„Neįsivaizduoju savęs nuo ryto iki vakaro dirbančios kabinete“

Jau septynerius metus Prienų kūno kultūros ir sporto centre besidarbuojanti aerobinės gimnastikos trenerė Giedrė Vaitauskienė, prieš priimdama kvietimą dirbti Prienuose, ilgai dvejojo, ar verta: ar bus norinčių sportuoti vaikų, o gal ta aerobinė gimnastika čia apskritai niekam nebus įdomi. Tačiau šiandien trenerė į gimnastikos grupes vos talpina visus norinčiuosius sportuoti.
Giedrė Vaitauskienė yra kaunietė. Dirbti į Prienus 2017 metais ją pasikvietė tuometinis Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Audronis Deltuva. Tiesa, priimti sprendimą – važinėti iš Kauno į Prienus dirbti – tuomet Giedrė neskubėjo. Dvejojo ne tik dėl vaikučių pritraukimo į treniruotes, bet ir dėl atstumo, kurį teks kasdien važinėti. Visgi Prienų KKSC administracijos palaikymas ir lankstus požiūris į darbo grafiką lėmė, kad šiandien prieniškiai turi dar daugiau pasirinkimų, kur ugdyti savo atžalas. O pati Giedrė sako, jog dabar važinėti į treniruotes Prienuose tapo įprasta ir beveik tas pats, kas pervažiuoti iš vieno Kauno mikrorajono į kitą.
Vos pradėjus dirbti Prienuose, trenerei teko į šalį nuvyti visas savo išankstines dvejones, nes norinčiųjų sportuoti buvo tiek daug, jog, pasak trenerės, problema buvo ne kaip pasikviesti vaikų, bet kaip atrinkti galinčius siekti sportinio rezultato ir norinčius užsiimti šia sporto šaka mėgėjiškai. Paklausta, kas, jos nuomone, lėmė tokį susidomėjimą gimnastikos sportu, šiandien trenerė tik spėlioja: galbūt užsiėmimų trūkumas mergaitėms, o gal apskritai geros sąlygos sportuoti.
Tiesa, G. Vaitauskienės teigimu, pradžioje labai trūko inventoriaus, juk, kaip sako trenerė, tai buvo visiškai nauja sporto šaka Prienuose, tačiau pamažu sąlygos gerėjo, o dabar Prienuose ne tik vyksta treniruotės, bet ir rengiamos nacionalinio ir tarptautinio lygmens varžybos, čempionatai ir kiti renginiai.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos aerobikos federacija. Šios sporto šakos varžyboms Prienų arena labai tinkama: ji jauki, turi erdves ir sportininkų apšilimui, ir teisėjų ar trenerių pasitarimams. Tačiau sportininkų būrys auga, reikia priimti komandas iš visos Lietuvos, varžybos dažnai vyksta nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o kartais net kelias dienas, tad iškyla atvykstančių komandų maitinimo problema, o, organizuojant tarptautines varžybas, iššūkiu tampa sportininkų apgyvendinimas, nes Prienuose nėra jokio viešbučio. Čia gelbsti tik netoliese esantis Birštonas. Augant sportininkų būriui, nedrąsiai pasvajojame ir apie senosios salės renovaciją“, – apie Prienų sporto infrastruktūros pritaikymą aerobinės gimnastikos varžyboms ir treniruotėms, pasakoja G. Vaitauskienė.
Šiuo metu Giedrė treniruoja daugiau nei pusšimtį mergaičių ir merginų, panašus skaičius vaikų lanko ir kitos trenerės Simonos Stančikaitės užsiėmimus. Trenerių ugdytinės dalyvauja įvairaus lygio varžybose bei čempionatuose ir laimi prizines vietas. Vien iš sausio 20 dieną vykusio Lietuvos aerobinės gimnastikos žiemos čempionato sportininkės į Prienus parsivežė 13 medalių. Praėjusieji metai jų ugdytinėms taip pat buvo sėkmingi: Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionate ir Lietuvos aerobinės gimnastikos taurės varžybose, grupinio pratimo rungtyje pagal tarptautines taisykles, iškovota II vieta, Lietuvos aerobinės gimnastikos pavasario čempionato nacionalinės lygos varžybose, grupinio pratimo rungtyje, laimėta I vieta, o Atvirose aerobinės gimnastikos varžybų „Klaipėda 2023“ mėgėjų lygoje, grupinio pratimo rungtyje, trenerės S. Stančikaitės treniruojamos mergaitės užėmė pirmas tris prizines vietas. Ir tai yra tik nedidelė dalis pasiekimų, nes, kaip teigia G. Vaitauskienė, visas prizines vietas net sunku būtų išvardinti.
