Moteris metalurgijos pramonėje? Taip!

Dana ARNAUD

Kai prieš beveik du dešimtmečius atvykau į Prancūziją su tikslu patobulinti prancūzų kalbą, net nenutuokiau, kad iš kalbų dėstytojos pozicijos pasuksiu į pramonę, o juolab pasinersiu į ne visai moterišką sritį – skaitmeninio valdymo maršrutizatorių pasaulį. Deja, vis gilesni ir sodresni etapai tarsi patys savaime susidėliojo, atverdami vis daugiau galimybių tobulėti šioje specifinėje sferoje, apimančioje ne tik techniką, bet ir komerciją bei vadybą.
Mano kelionė po CNC pasaulį prasidėjo vos tik man atvykus į Prancūzijos pietuose esantį miestą Albi, kai įstojau į vietinį universitetą tobulintis, o konkrečiau – studijuoti moderniosios prancūzų kalbos. Įsidarbinti neturėjau didelio pasirinkimo – būdama kalbininkė, tegalėjau pasiūlyti eksportuojančioms įmonėms kalbines kompetencijas… Ir – likimo ar sėkmės dėka – miesto ribose įsikūrusi kompanija MECANUMERIC kaip tik ieškojo komercijos asistentės/-o eksportui, kuris mokėtų rusų kalbą!.. Nors pati nesu fatalistė, bet šiandien, pažvelgus į praeitį, atrodo, kad turbūt viskas taip ir turėjo būti.
Pirmieji žingsniai pramonėje, metalurgijos gamykloje, buvo nelengvi – viskas nauja, visiškai nepažįstama, o dar ir kultūra, socialiniai santykiai bei papročiai kiti. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad įsimylėjau naująją darbo vietą su visa jo specifika… Net negalvojau ilgiau užsibūti pramonėje, tebesvajojau grįžti į mokyklą. (Beje, ir Prancūzijoje suradau galimybių tęsti savirealizaciją švietimo sistemoje, derindama su tiesioginiu darbu metus dėsčiau rusų kalbą Albi aukštojoje inžinerijos mokykloje, metus – vokiečių kalbą licėjuje Bellevue). Tačiau laikas ir laikmetis nulėmė, kad užsilikau MECANUMERIC, kur tebedirbu ir šiandien.
Įmonę MECANUMERIC galima apibūdinti keletu žodžių – pramoninių staklių su skaitmeniniu valdymu (paprastai vadinama CNC įranga) gamintojas. Įmonė sėkmingos inžinierių ir technikų grupė, ir lig šiol savo plėtros modelį grindžia specialistų žiniomis ir techniniais įgūdžiais. MECANUMERIC yra viena iš nedaugelio CNC sektoriaus įmonių, kuri savo veiklą 100 proc. vykdo pati. Inžinerijos, konstrukcijų gamybos ir įrangos surinkimo darbai atliekami mūsų gamykloje, šalia garsaus UNESCO paveldo – Vyskupijos miesto Albi. Iš mūsų gamyklos frezavimo, lazerinės, termoformavimo, tekinimo, pjovimo vandens srove staklės iškeliauja į visą pasaulį, šioje gamykloje pagamintų staklių skaičius Baltijos regiono įmonėse artėja prie 80-ties.
Vykdydama eksporto komercijos asistentės pareigas detaliai įvaldžiau CNC įrangos specifiką, tarptautinės komercijos niuansus bei tarptautinės teisės pagrindus, čia išmokau ir anglų kalbą. Europos Sąjungos subsidijų dėka besivystantis Baltijos regionas pažėrė didelius įrangos užsakymus, lietuvių ir rusų kalbų kompetencijos tapo dideliu privalumu. Pirmų dalyvavimų parodoje BALTTECHNIKA Vilniuje rezultatai užkariavo gamyklos savininko simpatijas ir tikėjimą Baltijos regiono progresu, todėl netrukus jam kilo idėja kurti filialą Vilniuje… Dėl to, ilgai nelaukus, turėjau sutikti arba atmesti naujų pareigų pasiūlymą, tai yra tapti arba ne MECANUMERIC menedžere (vadybininke) Baltijos ir Skandinavijos šalims.
Manau, kad dažnam kyla klausimas, ką mes, moterys, veikiam CNC įrangos gamykloje. Tad galiu su pasididžiavimu pastebėti, kad įmonėje MECANUMERIC ne viena moteris užima stereotipiškai taip vadinamą vyrišką postą.
