Lietuvio, tapusio Australijos legenda, pėdomis…

Pasaulis platus, tačiau kur bekeliautum, surasi lietuvio giliai įmintas pėdas. Vienas iš tautiečių – Olegas Truchanas, 1949–1972 metais Australijoje gyvenęs žymus šio žemyno tyrinėtojas, fotografas ir gamtosaugininkas. Šis emigrantas iš Lietuvos (Šiaulių) yra vienas iškiliausių ir labiausiai gerbiamų lietuvių, kuris skyrė daug laiko, pastangų ir ryžto, kad būtų išsaugota unikali Tasmanijos salos gamta.
2023 metais O.Truchanui būtų sukakę 100 metų. Šią sukaktį Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių klubo nariai paminėjo keliaudami po Australiją šios legendinės asmenybės takais. Kelionės susitikimus, įspūdžius ir vaizdus fotoaparatu įamžino fotomenininkas, M.Šalčiaus premijos laureatas, „Šaltupio“ kaimo turizmo sodybos savininkas Raimondas Puišys. Praėjusių metų pabaigoje Seimo rūmuose jis pristatė fotografijų parodą „Olegas Truchanas – lietuvis, tapęs Australijos legenda“. Šiemet parodą išvys ir kitų miestų, galbūt ir Prienų, gyventojai.
R.Puišys parsivežė nemažai fotografijų iš vietovių, kurias aplankė Keliautojų klubo nariai, vadovaujami Gerimanto Statinio. Tačiau jos atspindi tik dalį to, kuo yra turtinga kontrastingoji Australija. Aplankyta sostinė Kambera, Sidnėjus, Melburno dangoraižių „džiunglės“; įspūdingi kalnai, dykumos.
R.Puišys apgailestauja dėl vieno, kad, keliaudamas iš anksto sudarytu maršrutu, negalėjo nukrypti į šalį ir pasižvalgyti ten, kur retai įžengia europiečių kojos – vietinių aborigenų genčių gyvenamose teritorijose. Susitikimai su jais buvo fragmentiški ir ne itin draugiški.
Bene didžiausią įspūdį lietuviams paliko Tasmanijos sala: jos miškai, ežerai, upės, gyvūnai, kuriais taip žavėjosi, dėl kurių išlikimo kovojo Olegas Truchanas. Jis leisdavosi į ekspedicijas, fotografavo unikalią gamtą, buvo sukaupęs per 30 tūkstančių nuotraukų ir skaidrių, kurios vėliau žuvo gaisre, tik dalį vaizdų pasisekė nufotografuoti iš naujo. Skaitė viešas paskaitas, atkreipdamas visuomenės ir valdžios dėmesį į aplinkosaugos temas, kovojo prieš užtvankų statymą, gamtos ekosistemų pažeidimą. Australai teigia, kad gamtosaugininko pastangomis išsaugotos kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys.
R.Puišio pasakojimu, keliautojams pavyko susitikti ir pabendrauti su O.Truchano vaikais Rima, Anita ir Nicholu, iš jų daugiau sužinoti apie tėčio gyvenimą ir veiklą, aplankyti tas vietoves, dėl kurių išsaugojimo O.Truchanas dėjo tiek daug pastangų. Lietuviai plaukė Gordono upe, kurią Olegas įveikė vienviete baidare nuo ištakų iki žiočių; apžvelgė Pederio ežero gamtovaizdį. Po O.Truchano mirties (žuvo vienos savo ekspedicijos Tasmanijos saloje metu) prie jo iškilo hidroelektrinė, vanduo pasiglemžė retą gyvūniją bei augmeniją, kuri išliko tik gamtosaugininko fotografijose.
Ekspedicijos dalyviai apsilankė Karališkuosiuose Hobarto botanikos soduose, kuriuose auga paprastosios drieksmės (pušys). Septintame dešimtmetyje O. Truchanas pradėjo aktyvią kampaniją prieš šių vertingų medžių masinį kirtimą. Po kelerius metus trukusios kovos atsakingos Australijos institucijos įkūrė paprastųjų drieksmių rezervatą, kuriam suteiktas O. Truchano vardas.
Į kelionės maršrutą buvo įtrauktas ir apsilankymas Karalienės Viktorijos muziejuje, kuriame saugomas O. Truchano ir jo šeimos archyvas. Jis nėra viešai eksponuojamas, tačiau lietuviams buvo sudaryta reta proga žvilgtelti į jo albumus su nuotraukomis ir asmeninius daiktus, išgirsti apie O. Truchano gimimo 100-mečiui rengiamą parodą, kuri visuomenei bus pristatyta 2024 metais.
Anot R.Puišio, šis žmogus Australijoje yra gerbiamas už savo nuopelnus iki šiol, jo garbei buvo sukurta opera „Olegas“, 1975 m. jo vardu pavadintas kalnas Vakarų Australijos dykumoje.
Keliautojai norėjo O. Truchano vardu pavadintame kalne palikti jo atminimui skirtą stelą, kurią atsigabeno iš Lietuvos. Pasak įvairaus sudėtingumo viršukalnes išbandžiusio R.Puišio, kopimas į daugiau nei kilometro aukščio kalną patyrusių keliautojų negąsdino, nors iš vietinių jie sulaukė nemažai perspėjimų dėl laukiančių pavojų: didelio karščio, gyvačių, su aborigenais susijusių draudimų.
R.Puišio teigimu, keliautojai neatsisakė savo sumanymo, nors dėl nepravažiuojamo, liūčių išgraužto kelio teko apsisukti ir ieškoti kito kelio, nemažą atkarpą eiti pėsčiomis. Tiesa, spaudžiant laikui, grupė į kalno viršūnę nespėjo užkopti, todėl stela buvo pastatyta jo papėdėje, jos koordinatės perduotos O.Truchano dukrai Rimai.
Kelionė po Australiją dovanojo nepamirštamų potyrių ir įdomių susitikimų. Keliautojai viešėjo Australijos lietuvių bendruomenės namuose, dalyvavo ir oficialiame priėmime kartu su LR Prezidentu G.Nausėda. Raimondas Puišys Adelaidės, Melburno, Sidnėjaus ir Kamberos lietuvių bendruomenių pirmininkams, ambasados darbuotojams įteikė atsivežtas dovanas – savo fotografijų albumus ir suvenyrus su Prienų rajono savivaldybės simbolika.
Dalė Lazauskienė