Svarbiausia – neišbarstyti vienybės ir toliau kovoti už savo žemę ir interesus

Ūkininkų protesto akcijos Vilniuje įspūdžiai dar švieži, nenusėdę po kasdienybės dulkėmis. Sausio 29 dieną į Prienų ūkininkų sąjungos organizuotą renginį ir spaudos konferenciją susirinkę akcijos dalyviai aptarė protesto akcijos rezultatus, pasidžiaugė sklandžiu organizaciniu darbu, gausiu Prienų krašto žemdirbių dalyvavimu, taip pat gražiu miestiečių sutikimu.

Vilniečiams pasakojo ūkininkų rūpesčius
Pasak Prienų ūkininkų, vilniečiai lankėsi protesto vietoje, drąsino, nešė maistą, vaikučiai (taipogi influenseriai) fotografavosi prie traktorių, prašėsi pasėdėti prie vairo. „Išpopuliarinom tokią transporto priemonę, kaip traktorius“, – juokėsi vienas Veiverių krašto ūkininkas, jau sulaukęs kvietimo atvažiuoti į renginį su traktoriumi. Ūkininkai taipogi atvyko ne tuščiomis: vaišino kaimiškomis vaišėmis, dalino grūdus paukščiukų ir žvėrelių globai, buvo įsteigę prizų mažiesiems, itin susidomėjusiems žemės ūkio technika. Iš vieno rajono į sostinę atsivežta ir priekaba mėšlo, tačiau šį kartą ji saugiai parriedėjo namo.
Prienų ūkininkai įsitikinę, kad jie pasirodė ne prasčiau, nei organizuoti žemaičiai. Prieniečiai buvo aktyvūs, dalino interviu, jų atstovus rodė žinių laidose.
Visuomenei papasakota, kad ūkininkui traktorius ne iš dangaus nukrito, jis moka paskolas, vykdo projektų įsipareigojimus. Aiškinta, kodėl valdžios reikalavimai tapo paskutiniu lašu. Pasak ūkininkų, net ir stambiam ūkio savininkui uždėjus reikalavimą atsėti 70 proc. daugiamečių pievų, jis negalės išmokėti paskolos bankui, o nevykdydamas įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dėl sankcijų praras ir techniką, ir žemę, liks tik pašalpos prašytoju.

Padėkojo už parodytą pilietinę poziciją
Dėkodamas protesto dalyviams, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius apgailestavo, kad sugrįžtančių ūkininkų nepasitiko saliutais. Jis pagyrė jaunosios kartos ūkininkus, kurie solidariai įsitraukė į protestą, anot jo, tai rodo jų pasiryžimą ginti žemę ir savo teisę dirbti ją priimtinomis sąlygomis. M.Butkevičius vieniems ūkininkams padėkojo už parodytą susitelkimą, kitiems – už moralinę ir finansinę paramą protesto dalyviams, o aktyviausiems ūkininkams, su traktoriais važiavusiems į Vilnių, įteikė padėkos raštus ir simbolines dovanas.
Prienų ūkininkų pasiruošimo protestui organizacinio komiteto vadovo Gintauto Sodaičio nuomone, prieniečiai visos Lietuvos ūkininkų proteste pasirodė įspūdingai: jų atstovai buvo matomi ir girdimi scenoje, daugiau nei šimtas ūkininkų, jų šeimų narių atvyko į sostinę palaikyti iškeltų reikalavimų, protesto dalyvius aplankė ir jiems prijaučiantys kraštiečiai. Prie ūkininkų technikos „parado“ prisijungė 23 traktoriai ir vienas sunkvežimis iš Prienų.
Anot G.Sodaičio, ūkininkai parodė, kad protestuoti gali taikiai:
– Statėme kryžius, deginome laužus, labai mandagiai suvažiavome ir išvažiavome iš Vilniaus su traktoriais. Dabar laukiame ūkininkams tinkamų valdžios sprendimų. Vakarinė „traktorių“ signalų ir šviesų diskoteka, policijos tolerancija ir pagalba nuteikė tam, kad galime kovoti ir toliau. Kovo mėnesį jau žinosime atsakymus į mūsų pateiktus reikalavimus. Ministrė pirmininkė kaip ir patvirtino, kad jie visiškai ar iš dalies bus tenkintini. Dėl to jie tariasi…