Be manęs, svarbų vaidmenį vaidina kolegė staklių operatorė, valdanti frezavimo staklyną. Jos dėka demonstracijų, parodų bei testų metu pademonstruoti rezultatai dažnai nulemia kliento sprendimą. Atvejis su vienu Lietuvoje esančiu klientu išliks ilgam mums abiems, kuomet klientas priėmė sprendimą tik po kelių demonstracijos etapų, bandymų, atliktų tiesiogiai per ZOOM platformą, ir jų pristatymą klientui. Šis užsakymas buvo itin paglostantis mūsų savimeilę, kadangi nugalėjome mūsų konkurentą – vyrų kompaniją…
Kitame „vyriškame“ poste –CNC inžinierė, lydinti klientą nuo staklių užsakymo etapo iki staklių instaliavimo kliento patalpose – braižo ir pristato staklių išdėliojimo patalpose brėžinius, planus transportavimui bei iškrovimui, suteikia visą reikiamą informaciją apie elektros, suspausto oro ar vandens sąnaudas, priklausomai nuo pasirinktos technologijos, derina su CARE tarnyba ir klientu staklių instaliavimo sąlygas ir t.t.
Gamykloje moterų yra nedaug, ir jos daugiausia užima „tradicinius‘‘ postus – sekretorės, administratorės ar buhalterės. Tačiau nestandartines pareigas einančios moterys pačioje gamykloje, sakyčiau, nesusiduriame su stereotipais, visgi įvairiausių kuriozinių situacijų teko patirti parodose ir profesinėse kelionėse.
Kaip taisyklė, parodoje – kurioje šalyje ji bevyktų – klientai vyrai apsilankymų stende metu informacijos klausti eina tiesiai vyro/ų link, nors aš būnu ir arčiau. Su šypsena vis prisimenu atvejį, kuomet priėjęs prie stendo klientas sako, jog jam reikia informacijos, o į mano atsaką, jog esu pasiruošusi jam ją suteikti, jis primygtinai kartoja, jog jam reikalinga „techninė informacija‘‘. Kartais klientai akivaizdžiai sutrinka, kai jiems tenka bendrauti techniniais klausimais su manimi, moterimi! Kartais pirmojo kontakto metu vyrų žvilgsnyje žaidžia paslėpta šypsenėlė „Na, ir ką ta dama su aukštakulniais man papasakos?“
O pirmaisiais mano pareigų vykdymo metais vienas klientas lietuvis pareiškė nenorįs dirbti su manimi, beje, po kurio laiko pats sugrįžo su atsiprašymais. Tačiau turiu pastebėti, kad iš dalies tai visuomenės kartų požiūrio klausimas, šiandieninės kartos atstovams moteris technikoje didesnio atvirkštinio įspūdžio nedaro, o kartais jie net neslepia jaunatviško susižavėjimo. Bet būčiau neteisi, besdama pirštu į amžių bendrai. Vizitų pas klientus, kokios kartos jie bebūtų, patirtis per kelerius metus prisipildė sodrių šviesių prisiminimų. Ne vienas įmonės vadovas ne tik visada suranda laiko priimti svečiuose, bet ir patys to pageidauja, kviečia užsukti ir Lietuvoje, ir Latvijoje ar Estijoje, Suomijoje ir kitur. Ilgainiui, susitikimų metu pokalbiai sukasi ne tik apie verslą, bet ir pasaulines problemas, negandas, žmones ir netgi atostogas. Galiausiai galiu pasidžiaugti, kad kliento asmeninis pasitikėjimas manimi nulėmė ne vienerių staklių užsakymų, o vertinimo anketose buvo ir dešimtukas (10/10), ir asmeniškai man skirtos padėkos.
Tačiau ką besakytume, metalurgijos pramonė ir bendrai techninė pramonė priklauso vyrams. Tarp visų mūsų klientų regione yra vos 2 proc. moterų, t.y, dvi moterys, viena iš jų yra savininkė ir vadovė, o antroji yra gamybos direktorė, keletą metų vadovavusi vien vyriškai komandai, tik pastaruoju metu įtraukė į komandą porą moterų. O dar kartą sugrįžtant į technines parodas – stenduose dirba 90-95 proc. vyrų, o jeigu yra moterų, tai didžiausia tikimybė, kad tik 1 proc. iš jų užima tam tikras „technines‘‘ pareigas. Tad iš tiesų paskutinėje 2023 metais vykusioje parodoje TECHINDUSTRY Rygoje nustebinau ne tik lankytojus, bet ir stendo kaimynus, mūsų įmonei atstovavusi visiškai viena, atlikdama techninės vadybininkės pareigas – priimti stakles, jas paruošti demonstracijai, valdyti parodos metu, bendrauti su klientais ir pan. O juk ne taip jau viskas sudėtinga, kad mes, moterys, neįveiktume, kaip kad galbūt atrodo iš šalies, tik fizinės jėgos trūkumą tenka kompensuoti diplomatiniu keliu.