NŽT Kauno apygardos skyrių skundėsi dėl susidariusių eilių, dėl to, kad atsakymai į jų prašymus el. paštu vėluoja.
Skyriaus vedėja Vilma Tumosienė pripažino, kad problemų pereinamuoju laikotarpiu esama, darbo krūviai dideli. Ji pateikė kontaktus, kuriais ūkininkai galės kreiptis ir telefonu pasiaiškinti rūpimas situacijas.
Aštriai pasisakęs Seimo narys Kazimieras Starkevičius ketina klausimą dėl nuotolinių NŽT paslaugų kelti viešumoje, kreiptis į aplinkos ministrą S.Gentvilą dėl galimybės ir toliau klientus aptarnauti gyvai rajonų centruose.
Ūkininkai NŽT atstovei uždavė įvairių klausimų: dėl nuomojamos žemės sutarčių pratęsimo, žemės pirkimo pirmumo teisės, žemės konsolidavimo, ūkininkų informavimo apie kaimynystėje planuojamus sandorius ir kt. Matydamas ūkininkų susidomėjimą, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius pažadėjo surengti atskirą susitikimą žemės tvarkymo klausimais.

Registrų centro atstovė – apie žemės vertes ir mokesčio koeficientus
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vertintoja-ekspertė metodininkė Božena Sinickaja pateikė informacijos apie žemės sklypų masinio vertinimo ir žemės sklypų vidutinių verčių nustatymo metodiką, dokumentų tvirtinimo terminus, žemės vertinimo grupes, pakomentavo Prienų rajono žemės verčių zonų žemėlapį. Pasak pranešėjos, masinio žemės vertinimo modeliai yra pagrįsti žemės sklypų sandorių ir rinkos duomenų analize. Žemės vertei įtaką daro ir kiti veiksniai: žemės sklypo paskirtis, jos našumas, sklype esančios naudingos iškasenos, nustatyti servitutai ir apribojimai, naudojimo perspektyvos, sklype esantys statiniai ir sodiniai, disponavimo žeme suvaržymai dėl skolos ir pan.
B.Sinickaja išdėstė ir Prienų rajono ūkininkams aktualaus žemės mokesčio tarifo nustatymo tvarką bei terminus. Pasak jos, jeigu, pasikeitus žemės vertėms, savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį lieka galioti paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Ūkininkų teigimu, analogiška situacija susiklostė Prienuose, nes Savivaldybės taryba laiku nesusiorientavo ir neperžiūrėjo galiojančių tarifų.
Registrų centro atstovė patarė ūkininkams rūpimais klausimais, pavyzdžiui, kur jie galėtų kreiptis, jei abejoja dėl pernelyg išpūstos nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Dalė Lazauskienė