Nei pagarbos, nei politinės valios…
Ūkininko ir verslininko G.Sodaičio manymu, protestas ūkininkams ir visuomenei atskleidė visišką žemės ūkio ministro „neįgalumą“, supratimą, kad aplinkos ministro sprendimai veda į „niekur“. Jo teigimu, demokratinėje valstybėje po tokio protesto ministras būtų atsistatydinęs arba prezidentas pareiškęs nepasitikėjimą juo.
– Nei bendravimo kultūros, nei politinės valios ūkininkai nemato, todėl neatmetama galimybė pereiti prie netaikios nepaklusnumo akcijos, ką matome vykstant Vokietijoje ir Prancūzijoje. Mūsų valdžia apie tai turėtų gerai pagalvoti, nes tikrai kovosim už savo žemę, savo interesus, galimybę gaminti sveiką maistą, už tai, kad mūsų vaikai turėtų kur augti…, – svarstė Gintautas Sodaitis.
Savo įspūdžiais pasidalino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narė, prienietė ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof, kuri kartu su kelmiškiu ūkininku Martynu Puidoku vedė protesto renginį V.Kudirkos aikštėje, šmaikščiai kalbino į sceną kilusius valdžios atstovus, ūkininkus.
Anot jos, daugelis kviestų svečių, Vyriausybės, valdžios atstovų į protestą neatėjo. Jame nepasirodė nei žemės ūkio viceministras E.Giedraitis, nei Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. O premjerė Ingrida Šimonytė, nors kvietimai buvo įteikti prieš dvi savaites, tik trečiadienio rytą, prieš prasidedant akcijai, elektroniniu laišku atsakė protesto organizatorei Žemės ūkio tarybai, kad neatvyks, nes tuo metu turi kitą posėdį.
Žemdirbiai stebėjosi: nuo Vyriausybės iki protestuotojų – vos keliasdešimt metrų, premjerė juos aplankyti galėjo bet kuriuo kitu metu. Panašiai pasielgė ir Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris išvažiavo susitikti su vieno rajono ūkininkais.
R.Rasimaitė-Imhof mano, kad šie esminiai momentai parodo, koks nemandagus, atsainus valdžios požiūris į ūkininkus, kurie važiavo šimtus kilometrų, kai kurie ir po dvi paras į Vilnių. Kita vertus, neatmetama galimybė, jog protestuotojų daromas spaudimas, pusantro tūkstančio traktorių netoli Vyriausybės durų turėjo įtakos pasikeitusiam premjerės tonui pokalbyje su žemdirbių derybine grupe.
Trečiadienio vakare buvo pateiktas Žemės ūkio tarybos prašymas Prienų miesto savivaldybei pratęsti protestą neterminuotai, tačiau jis nebuvo patenkintas.

Atvyko ne skanduoti, o išgirsti priimtinus sprendimus
– Tai buvo išties įtemptas laikas, prisidėjo blogas oras, žmonės stovėjo Vilniaus centre dvi dienas po penkias valandas ir klausėsi kalbėtojų. Nuo scenos mačiau tūkstančius sušalusių žmonių – su vėliavomis, plakatais, jie stovėjo ir laukė. Tai man buvo visiškas simbolis to, kam ūkininkai yra pasiryžę per šaltį, lietų ir vėją – stovėdami ir laukdami nežinia ko, nes laukėme tikrai ne ministro, kuriam galėtume pašaukti „gėda“, – akcentavo jaunosios kartos ūkininkė.
Jos nuomone, akivaizdu, kad ūkininkams nebereikia koncentruotis į K.Navicko atsistatydinimą ar valdžios poziciją jo klausimu, nes, žemdirbių bendruomenės požiūriu, žemės ūkio ministras yra jau „pasilaidojęs save“. Miesto gyventojų bendruomenė taip pat pamatė, kad ministras yra neveiksnus ir, kaip politikas, neturi nei valios, nei galios.
R.Rasimaitė-Imhof perspėjo ūkininkus netikėti valdžios atstovų pažadais, kad jie važiuos į Europos Parlamentą derėtis dėl galimų sprendimų. „Ne vienas klausimas yra nacionalinio lygmens, kurį galime išspręsti čia, Lietuvoje. Sprendimai pasirašyti žemės ūkio ministro, ir tik jo parašu iš esmės galima kai kuriuos iš jų atšaukti, kaip ir reikalavimus atkurti daugiametes pievas“, – sakė ūkininkė.

Skauda visiems – ir ūkininkams, ir miškininkams, ir medžiotojams
Jos manymu, yra svarbu, kad protestas atkreipė visuomenės dėmesį į žemės ūkio problemas, kad ūkininkai išvažiavo su traktoriais. Akivaizdu, kad jiems skauda dėl savo ūkių ateities, žemės ūkio sektoriaus išlikimo. Skauda visiems – grūdų, mėsos ar uogų augintojams, net miškininkams ir medžiotojams.
– Tas bendras jausmas visus labai suvienijo, tai yra didžiausias protesto laimėjimas, kad visi ūkininkai pamatė, jog šalia jo stovi kitas ūkininkas, jie nėra vieni. Jeigu per pieno krizę buvo mažai dalyvavusiųjų proteste, mažai palaikymo, tai dabar ir pienininkai, ir grūdininkai ėjo išvien. Ta vienybė atgijo visų mūsų, suvažiavusių iš rajonų, dėka. Tad žemės ūkis pakilo į kitą vieningesnį lygį,“ – R.Rasimaitės-Imhof pasisakymas buvo palydėtas pritariančiais ūkininkų plojimais.

