Dezinformacija kaip grėsmė laisvai rinktis informaciją

Kasmet vykstantis Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos Davose – ne tik vieta kelioms dienoms susibėgti globalaus ūkio ir politikos lyderiams (yra, beje, sakančiųjų, kad Davosas jau keletą metų tapo nebe ekonomikos, o politikos aptarimo vieta, taigi prarado pirminę savo idėją) ir pasidalinti savo požiūriu į aštriausias problemas. Taip pat ne tik forumu, kuriame pasaulio šalių lyderiai dalinasi savo įžvalgomis ir atsako į „kietos“ auditorijos klausimus.
Kasmet Davoso analitikai pateikia gana įdomų dokumentą, kurį vadina „Ataskaita apie globalias rizikas“ (angl. „The Global Risk Report“). Joje pateikiami grėsmės veiksniai, kurie darys įtaką pasaulio ekonomikai ir politikai trumpalaikėje (dvejų metų) ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pažvelgus į šiemetinę vos paviršiniu žvilgsniu, galima atkreipti dėmesį į tai, kad 2024-aisiais trumpalaikės grėsmės gana esmingai skiriasi nuo tų, kurios buvo minimos pernai.
Nepaisant įsisiūbavusio Rusijos sukelto plataus karo Ukrainoje, pernai Davose vis dar buvo kalbama apie klimato problemas, aplinkosaugą, nevalingą migraciją. Apskritai tasai trumpalaikių iššūkių dešimtukas 2023-iųjų pradžioje Davoso analitikų požiūriu atrodė taip:
1. Aukšta pragyvenimo kaina.
2. Stichinės nelaimės ir ekstremalūs oro reiškiniai.
3. Geoekonominė konfrontacija.
4. Nesugebėjimas sušvelninti klimato kaitos.
5. Socialinės sanglaudos erozija ir visuomenės poliarizacija.
6. Didelio masto žalos aplinkai incidentai.
7. Nesugebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos.
8. Plačiai paplitę elektroniniai nusikaltimai ir kibernetinis nesaugumas.
9. Gamtos išteklių krizės.
10. Didelio masto nevalinga migracija (vis dėlto Vakaruose vengiama termino „neteisėta migracija“).
Šiemet globalių rizikų TOP-10 akcentai yra labai pasikeitę:
1. Patikimos informacijos trūkumas ir dezinformacija.
2. Ekstremalūs oro reiškiniai.
3. Visuomenės poliarizacija.
4. Kibernetinis saugumas.
5. Tarpvalstybiniai ginkluoti konfliktai.
6. Ekonominių galimybių trūkumas.
7. Infliacija.
8. Nevalinga migracija.
9. Ekonominis nuosmukis.
10. Tarša.
Galbūt pirmąsyk „The Global Risks Report“ sudarymo istorijoje į pirmą vietą yra iškelta Patikimos informacijos trūkumo ir dezinformacijos problema. O tarša nučiuožė į paskutinę dešimtuko poziciją.
Analitikų požiūriu, problema ne tik ta, kad dezinformaciją ir melagienų platinimą praktikuoja tokios šalys, kaip Rusija. Kur kas reikšmingiau, kad per ateinančius dvejus metus rinkimuose dalyvaus beveik trys milijardai žmonių didelėse, daug gyventojų turinčiose šalyse, tokiose, kaip Bangladešas, Indija, Indonezija, Meksika, Pakistanas, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. O dėl rinkimuose plačiai paplitusios dezinformacijos technologijų tai gali pakenkti naujai išrinktų vyriausybių teisėtumui (legitimumui), taigi sukelti smurtinius protestus ir neapykantos nusikaltimus, pilietinę konfrontaciją bei terorizmą.
Dar viena iš to išplaukianti grėsmė: argumentuojant dezinformacijos grėsme, vyriausybėms gali būti suteikta vis daugiau galių kontroliuoti informaciją, pagrįstą tuo, ką jos laiko „tiesa“. Todėl laisvės pasiekti internetą, spaudą ir prieigą prie platesnių informacijos šaltinių gali dar labiau sumažėti.

Rytas Staselis