„Turime nugalėtojų, prizininkių ir sportininkių, užėmusių žemesnes vietas. Kiekvienas sportininkas varžybose dalyvauja, turėdamas savo tikslus. Vienam tai gali būti naujų elementų atlikimas, kitam – baimių įveikimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Aukšti pasiekimai ir pergalės ateina kantriai, nuosekliai ir daug dirbant“, – sako trenerė, pridurdama, jog kartais net ir daug dirbti nebeužtenka. Jos teigimu, siekiant rezultatų, tenka paaukoti ir pasibuvimus su draugais, ir kitokį laisvalaikį, nes sporte labai svarbu laikytis režimo. Anot trenerės, taip gyventi sunku ir vyresniems, ką jau kalbėti apie vaikus.
Todėl trenerė džiaugiasi, jog disciplina neišgąsdina vaikų, o mergaitės, atėjusios į užsiėmimus prieš tuos septynerius metus, treniruotes lanko ligi šiol, tad, pradėjusios sportuoti dar pradinėse klasėse, dabar jos jau dalyvauja įvairiose varžybose ir laimi prizines vietas.
Paklausta, ar savo auklėtinėms ji yra griežta trenerė, G. Vaitauskienė teigia, jog save vertinti labai sunku, tačiau ji tvirtai tiki, kad nuolat ir sistemingai dirbant galima labai daug pasiekti. O ir savo ugdytinėms ji visuomet stengiasi paaiškinti veiksmų priežastis ir pasekmes. „Kai supranti, kodėl taip reikia, lengviau ir nesėkmes išgyventi, ir savo tikslų siekti“, – sako Giedrė.
Tiesa, savo auklėtines ji puikiai supranta ir saldžiais pergalių, ir karčiais nesėkmių momentais, mat G. Vaitauskienė ir pati kadaise buvo profesionali sportininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, tarptautinių turnyrų prizininkė.
Anot Giedrės, būtent pirmoji trenerė Joana Bartaškienė jai išugdė meilę šiam sportui. Jos energija, optimizmas paskatino pasirinkti ir trenerio kelią. Dar mokykloje nusprendusi būti trenere, sportininkė įstojo į tuometinę Kūno kultūros akademiją, kurioje ją treniravo Roma Aleksandravičienė, padėjusi tuomet dar jaunai studentei pasiekti sportinių aukštumų bei išbandyti save trenerio amplua. „Kad noriu būti trenere, supratau dar mokykloje. Tai darbas, kuriame mažai rutinos. Man patinka dirbti su jaunais žmonėmis, kurie visuomet verčia tave judėti į priekį, tobulėti. Gera matyti ir auklėtinių tobulėjimą, kartu džiaugtis jų pasiekimais, o ir pati neįsivaizduoju savęs dirbant kabinete nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro“, – apie tai, kas labiausiai žavi trenerio darbe, pasakoja aerobinės gimnastikos trenerė.
Paklausta, nuo kelerių metų rekomenduojama vaikams pradėti sportuoti, G. Vaitauskienė teigia, jog užsiimti gimnastika galima labai ankstyvame amžiuje, nes ji naudinga ne tik rezultatų siekiantiems vaikams. Pasirinkusieji šią sporto šaką lavina visas fizines ypatybes: jėgą, greitumą, lankstumą, ištvermę, judesių koordinaciją ir kt. Anot trenerės, vaikai, kurie yra lankę gimnastiką, pasiekia aukštumų ir kitose sporto šakose, o tie, kurie nesirenka sportinio kelio, išsiugdo įprotį mankštintis, judėti, būti fiziškai aktyviems. Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog gimnastika ugdo pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, treniruotėse vaikai susiranda draugų, mokosi bendrauti, palaikyti vienas kitą.
Vis daugiau tėvelių savo vaikų sportinį ugdymą patiki G. Vaitauskienei ir jos kolegei S. Stančikaitei, todėl kitais mokslo metais trenerės planuoja rinkti ir 4–5 metukų bei 6–7 m. vaikų grupes.
Rimantė Jančauskaitė