Ragino netikėti valdžios pažadais
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų krašto ūkininkas Jonas Vilionis buvo tarp tų, kurie išsakė savo reikalavimus scenoje ir dalyvavo derybinės grupės susitikime su premjere I.Šimonyte. Jo teigimu, šis protestas dar kartą patvirtino, kad nei darbas pavieniui, nei kalbos suvažiavimuose neduos norimo rezultato, reikia vienybės, palaikyti ūkininkams atstovaujančių žemės ūkio organizacijų veiklą. J.Vilionis palaikė nuomonę, kad žemdirbiai į visuotinį protestą ėjo ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad ūkininkavimas žlugdomas vis naujais reikalavimais ir mokesčiais, vietoj realios pagalbos žemdirbiai užliūliuojami valdžios pažadais. „Turime būti budrūs, negalvokim, kad šis protestas paskutinė priemonė. Niekas už mus nieko nepadarys, kalbėti yra kam, bet reikia ir kitiems būti, gausesniu būriu atstovauti žemdirbių interesams,“ – akcentavo J.Vilionis.
Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narys Ovidijus Drūlia neslėpė, kad buvo ūkininkų, abejojančių akcijos reikalingumu ir sėkme, vėliau jie skambino ir apgailestavo, jog neprisijungė. Jo manymu, protesto dienos nenuėjo perniek: „Pailsėsim ir vėl važiuosim ten, kur bus reikalinga, pareikšti savo poziciją, tikiuosi, kad traktorių bus kur kas daugiau,“ – pastebėjo ūkininkas. Jis patikino, kad taiki protesto akcija nepažeidė priimtinų visuomenės normų, žemdirbiai pasinaudojo jiems LR Konstitucijos suteikta teise išreikšti savo nuomonę. „Jei bijosime pasakyti, ką galvojame, reikės „sudėti šaukštus“, – įsitikinęs ūkininkas.
Kiti Prienų krašto ūkininkai savo pasisakymuose išsakė pasididžiavimą kolegų vieningumu, dėkojo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkui M.Butkevičiui, organizaciniam komitetui, G.Sodaičiui, paramos teikėjams už akcijos sėkmę.

Pasiryžę savo techniką pademonstruoti ir Prienuose
Beje, buvo pasigesta nuoširdesnio Prienų rajono savivaldybės mero, taip pat ūkininko, palaikymo protesto dalyviams. „Kitų savivaldybių merai ne tik kalbomis ūkininkus palaikė, buvo ir į Vilnių atvykę. Karštas viralas, finansinė parama, autobusai… Labai norėjosi ir mums savivaldybės vėliavą nusivežti į aikštę,“ – apgailestavo vienas iš ūkininkų.
Nors šįkart apie vietines problemas žemdirbių susibūrime nuspręsta nekalbėti, visgi ūkininkai nerimavo dėl jiems žymiai padidėjusio žemės mokesčio.
Susirinkime dalyvavę Prienų rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariai Arūnas Vaidogas ir Cezaras Pacevičius patikino, jog kitam Tarybos posėdžiui jie parengė su Prienų ūkininkų sąjunga suderintą sprendimo projektą dėl žemės mokesčio kompensacijų ir tarifo sumažinimo ūkininkams. Ūkininkai pasiryžę savo techniką pademonstruoti ir prie rajono savivaldybės, pabendrauti su Tarybos nariais, visuomenės atstovais, pateikti žemės ūkio statistiką, papasakoti, kokią pridėtinę vertę ūkiai sukuria, pakalbėti ir apie trumposios maisto grandinės nuo ūkio iki vartotojo stalo sukūrimo perspektyvas, ir apie slegiančias problemas. Galbūt tuomet atsiras daugiau tarpusavio supratimo?
Prienų krašto ūkininkų vienybę akcentavusi Prienų rajono savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė išsakė savo požiūrį. Pasak jos, nereikėtų statyti barikadų, priešintis: „Visiems reikia kalbėtis ir ieškoti kompromiso, jei nepavyksta susitarti, susėsti ir vėl kalbėtis – vieną, antrą, trečią kartą… Ir apie tas problemas, kurias mūsų ūkininkai patiria, ir apie žemės mokestį. Jeigu šnekėsim, tikrai susišnekėsim“.
Anot vicemerės, Kaimo plėtros rėmimo programoje šiemet numatyta dvigubai didesnė – 100 tūkst. eurų – suma, jeigu jos nepakaks, o bus konkretus poreikis, įmanoma ją padidinti. „Vykstame į seniūnijas susitikti su ūkininkais, laukiame jūsų pasiūlymų, pastabų. Širdyje visi esame žemės žmonės, vieni ją dirbam, kiti valgom pagamintą produkciją, gyvename kartu, todėl privalome susitarti. Nepamirškim, kad savivaldybėje yra ir senų, neįgalių žmonių, vaikų, kuriems surėmę pečius turime pagelbėti“, – sakė L.Jančiukienė.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos