Iš neįprastų medžiagų aksesuarus kurianti Sigita: „Tai papuošalai su siela“

Sigita Gavorkienė save vadina gamtos žmogumi, o ta begalinė meilė gamtai moterį atvedė į Prienų rajoną, Sundakų kaimą. Čia moteris kuria ne tik šeimyninį gyvenimą, bet ir išskirtinius aksesuarus, kurių gamybai reikalingas medžiagas randa ne prekybos vietose, o pievose ir miškuose.

Auskarai pagaminti iš tauriojo elnio dantų.

Žiedai, kurių gamybai Sigita panaudojo ragą.

– Sigita, trumpai pristatykite save mūsų skaitytojams.
– Visų pirma, esu žmogus, mylintis gamtą. Mane žavi pasaulis, kuris mus supa, manau, kad tai nuostabus Dievo kūrinys. Gimiau ir augau Kaune, tiksliau Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Man pasisekė, nes augau tais laikais, kai laiką leisdavome ne prie telefonų ekranų, o lakstydami nuostabiais Kamšos draustinio pažintiniais takais. Tikriausiai tas ir lėmė didelį norą gyventi gamtoje. Ir tam norui buvo lemta išsipildyti, nes jau daugiau nei 7-erius metus su šeima gyvename Prienų rajone, daug kam mažai girdėtame, atokiame Sundakų kaime. Čia auginu dvi dukras, užsiimu kūrybine veikla.
– Ne vienerius metus kuriate aksesuarus moterims. Kaip apskritai gimė mintis kurti rankų darbo papuošalus?
– Tikriausiai vaikščiojant po miškus ir pievas. Visuomet norėjau įamžinti gamtos grožį, sustabdyti vasarą ir ją „pasiimti“ su savimi, taip gimė gamtos įkvėpti „Sigitynka“ papuošalai. Lietuviškos pievų gėlės pačios gražiausios, net piktžolės gali būti žavinga ir subtili puošmena. Gamta mums duoda labai daug, reikia tik pridėti dalelę kūrybos ir daug darbo: ragus surasti, gėlytes surinkti, kruopščiai išdžiovinti ir viską paversti vienetiniu papuošalu.
– Kiekvienas kūrėjas turi ir savo braižą: kuo Jūsų rankomis kurti papuošalai išsiskiria iš kitų?
– Mano kurti aksesuarai – tai gamtos ir žmogaus sąjunga. Tai papuošalai su siela. Kiekvienas darbas yra vienetinis, nes gamtoje niekada nerasite nei vienodo rago, nei identiško augalo. Juk mes, moterys, visuomet norime būti išskirtinės, tad, kaip nenorime visos vaikščioti su vienodomis suknelėmis, taip ir papuošalus stengiuosi sukurti išskirtinius. Manau, kad ne žmogus renkasi papuošalą, o papuošalas žmogų.
– Jūsų darbai gana netradiciniai, kokią techniką ir kokias medžiagas naudojate papuošalų gamybai?
– Man patinka organinės medžiagos: kaulas, ragas. Pats darbo procesas su jomis nėra lengvas, tačiau tai medžiagos, su kuriomis dirbdavo ir mūsų protėviai.Pavyzdžiui, ragas yra kaip medis: jį galima apdirbti ir taip sukurti vienetinį papuošalą. Ypač mėgstu rago ir augalų kompoziciją. Juvelyrinė derva padeda sustabdyti vasaros grožį ir leidžia mums kartu su savimi nešiotis visada žydinčias gėles . Man patinka viską prikelti antram gyvenimui. Tai, kaip ir minėjau, tarsi papuošalai su siela.
– Kokias neįprasčiausias medžiagas Jums yra tekę panaudoti kūrybiniame procese?
– Bebro ir elnio dantys tikriausiai labiausiai gąsdina mano klientus. Tiesa, ne visus, nes medžiotojai mielai dovanoja tokius papuošalus savo žmonoms. Elnio dantukai labai panašūs į mūsų gintarą, papuošalai su jais atrodo nepaprastai puošniai. Kartais papuošaluose atsiranda ir erkė ar uodas, na… man patinka kitokie papuošalai.
– Galbūt priimate ir individualius užsakymus? Ar turite įsimintiniausią užsakymą?
– Labiausiai man patinka kūrybinė laisvė, tačiau kartais kuriu ir pagal individualius užsakymus. Šiame kelyje tenka sutikti daug nuostabių žmonių. Visi jie savaip unikalūs, kaip ir jų užsakymai. Pamenu gražų užsakymą, kai vyras žmonai padovanojo papuošalus su dobilu, mat toks buvo ir jų sūnaus vardas. Bet vienas užsakymas buvo ypač įsimintinas. Prieš keletą metų moteris užsakė papuošalą su aguona, o laikas buvo toks, kad jokiuose laukuose aguonos nerasi. Tuomet aš jai ir sakau: „Na, nepykit, ne šiais metais…“. O po savaitės, vaikštinėjant kieme, viduryje savo pievos matau mažą dekoratyvinę aguoną… Negalėjau savo akimis patikėti, tikras stebuklas, tarsi pasakoje…
– Tikriausiai pats banaliausias klausimas, kurio galima paklausti kūrėjo, bet vis dėlto… iš kur semiatės kūrybinių idėjų ir įkvėpimo?
– Viskas iš gamtos ir mano pačios galvos… Kažkokie neišsenkantys šaltiniai. Pasiimu ragą į rankas ir pradedu darbą, o tada vingis po vingio ir jau imi matyti viziją, koks turėtų būti galutinis rezultatas. Kartais pavargsti, padedi darbus į šalį, išeini pagulėti pievoje, pasižiūrėti, ką gražaus debesys šiandien nupiešė danguje ir, pasisėmus jėgų iš gamtos, vėl gali grįžti prie kūrybos.
– Žmonės juvelyriką dažnai įsivaizduoja, kaip labai romantišką darbą, bet man yra tekę girdėti, kad papuošalų gamyba neretai būna ir gana purvinas darbas. Papasakokite šiek tiek, koks tai yra procesas ir kiek laiko – nuo idėjos iki paskutinės detalės – užtrunka, kol gimsta mažytė puošmena?
– Kadangi pagrindinė mano darbo medžiaga yra ragas, dažniausiai sėdžiu paskendusi dulkių kamuolyje, o iš dirbtuvių tenka keliauti tiesiai į dušą, nes visa būnu pasidengusi baltomis dulkėmis. O papuošalų gamyba užtrunka ilgai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, norisi, kad kiekviena detalė būtų tobula ir čia nepaskubėsi, o ir rankos pavargsta. Su juvelyrine derva yra kiek kitaip. Tai medžiaga, reikalaujanti visiškos švaros, tačiau pats procesas taip pat ilgas. Viskas prasideda nuo augalų rinkimo, tuomet jiems reikia laiko išdžiūti, kruopščiai sudėlioti į papuošalus, kartais net kelis kartus padengti juvelyrine derva, o jos džiūvimo procesas užtrunka apie 24 val. Taigi mano aksesuarai nepasidaro greitai, bet kiekvienas iš jų pagamintas su didele meile.
– Esate meno žmogus, o kokios profesijos atstovė esate pagal diplomą?
– Visada buvau svajoklė, kaip kiti sako, meniška siela, tačiau baigiau miškininkystės studijas. Tiesa, nors ir labai myliu mišką, niekada neteko dirbti pagal specialybę, o aukštojo mokslo diplomas taip ir liko stalčiuje.
– Jūsų nuomone, ar lietuvaitės vertina lietuvių rankų darbo papuošalus? Ar iš šio amato įmanoma pragyventi ir išlaikyti šeimą?
– Sunkus klausimas. Manau, dauguma žmonių vertina ir supranta rankų darbą, tik ne visi gali sau leisti už jį mokėti tiek, kiek jis yra vertas. Kadangi turiu kelias veiklas: vadovauju Kauno diabeto „IQ“ klubui, esu reklamų ir audiogidų balsas, kūrybinį procesą pasilieku kaip hobį, kuris kiek prisideda ir prie finansinės gerovės.
– Kur galima pamatyti ir įsigyti Jūsų darbus?
– Mano interneto svetainėje www.sigitynka.com, taip pat feisbuke: https://www.facebook.com/sigitynka ir instagram paskyroje „sigitagavorkiene“.
– Na, ir pabaigai pasidalinkite savo kūrybiniais tikslais, planais, o galbūt ir svajonėmis.
– Biblija sako: „Pavesk savo sumanymus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks“. Taigi leiskite man jus nustebinti.
– Ačiū už pokalbį.
Rimantė Jančauskaitė